Tinklaraštis specialiesiems pedagogams, tėvams, auginantiems specialiųjų poreikių turinčius vaikus, klausos negalę turinčių žmonių bendruomenei ir visiems tiems, kurie mėgsta ugdymo naujoves
Kodėl teatras, kodėl improvizacijų? Ogi todėl, kad kiekviena diena mokykloje gali prasidėti ir baigtis visiškai kitaip, kiekviena užduotis, žaidimas ar pasiūlymas, išbandytas vienoje klasėje, kitoje yra priimamas vis kitaip, į kiekvieną klausimą pateikiamas vis kitoks atsakymas, sulaukiama pačių įvairiausių emocijų, tad šiandien spektaklio žiūrovams vaikai parodė daug netikėtų improvizacijų ir vaizdelių.
Teatre kiekvienas gali išreikšti save ne tik pagal režisieriaus sumanymus, bet ir vedami savo vidinių mokytojų: vertybių, įsitikinimų, supratimo ir noro. Tad šiandieninėje pamokoje, pasitelkus dramos terapiją, SEU metodus ir darbą komandoje, pavyko parodyti tėvams, tapusiems netikėto spektaklio žiūrovais, kaip jų vaikai jaučiasi mokykloje, ką išgyvena įvairiose mokyklinėse situacijose. Nors visa tai vyko žaidimo forma, tačiau ne vienoje situacijoje atsiskleidė ir realūs išgyvenimai.
Na o man, kaip visada, teko suflerio vaidmuo. Prie jo aš esu įpratusi, nes reikia pasufleruoti ne tik renginio metu, mano pagalbos, patarimų ir priminimų reikia ne tik vaikams, bet ir jų tėvams. Vieni klasių vadovai nusibrėžia ribas ir po darbo valandų nebeatsiliepia į skambučius ar žinutes. Aš savo noru pasirinkau galimybę tėvams pasiekti mane beveik 24 valandas per parą, todėl šiandieninei šventinei pamokai pirmą kartą nerašiau scenarijaus – žinojau, kad prie jo kūrimo prisidės ir mokinių tėvai 😊
Perskaitę pavadinimą gal pagalvosite, kad įkvėpimo sėmiausi iš Atlantą įveikusio Aurimo Valujavičiaus. Tačiau mintį sukurti vandenynais skambančią pirmąją pamoką pametėjo tokio pat pavadinimo Lino Adomaičio daina, atlikta šimtmečio Dainų šventėje.
Mano auklėtiniai į vasaros atostogas išėjo audringai – paskutinę mokslo metų savaitę iš vandens išlindo daug povandeninių uolų, srovės nešė ne ten, kur aš sukau šturvalą. Klausydamasi širdį virpinančio didžiulio choro stebėjausi, kaip smulkaus sudėjimo dainininkas ir jam padedantis dirigentas sujungia 12 tūkstančių balsų į vieną. O mano nedidelis auklėtinių būrys, „uždainavęs“ pro šoną, pateko į tikrą audrą. Įveikiant audras ir kliūtis suvienija tik bendras darbas. Todėl pakviečiau vaikus į kelionę vandenynais.
Bet prieš išplaukiant jiems teko pasitikrinti savo galimybes tapti vandenų užkariautojais. Dažną keliautoją laivu užklumpa jūros liga. Ar mano mokiniams gresia pavojus ja susirgti, padėjo išsiaiškinti greitas sukimasis vietoje. Ne vienam po to teko tvirčiau atsistoti, kad žemė nesisuktų.
Jūreiviai turi pasižymėti ypatingai greita reakcija. Reakcijos matuoklė (mokyklinė liniuotė) greitai išaiškino, kas mūsų grupėje greičiausiai sureaguos į kelionėje pasitaikančius pavojus. Pasigirdus žodžiui plaukiame, visi paleido iš rankų liniuotes ir tuoj pat jas sugavo. Greita reakcija džiaugtis galėjo tie, kurių pirštai sustingo ties mažiausia padala.
Irklavimo bazėje mokiniai pasitikrino gebėjimą veikti išvien. Tikrai nelengva buvo laikant rankas ant priešais stovinčio įgulos nario pečių darniai sukti į kairę, dešinę, linkti pirmyn, atgal, pritūpti, padaryti bangą… Irkluojant teko susipažinti ir su devintąja banga – bandymu kuo greičiau atsikratyti sklidinu vandens ąsočiu neišliejant nė lašo. Skubėti reikėjo, nes kaskart pasigirdus žodžiui DEVYNI, iškrisdavo ąsotį rankose laikantis žaidėjas.
Iškritusius jūreivius likęs nugalėtojas susigrąžino į laivą mesdamas jiems gelbėjimosi ratus. Bet ir tai padaryti nebuvo lengva, nes ratams išmesti ir sugauti vaikai turėjo tiek, kiek buvo smėlio laikrodyje gelsvų smiltelių. Sėkmingai grįžusią į laivą įgulą vėl ištiko nesėkmė – perpildytame laive netrukus pradėjo kauptis vanduo. Vaikams reikėjo patiems susigalvoti strategiją ir išsemti iš dubens visą vandenį. Tam jie turėjo kempinę, šluostę ir šaukštą. Tačiau jūreiviai tuo neapsiribojo, vanduo buvo semiamas ir rankomis😊Beje, ši veikla puikiai atskleidė gebėjimo ir noro dirbti komandoje ypatumus!
Išbandymams pasibaigus, mokinių pastangos buvo įvertintos vandenynų dovanomis – spalvingais knygų skirtukais virtusiomis žinutėmis buteliuose ir sėkmės perlais. Vandenynų užkariavimas dar nesibaigė, pirmosios klasės valandėlės tradiciškai virs meno terapijos užsiėmimais stebint saulių piešimą, didžiulio lainerio „apgyvendinimą“. Lietuvių kalbos pamokos prasidės nuo stende esančio sakinio skyrybos aiškinimosi, saulės aprašymo, vandenyno pildymu giminiškais žodžiais, komikso apie kelionę laivu kūrimu ir pan.
Jūreiviai išgyvena minimaliomis sąlygomis, todėl ir ši šventinė pamoka vyko be didelių finansinių išlaidų, tačiau su įspūdingo dydžio emocinėmis investicijomis!
Išblaškytą po vasaros laukus ir pievas dėmesį padės sukaupti loginiai žaidimai. Vis dar tebegyvenančius vasaros įspūdžiais vaikus į pamokas įtrauks kalbą, loginį mąstymą, vaizduotę, kūrybiškumą lavinantis atostogų kubelis. Pridedu tik kubelio trafaretą, nes visa kita jūs sukursite kartu su vaikais. Paprašykite vaikų ant kubelio trafareto nupiešti, pavaizduoti simboliais, o gal net ir užšifruoti 6 įsimintiniausius vasaros atostogų momentus ir sulankstyti jį. Kubeliai su istorijomis surenkami, kad kiekvienas vaikas nežiūrėdamas galėtų išsitraukti po vieną. Vartydami kubelį, dėliodami mintis ir fantazuodami mokiniai pasakoja arba užrašo kažkieno vasaros nuotykius. Po to visi spėlioja, kieno buvo šie vasaros įspūdžiai. Kada kubelio savininkas išaiškėja, klausiama jo, ar nesuklydo pasakotojas, gal norisi jam ką nors pakeisti ar pridėti ir pan.
Regimąjį suvokimą, loginį mąstymą, dėmesio koncentraciją lavinantis žaidimas „SURASK MOKYKLINIŲ PRIEMONIŲ RINKINIUS“ primena žodžių paieškos žaidimą. Tik šį kartą paveikslėlių reikės ieškoti pagal schemą. Žaidimas parengtas trimis skirtingais lygiais, todėl tiks įvairaus amžiaus ir raidos vaikams. Jį galima žaisti ir pirmosiomis rugsėjo dienomis individualiai ar kartu klasės ekrane, ir tada, kai visa klasė dar dirba, o kažkas jau visas užduotis atliko. Jis tinka ir popamokinei veiklai, ir konkursams. Šis žaidimas gali gulėti ir jūsų nusiraminimo kampelyje ar segtuve.
Dar vienas ieškojimo žaidimas „KAS GREIČIAU SURAS?“ skirtas regimojo suvokimo įgūdžiams, dėmesio koncentracijai lavinti ir žodynui plėsti. Žaisdami vaikai ne tik kartos ar mokysis mokyklinių priemonių pavadinimus, bet ir lenktyniaus. Kadangi žaidimas turi skirtingus lygius, pralaimėjusių neturėtų būti😊
Morfologijos ir sintaksės žinias gilinantis žaidimas „SUDĖK SAKINĮ“ padės prisiminti kalbos dalis ir jų gramatines savybes, jungti žodžius į sakinius, lavins kalbą, vaizduotę, kūrybiškumą. Žaidimo taisykles rasite viduje.
Kaip žaisti skaitymo ir rašymo įgūdžius lavinantį, žodyną plečiantį raidžių jungimo žaidimą, aprašiau pirmame jo puslapyje. Žaidimas taip pat parengtas skirtingais lygiais, siūlomi net keli žaidimo variantai, todėl jis puikiai tiks pradėti naujus įtraukiojo ugdymo mokslo metus.
Jau daug metų turiu rytmetinę tradiciją – kryžiažodžių sprendimą su kavos puodeliu. Prieš darbą pavyksta išspręsti 1–3, savaitgaliais šį malonumą prailginu ir išsprendžiu dvigubai daugiau. Tačiau dažnai mano hobį nutraukia profesinės mintys ir šalia kryžiažodžio pradedu užsirašinėti idėjas pamokai, klasės valandėlei, žaidimui ar renginiui. Taip nutiko ir šįryt – sprendžiant rebusą mintys nuklydo į ateinančių mokslo metų pirmąją pamoką. Per pusvalandį sudėliojau šventinį scenarijų, tad beliks jį patobulinti ir pagaminti reikalingas priemones. Net nustebau, kad po ypatingai sunkių darbo gausa metų mano galvoje dar liko vietos kūrybai🤔Nors nėra ko stebėtis – visą birželį mano tinklaraštyje populiariausi įrašai yra Rugsėjo pirmosios tema. Džiugu, kad galiu padėti kolegoms savo turiniu, tačiau šį kartą siūlau pažiūrėti į kalendorių🗓️ ir pasimėgauti užsitarnautomis ATOSTOGOMIS⛱️
Jau ne kartą rašiau ir sakiau, kad esu netradicinė klasės vadovė, turinti būrį skirtingo amžiaus vaikų. Sukurti vieningą 5–10 klasių mokinių komandą nėra lengva, nes mažieji bando naudotis ką tik perėjusių į dalykinę sistemą privilegijomis, vyresnieji kviečiasi į pagalbą paauglystės demonus, patys vyriausieji visiems vadovauja ir neina į jokius kompromisus. Smagu, jei pavyksta įtraukti auklėtinius į įvairias veiklas, sudominti klasės ir mokyklos renginiais, džiugu matyti, kaip puoselėjamos mūsų sukurtos tradicijos, gera stebėti vaikų bendravimą neformalioje aplinkoje. Tačiau būna tokių dienų, kada rankos svyra iš bejėgiškumo, nes nežinau, ką atsakyti juokais susigrūmusių vaikų tėvams, kas sulaužė akinius, klausos aparatą, įskėlė mobiliojo telefono ekraną, nuplėšė mokyklinės uniformos emblemą, paslėpė penalą ir pan. Tenka būti ir teisėja, ir taikytoja, ir derybininke, ir nuodėmklause, ir psichologe, ir…
Vaikiškus nesutarimus, pasierzinimus, konkurenciją, pašlijusius santykius reikia gydyti, todėl pirmąją šių mokslo metų dieną pakviečiau visus į Jausmų sanatoriją. Patekti į jausmų ir emocijų gydyklą buvo galima praėjus išsamų medicininį tyrimą. Perėjimas iš vaikystės į paauglystę kartais taip susuka galvas, kad mokslai neberūpi; bendravimas persikelia į virtualią erdvę, kurioje slypi ne vienas pavojus; noras kuo greičiau užaugti dažnai pastūmėja į žalingų įpročių liūną. Todėl Svaigulio laboratorijoje buvo ištirtas mokinių atsparumas neigiamiems visuomenės reiškiniams. Tam reikėjo užsidengti akis, tris kartus apsisukti ir pereiti nubrėžta linija. Kilus konfliktui neretai pakyla ir temperatūra. Tad Karščio klinikoje visi ją pasimatavo. Deja, bet ne visiems pavyko išsitraukti termometrą su norimu rezultatu🥵 Širdis – svarbiausias žmogaus organas. Jis ne tik palaiko gyvybę, bet ir padeda jausti visą jausmų ir emocijų paletę. Bijanti širdis smarkiai plaka, mylinti – maloniai tuksi, pykstanti – apmiršta, džiaugsminga vežiasi iš krūtinės, pavydi spaudžia... Širdies centre visi turėjo galimybę išlieti savo jausmą popieriaus lape, kuris tuoj pat perėjo kardiogramos testą ir kiekvienam pateikė atsakymą apie dabartinę sveikatos būseną ❤️🩹💗
Deja, bet tyrimas atskleidė, jog visiškai sveikų vaikų mūsų grupėje nėra, todėl teko kuo greičiau imtis gydymo. Niekas taip nesuvienija, kaip bendri ritualai, talismanai, veiklos kartu. Gavę receptus vaikai sustojo ratu ir atliko gydytojo nurodytus veiksmus. Kadangi gydymą rekomenduojama atlikti kasdien visus metus, manau, kad gims nauja tradicija dieną pradėti nuo jausmų ritualo 😀 Kad gydymas būtų veiksmingas, visi tyrimo dalyviai gavo po maišelį jausmų tablečių, tad tikiuosi, kad šie mokslo metai sanatorijoje bus emociškai ypatingi ir jausmingai įdomūs!
Girdėdama kalbas, socialiniuose tinkluose skaitydama komentarus apie nepaprastai ilgas mokytojų atostogas visada jausdavau apmaudą, bet juk viską žinančių apie prestižinę mokytojo profesiją nenuginčysi. Eilinį kartą matydama, kokios temos mano tinklaraštyje vasarą būna pačios populiariausios, nusprendžiau sugriauti mitą apie nieko neveikiančius ir besimėgaujančius nesibaigiančiomis atostogomis ugdytojus. Į trumpą vaizdo reportažą sudėjau dvidešimties birželio mėnesio dienų statistiką. Patikėkite, rugpjūtį ji būna dar įdomesnė! Tik liepa rodo, kad mokytojai vis dėlto ilsisi. Tad kalbos, kad ugdytojai turi labai ilgas atostogas, yra mitas. Jie, kaip ir visi Lietuvos gyventojai, turi vieną mėnesį poilsio. Aš taip pat baigdama mokslo metus jau būnu sugalvojusi temą ateinančių metų šventei, su kuria mintyse gyvenu kiekvieną vasaros dieną, nes neturiu stebuklingos lazdelės, kuri už mane sukurtų ir scenarijų, ir rekvizitus, ir įvairius papuošimus, ir dovanėles vaikams, ir kitas pirmajai pamokai reikalingas priemones, ir pamokų planus parašytų, ir pirmosioms pamokoms pasiruoštų, ir klasės vadovo planą sudarytų… 🤭
korsigita 