Paskelbta A trip to fairy-tale, Biblioteka, eTwinning, Literatūra, Metodinės priemonės

FAIRY-TALES THAT CAME TO LIFE / ATGIJUSIOS PASAKOS

     During the creation of the project “A TRIP TO FAIRY-TALE“, I was seeking for peers that could help me in finding a way to bring back books to children. With only a month remaining till the end of the project, I understood that I have managed to find colleagues that are able to prove their pupils that reading can bring a lot of joy.

     This notion took me after I have witnessed how the creative work of the teachers participating in the project managed to involve children in transferring fairy-tales into images. Illustration is one of the most popular methods of education. However, pictures drawn by hand do not surprise anyone in the contemporary world any more.. Therefore, I am very pleased by the video reports from our partners in which the our shared fairy-tales came to life.

Pupils from Greece
Pupils from Greece

      I suggest to watch the movies created by the Croatian, Serbian, Lithuanian and Greek teams in which the Polish “Legend of the golden duck“, the Serbian  fairy-tale “Pearly Rose“, the Georgian fairy-tale “Dreamer“,  the myth by Aesop “The Sun and the North Wind“ and the Ukrainian folk tales “Why geese bathe in water, cats clean themselves with their tongues, and chickens take dust baths“ and “The mitten“ came to life.

“Pearly rose“

“Dreamer“

“Dreamer 2“

“The Sun and the North Wind“

“The mitten“

However, by no means, do I underrate the drawings that helped pupils and teachers working along them to create the images of the heroes from the fairy-tales that they have read during the project. It is really fun comparing the illustrations of little children from Moldova and teenagers from Lithuania for the Ukrainian folk tale “Little Round Bun“ and the illustrations of little pupils from Poland and teenagers from Lithuania for the Moldavian folk tale “Bunny’s house“.

      I would also like to note that everyone is amazed by the professionally made illustrations for the Serbian fairy-tale “Little fairy“ by the Ukrainian team and the sprawling magic of their work.

     I am also happy with the work of my own country, the embodiment of the Armenian folk tale “The death of Kikos“ in shadows. I would like to reveal a secret. My pupils together with the teacher of sign language will interpret one fairy-tale by the poetry traditions of deaf people.

     I eagerly look forward to the completion of said works that, I believe, will be just as spectacular and creative!

***********************************************************************

     Kurdama projektą „KELIONĖ Į PASAKĄ“, ieškojau bendraminčių, kurie padėtų atrasti kelią, grąžinantį vaikus prie knygų. Likus mėnesiui iki projekto pabaigos, supratau, kad atradau kolegų, sugebančių savo mokiniams įrodyti, jog knygų skaitymas gali suteikti daug džiaugsmo.

     Tas supratimas atėjo pamačius, kaip kūrybiškai projekte dirbantys mokytojai įtraukė vaikus į pasakų pavertimą vaizdais. Iliustravimas yra vienas iš populiariausių ugdymo metodų. Tačiau moderniame pasaulyje ranka piešti piešiniai nieko nebestebina. Todėl be galo džiaugiuosi sulaukusi iš partnerių vaizdo reportažų, kuriuose atgijo mūsų pasidalintos pasakos.

     Siūlau pažiūrėti Kroatijos, Graikijos, Serbijos ir Lietuvos komandų kurtus filmus, kuriuose atgijo lenkų legenda „Auksinė antis“, Ezopo mitas  „Saulė ir vėjas“, serbų pasaka „Perlinė rožė“, ukrainiečių liaudies pasakas „Kodėl žąsys maudosi vandenyje, katės ir katinai prausiasi tupėdami ant krosnies, o vištos voliojasi dulkių vonioje“ bei „Pirštinė“, gruzinų pasaka „Svajoklis“.

     Tačiau nenuvertinu ir piešinių, kurie padėjo mokiniams ir su jais dirbantiems mokytojams vaizduotėje susikurti projekto metu skaitytų pasakų herojų paveikslus. Smagu palyginti mažų vaikų iš Moldavijos ir paauglių iš Lietuvos iliustracijas ukrainiečių liaudies pasakai „Pagrandukas“, mažųjų mokinukų iš Lenkijos ir paauglių iš Lietuvos iliustracijas moldavų pasakai „Kiškio trobelė“. O mokinių iš Ukrainos iliustruota serbų pasaka apie mažąją fėją žavi profesionalumu ir dvelkiančia magija. Džiaugiuosi ir savo šalies darbu – šešėliais įkūnyta armėnų liaudies pasaka „Kikos mirtis“. Išduosiu paslaptį – mano mokiniai su gestų kalbos mokytoja vieną pasaką interpretuos pasitelkdami kurčiųjų poezijos tradicijas.

     Su nekantrumu laukiu kitų šalių darbų, kurie, tikiu, bus tokie pat įspūdingi ir originalūs!

Paskelbta Literatūra, Metodinės priemonės, Mokiniai, Vadovavimas klasei, Įvairūs

„JEI BENDRAI VISI JUDĖSIM, MIESTO PASLAPTĮ ĮSPĖSIM“

Šitokiu intriguojančiu pavadinimu balandžio 15–26 dienomis vyko kūrybinis-pažintinis konkursas Klaipėdos atvirukasmokiniams. Renginys buvo skirtas Švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės inicijuotiems Mokyklos bendruomenės metams ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu pradėtai vykdyti Darnaus judumo politikai. Norėdama atitraukti mokinius nuo kompiuterių, Klaipėdos Litorinos mokyklos pedagogų grupė savo ir miesto ugdymo įstaigų mokiniams sukūrė pasaką. Nerimaudami dėl vaikų pomėgio laisvalaikį leisti ne kieme, o prie kompiuterių, mokytojai pasiūlė intriguojantį žaidimą, į kurį įsitraukė dešimt komandų iš septynių uostamiesčio mokyklų.

Vaikams buvo pasiūlyta sukurti konkurso logotipą, sugalvoti kuo įdomesnį komandos pavadinimą ir, sulaukus balandžio 20 dieną elektroninio laiško su užduotimi, išbėgti į gatves. Užduoties pavadinimas skambėjo bauginančiai, nes buvo prašoma nueiti nežina kur ir parnešti nežinia ką. Kadangi užduotį kūriau aš, manau, turiu teisę publikuoti ją savo tinklapyje. Darau tai ne dėl noro pasipuikuoti, o siūlydama pasinaudoti ja. Užduotis buvo skirta 5–8 klasių mokinukams. Prieš pateikdama ją konkurso dalyviams, nusprendžiau išbandyti su savo giminaičiais. Tačiau mano giminėje tokio amžiaus vaikų nebuvo, todėl užkoduotą pasaką šifravo 2-os klasės gimnazistas ir 2-o kurso Klaipėdos universiteto studentė. Kaip jiems sekėsi? Ogi nelengvai 😀

Pirmoji užduotis konkurso dalyviams

Antroji užduotis konkurso dalyviams

Sulaukusi tokių rezultatų, galutinai įsitikinau, kad konkurso organizatoriai eina tinkamu keliu. Mat kovo 22 dieną, dalyvaudama Klaipėdos „Versmės“ progimnazijos organizuotoje konferencijoje „Sėkmė pamokoje“, išgirdau P. Mašioto progimnazijos lietuvių kalbos mokytojos V. Juškienės pranešimą „Etnokultūros ugdymas: tradicijos dabarties kontekste“, kuriame ji apžvelgė mokinių žinias apie Mažosios Lietuvos smulkiąją architektūrą. Pasirodo, penktokai geriau pažįsta Klaipėdos miesto skulptūras nei aštuntokai. Mokytoja šį paradoksą aiškino tuo, kad pradinėse klasėse vaikai daugiau mokosi apie gimtąjį kraštą ir jų žinios dar neišblėsusios. Tai sustiprino mano norą įtraukti į užduotį ne tik smulkiąją uostamiesčio skulptūrą, bet ir pasakas.

Kadangi konkurse dalyvavo per 50 mokinių iš 7 Klaipėdos ugdymo įstaigų, galvoju, kad ši užduotis bus naudinga uostamiesčio mokytojams. Organizuokite klasės valandėlę, konkursą tarp klasių, pasinaudokite užduotimi vakarėliuose,  surenkite varžytuves tarp mokinių ir tėvelių, pabandykite ir patys išspręsti ją. Bus smagu, patikėkite manim 😉

Reportažą apie konkursą skaitykite „Vakarų ekspreso“ portale.

Šiame vaizdo reportaže užfiksuoti slapta kamera daryti vaizdai apie mokinių nuotykius ieškant nežinia ko. Filmukas buvo parodytas baigiamajame renginyje. Mokinių ir jų mokytojų emocijos patvirtino, kad mano šeimos pastangos sekti nuotykių ieškotojų pėdomis pasiteisino 😀

O taip pat kviečiu pavartyti baigiamojo renginio nuotraukų albumą.

Apie antrąjį konkursą skaitykite čia.

Paskelbta Apklausos, Literatūra, Metodinės priemonės

ŠIUOLAIKINIO JAUNIMO POŽIŪRIO Į LIETUVIŲ KALBOS SVARBĄ TYRIMO ANALIZĖ

Atlikti tokį tyrimą paskatino to paties pavadinimo tekstas Jolitos Levickienės ir Mildos Pošiūtės-Žebelienės literatūros vadovėlyje, skirtame 9 klasės mokiniams, turintiems klausos sutrikimą. Tekste pateikta Kauno Martyno Mažvydo vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojos Irenos Kaklauskienės tyrimo analizė. Stebint aktyviai diskutuojančius mokinius, kilo mintis pakartoti šį tyrimą. Kad apklausos metu nekiltų nesusipratimų, literatūros pamokos tema buvo integruota į lietuvių gestų kalbos pamoką, kadangi mokymas sudaryti klausimus abiejose kalbose labai skiriasi.

Klaipėdos Litorinos mokyklos devintokai apklausė septynis 6–8 klasių mokinius. Jiems buvo užduoti aštuoni iš dešimties tekste buvusių klausimų. Kadangi devintokams reikėjo patiems atlikti tyrimo analizę, jie į apklausą neįtraukė klausimo, prašančio pateikti pasiūlymų, galinčių padaryti lietuvių kalbos mokymąsi malonų ir reikalingą. Nesudomino jų ir klausimas, kurio atsakyme reikėjo pasakyti, kaip respondentai rūpinasi kalbos išsaugojimu. Tai rodo, kad mokiniai nemėgsta atvirų klausimų, todėl renkasi lengviausią variantą, susidedantį iš trijų atsakymų: taip, ne, nežinau.

Beje, šitas tyrimas buvo devintos klasės mokinių namų darbas. Atlikdami jį mokiniai mokėsi užduoti klausimus, fiksuoti atsakymus. Apklausos metu buvo plečiamas žodynas, kartojamos tiesioginės kalbos skyrybos taisyklės, prisimenama, kaip kurti apklausos diagramas. Rašau apie tai, nes niekaip neišeina iš galvos praėjusią savaitę inernete audringą skaitytojų bangą sukėles Armino Himmelratho straipsnis apie kovą su namų darbais.

Smagu, kad apklausti mokiniai nėra abejingi lietuvių kalbai. Nors vaikų gimtoji kalba yra gestų kalba, tačiau jiems nesvetimos ir lietuvių kalbos problemos. Tik vieno klausimo jaunesniųjų klasių mokiniai nesuprato. Tai buvo klausimas apie kalbos mirtį. Todėl šią savaitę pamokas pradėsiu nuo David Crystal knygos „Kalbos mirtis“, Vilnius: Tyto alba, 2005.

Paskelbta Apklausos, Literatūra, Metodinės priemonės, Naujienos, Sintaksė ir skyryba, Specialistams ir tėvams

JUODOSIOS PEDAGOGIKOS LABIRINTE: Į KOVĄ SU NAMŲ DARBAIS

     Dienraštyje „Klaipėda“ publikuotas straipsnis apie namų darbų skyrimą sukėlė dviprasmiškų minčių. Jamegeltonas bloknotas pasakojama apie Vokietijoje gyvenantį rašytoją Arminą Himmelrathą, kuris savo knygoje „Namų darbai, ne, ačiū!“ dalijasi mintimis apie namų darbų žalą mokiniams ir jų šeimos nariams.

     Gilintis į namų darbų temą rašytojas pradėjo suvokęs, kiek prarado laiko ir nervų įtikinėdamas savo tris vaikus atlikti mokytojų užduotus darbus. Remdamasis mokslininkų tyrimais rašytojas išsiaiškino, kad namų darbai ne tik nedaro jokios įtakos mokinių žinioms, bet yra nenaudingi ir beprasmiški. Kadangi esu mokytoja, nieko keisto, jog nesutinku su šiuo teiginiu. Manau, kad dirbdami namuose vaikai prisimena pamokoje išeitą temą, pagilina žinias, mokosi jas pritaikyti praktiškai. Tikiu, kad dauguma šiuos žodžius pavadins tradicinėmis šabloniškomis frazėmis, todėl pabandysiu jas iliustruoti pavyzdžiais. Skaitydama su septintokais Ulfo Starko knygos „Sikstenas“ ištraukas, pasiūliau jiems namuose sukurti saugaus elgesio atmintinę mažiems vaikams. Kuriant atmintinę paprašiau vartoti liepiamosios nuosakos veiksmažodžius. Smagu buvo skaityti vaikų darbus! Atmintinėse radau ne tik perspėjimų apie slypinčius pavojus, bet ir paliepimų neliesti vyresniųjų brolių ir seserų daiktų, nesiskųsti tėvams, netrukdyti bendrauti su draugais ir pan. Šios atmintinės priminė, kad konkurencinė kova tarp brolių ir seserų vis dar tebevyksta. Beje, man taip pat teko pereiti jaunesniojo vaiko šeimoje kančios kelius 😀

     Nenaudinga? Nesutinku, nes mokiniai net nepajuto, kaip pagilino gebėjimą vartoti liepiamosios nuosakos veiksmažodžius savo kalboje. Beprasmiška? Ne, nes niekada nepakenks dar kartą prisiminti, kokie pavojai gali slypėti artimoje aplinkoje.

     Remdamasis sociologų išvadomis knygos autorius teigia, kad silpnesni mokiniai, matydami, jog jų žinios atsilieka nuo kitų vaikų pasiekimų, neberuošia namų darbų, o gerai besimokantieji stropiai juos atlieka, todėl jis siūlo alternatyvą namų darbams: referatų rašymą, mėgstamų kompiuterinių žaidimų žaidimą, skaitymo minutes ir pan. Manau, kad autorius nieko naujo nepasakė, nes šiuolaikiškai dirbantis mokytojas gana seniai namų darbus keičia mokiniams patrauklia veikla. Pateikiu dar pavyzdį – mokydamiesi tiesioginės kalbos skyrybos, mano mokiniai kuria interaktyvius komiksus. Nenaudinga? Nesutinku, nes nemokamai internete platinamos komiksų kūrimo programos padeda vaikams žaismingai įtvirtinti taisykles. Betikslis laiko leidimas? Prieštarauju! Juk kurdami dialogus mokiniai plečia savo žodyną. Beprasmiška? Ne, nes pamėgtus šaudymus ir gaudymus vaikai iškeičia į vaizduotę ir kūrybiškumą lavinančią veiklą.

     Informacinėms technologijoms vis sparčiau užimant kiekvieną mūsų gyvenimo minutę, reikėtų jas visapusiškai išnaudoti mokinių lavinimui, nes jos yra patrauklios, nenuobodžios ir įtraukiančios. Ir dar galvoju, kad reikėtų rečiau vartoti žodžių junginį „namų darbai“, pabandykime pakeisti jį į pasiūlymus namuose sukurti, sukonstruoti, surasti, suskaičiuoti, išbandyti, ištirti, išrinkti, apklausti, apžiūrėti, apgalvoti ir pan.

Edukologės socialinių mokslų dr. Austėjos Landsbergienės mintys apie namų darbus pradinėse klasėse.

Namų darbų tema taip pat buvo gvildenta čia ir čia.

namų darbai

Paskelbta A trip to fairy-tale, eTwinning, Literatūra, Projektai

A TRIP TO A MYSTERIOUS WORLD OF FAIRY-TALES HAS BEGUN! / PRASIDĖJO KELIONĖ Į PASLAPTINGĄ PASAKŲ PASAULĮ!

One of the project “A trip to a fairy-tale“ stages has ended. During this stage, each country translated their nations most beloved fairy-tale in to English language.

The Lithuanian team chose the fairy-tale “Sigutė“. “Sigutė“ is deservedly called a horror tale, because the forces of good and evil get tangled within the tale by showcasing the reader that neither slyness nor treachery will win. Even though, the heroine died and the dog got crippled, the brother still carried out a proper punishment for the evildoer – you can still see the witch’s shivering hair between the trees to this very day.

The second project stage is going to be very interesting – the pupils will read the fairy-tales from other countries and illustrate them. During this stage, the teachers will encourage the children to read as many fairy-tales as possible, help them perceive the content of the fairy-tales, and together with pupils will seek for the features of culture and folklore of other countries participating in the project.

The teachers working at the project are hopeful that this will distract the pupils from computers and will allow them to enjoy  the magical world of fairy-tales.

Fairy-tale Sigutė

Vienas projekto „Kelionė į pasaką“ etapas baigėsi. Jo metu kiekviena šalis į anglų kalbą vertė mėgstamiausią savo tautos pasaką.

Lietuvos komanda pasirinko pasaką „Sigutė“. „Sigutė“ pelnytai vadinama siaubo pasaka, nes joje susipina blogio ir gėrio jėgos, parodydamos skaitytojams, kad nei gudrumas, nei klastingumas nelaimės. Nors pasakos herojė Sigutė žuvo, nors jos gelbėtoja kalaitė buvo suluošinta, mergaitės brolis tinkamai nubaudė piktadarę: net ir dabar žiemą galima pamatyti, kaip tarp medžių plaikstosi bjauriosios raganos plaukai…

Antrasis projekto etapas labai įdomus: mokiniai skaitys kitų šalių pasakas ir jas iliustruos. Šiame etape mokytojai skatins vaikus perskaityti kuo daugiau pasakų, padės suvokti jų turinį, kartu su mokiniais ieškos projekte dalyvaujančių šalių tautosakos ir kultūros bruožų.

Projekte dirbantys mokytojai tikisi, kad ši veikla atitrauks vaikus nuo kompiuterių ir leis pasimėgauti stebuklingu pasakų pasauliu.

Paskelbta A trip to fairy-tale, eTwinning, Literatūra, Metodinės priemonės, Mokiniai, Projektai, Įvairūs

A TRIP TO FAIRY-TALE (KELIONĖ Į PASAKĄ)

We would like to announce with joy that the project “A TRIP TO FAIRY-TALE“ has started! Aim of the project is toknyga gather people who love fairy-tales together to a club which will aim to engage children to read, share folk tales and their understandings of fairy-tales from other cultures.

You can join our journey too. Traveling together is much more fun!

Project information: project plan (en), projekto planas (lt)

Our eTwinning experience

Su džiaugsmu pranešame, kad startavo projektas „KELIONĖ Į PASAKĄ“. Projekto tikslas – susiburti į pasakas mėgstančių žmonių klubą, kuriame bus siekiama sudominti vaikus skaitymu, skatinama dalintis savo tautų folklorinėmis pasakomis bei aiškinamasi, kaip vaikai suvokia skirtingų kultūrų pasakas.

Prie mūsų kelionės galite prisijungti ir Jūs. Drauge keliauti daug smagiau!

Paskelbta Idėjos kalendorinėms šventėms, Kalėdos ir Naujieji metai, Literatūra, Metodinės priemonės, Įvairūs

BALTŲ SIMBOLIAI SNAIGIŲ RAŠTUOSE

     Ir kas galėjo pagalvoti, kad pajūrio akmenėlių marginimas baltų ženklais ir simboliais bus toks užkrečiamas! Pradėję ruoštis gražiausioms metų šventėms – Kalėdoms, nusprendėme klasę papuošti pačių karpytomis snaigėmis. Tačiau ne kiekvienas moka ant daug kartų perlenkto popieriaus sukurti tokį piešinį, kurį išlankstęs pamatytų nėriniuotą žiemos gražuolę. Prisipažinsiu, viena iš tų nemokančiųjų esu aš 😀

     Bevartydama turtingus interneto klodus, pastebėjau, kad snaigės turi ypatingus ženklus ir figūras, labai primenančias mūsų mandalas, pieštas baltų mitologijos skyriaus baigimo proga. Pasiūlymas sukurti baltų simbolius vaizduojančias snaiges patiko mokiniams. Bent iš pradžių, nes išbandę kelis variantus, supratome, kad norint gauti kuo geresnį rezultatą, reikia kiek įmanoma daugiau kartu perlenkti popieriaus lapą. O iškarpyti storame popieriuje mažas figūras buvo labai sunku! Tačiau rezultatas atpirko skaudančius nuo įsirėžusių žirklių pirštus, nes paslaptingi senųjų baltų ornamentai pavergė mus visus.

     Puošnioje klasėje ir mokytis maloniau, todėl snaigių temą perkėliau į pamokas: mokiniai prisiminė, kas yra snaigė, aprašė jos išvaizdą, pasakojo, kaip ji atsiranda ant žemės, dalijosi įspūdžiais apie snaigių sukeltus pojūčius ir net prisipažino, kad ne kartą bandė sužinoti, koks to mažyčio dangaus krituliuko skonis 😉

      Su baltų simboliais susipažinti galima čia ir čia.

Paskelbta Autizmas, Idėjos kalendorinėms šventėms, Kalėdos ir Naujieji metai, Literatūra, Logopedams, Matematika, Metodinės priemonės, Įvairūs

KALĖDINIAI LAVINAMIEJI ŽAIDIMAI VAIKAMS

Šaunios idėjos vaikams, kuriems atsibodo vien tik spalvinti: visus pažintinius procesus lavinantis užduočių rinkinys „Žiemos džiaugsmai“, labai smagus stalo žaidimas „Aprenk Kalėdų senelį“„Surask ir nuspalvink“, užsiėmimai su snaigėmis, paveikslėliai su taškais, meninių ir kirpimo įgūdžiųsnaigė lavinimo užduotėlės, rašymo įgūdžių ir žodyno plėtimo rinkinukas, smagus kalėdinis paketas, 40 nemokamų kalėdinių žaidimų, dėmesį ir pastabumą lavinantis žaidimas „Aš galiu rasti“, atminties lavinimo žaidimas, be galo įdomios kalėdinių scenografijų lavinamosios dirbtuvės, darželinukų mokytojos Rachel kalėdinės idėjos, Itsy Bitsy Fun į vieną puslapį surinkti matematikos, skaitymo ir kitų smagių veiklų lapai, niekada nepabostančios dėlionės, spalvinimas pagal raides, simetriški paveikslėliai, eglutės žaisliukų ornamentai.

Nesulaukiantiems Kalėdų senelio, nerimaujantiems, kad jis kažkur užtruko reikės išmokti geometrines figūras ir padėti seneliui surasti savo elnią

Kalėdų senelis ir elnias

Žiemos kilimėliai – smagi veikla mažiems vaikams, blogo oro „įkalintiems“ namuose. Jums tereikės atsispausdinti paveikslėlius, laminuoti juos, nusipirkti pakuotę spalvotų bumbulų, stambesnes žnyplutes ar pincetą ir pakviesti vaikus pažaisti. Žiemos žaidimas ne tik nuvys nuoboduli, bet lavins smulkiąją motoriką, formuos rašymo įgūdžius, mokys išlaikyti dėmesį, plės žodyną. 

Winter-pom-pom2

KALĖDŲ SENELIS MOKO LINKSNIUOTI NAUJA! Gilins daiktavardžio kaitymo įgūdžius. 
Dėmesio ir koncentracijos lavinimo užduotis „PAPUOŠK EGLUTĘ“ NAUJA! 

Paspaudę čia, rasite virtualių kalėdinių žaidimų.

Daugiau kalėdinių idėjų yra čia, čia, čia ir čia.

Minčių kalėdinėms dekoracijoms pasisemsite čia , čia ir čia.

Viską apie sniego senius sužinosite paspaudę čia.

Užėję į šį puslapį, sužinosite, kaip snaigių karpymą integruoti į literatūros pamokas. Paspaudę čia, pateksite į snaigių fiestą.

Paskelbta Literatūra, Metodinės priemonės, Morfologija, Sintaksė ir skyryba, Žodžių daryba, Įvairūs

LITUANISTINIO UGDYMO MOKOMOSIOS PRIEMONĖS „KELIONĖ Į LIETUVĄ“ IR „LAIŠKAI IŠ LIETUVOS“

     Jau pasirodė Lituanistinio ugdymo mokomosios priemonės „Kelionė į Lietuvą“ ir „Laiškai iš Lietuvos“,upc-viol02 skirtos mokyti lietuvių kalbos dviejų amžiaus grupių (6–9 ir 10–13 metų) vaikus. Priemonę sudaro po dvi literatūrinių tekstų ir kūrybinio rašymo knygas, po du pratybų sąsiuvinius ir viena Mokytojo knyga. Šiomis priemonėmis ne tik bus mokoma kalbėti, skaityti, rašyti, bet ir bus ugdoma lietuviška tapatybė pateikiant žinias apie Lietuvos istoriją, etninę kultūrą, lietuvišką gyvenimo būdą, valstybingumą, geografiją ir kt.

     Autoriai užduotis ir tekstus pateikė taip, kad  mokytojas jais galėtų naudotis klasėje, kurioje yra skirtingos kalbinės kompetencijos ir gebėjimų vaikų. Manau, kad šios priemonės pasitarnaus ir mokytojams, ugdantiems specialiųjų poreikių turinčius vaikus, kadangi jose gausu teksto suvokimo, mąstymą lavinančių užduočių, mokomųjų  žaidimų, kūrybinių projektų.

     Čia patalpinti elektroniniai priemonių variantai yra pateikiami Ugdymo plėtotės centro informacinėje sistemoje „Ugdymo sodas“.

Mokytojo knyga

Laiškai iš Lietuvos (Tekstų knyga)

Laiškai iš Lietuvos (Pratybų sąsiuvinis)

Laiškai iš Lietuvos (Kūrybinio rašymo knyga)

Kelionė į Lietuvą (Tekstų knyga)

Kelionė į Lietuvą (Pratybų sąsiuvinis)

Kelionė į Lietuvą (Kūrybiškumo knyga)

 

Paskelbta Apklausos, Around the Baltic Sea in 365 days, eTwinning, Literatūra, Metodinės priemonės

ETNOGRAFINIŲ METŲ FINIŠO LINIJA TIES BALTIJOS JŪRA

     Nors šiandieninio pasivaikščiojimo pajūriu tikslas buvo prisirinkti akmenukų, tačiau man jis priminė reklaminį šūkį „Three in one (trys viename)“, nes buvo ir grynu oru pakvėpuota, ir su šeima pabendrauta, ir pamokoms pasiruošta.

     Ant surinktų akmenų greitai atsiras mandalos, padėsiančios įminti baltų simbolių paslaptis. Taip užbaigsime etnografinius 2015 metus ir pagilinsime literatūros pamokose įgytas baltų mitologijos žinias.

     Beje, po 2012 metais vykusio projekto „Laiškai iš gamtos“, nenustojau ieškoti gamtoje ženklų, simbolių, piešinių, raidžių, įvairių daiktų siluetų. Atsitiktinai gamtoje susidaręs vaizdas, suvokiamas kaip konkretaus žinomo objekto vaizdas, vadinamas PAREIDOLIJA (gr. παρα- ‘klaidingas’ + είδωλον ‘atvaizdas’).  Daugiausia tokių pavyzdžių galima rasti debesyse. Tačiau prisimintas faktas, kad kiekvienas žmogus tame pačiame debesyje gali pamatyti skirtingą vaizdą, sukėlė manyje abejonių, ar tikrai mano akmenų kolekcijoje yra tai, ką regi mano akys.

     Jeigu mėgstate svajodami žiūrėti į debesis, vadinasi gebate pamatyti žymiai daugiau, nei skubantys ir nepastebintys aplinkui esančio grožio žmonės. Tokiems svajokliams pridedu nedidelę apklausą, kuri padėtų man sužinoti, ką vaizduoja mano eksponatai.