Tinklaraštis specialiesiems pedagogams, tėvams, auginantiems specialiųjų poreikių turinčius vaikus, klausos negalę turinčių žmonių bendruomenei ir visiems tiems, kurie mėgsta ugdymo naujoves
Man labai patinka lankytis mamų sukurtose svetainėse, kuriose jos dalijasi savo vaikų lavinimo(si) patirtimi. Dar labiau patinka, jei tos mamos yra ir pedagogės 🙂
Vienos mamos aprūpina savo mažuosius visais įmanomais lavinamaisiais žaislais ir priemonėmis. Gerai, kad jos turi tokių galimybių. Tačiau paradoksas – įmantrūs žaislai greičiau atsibosta nei žaidimai su kasdien matomais daiktais. Todėl kitos mamos mažųjų lavinimui stengiasi pritaikyti pačius netikėčiausius daiktus: sagas, plastikinius kamštelius, šiaudelius ir indus, siūlus, pagaliukus, akmenėlius, medžiagos atraižas, vatos gumuliukus, smėlį, dėžutes, antrines žaliavas ir net… virtuvės įrankius. O svarbiausia, jos mielai dalijasi savo jaukiais atradimais su visu pasauliu!
Šiandien pristatau Janice – žavios mamos ir darželio auklėtojos iš Australijos – svetainę Learning4kids. Joje rasite viską, ko reikia mažylių nuo vienerių metų lavinimui ir laisvalaikio leidimui. Į penkias amžiaus grupes sudėtos priemonės leidžia be vargo naršyti ir ieškoti Jums reikiamos temos ir priemonės. Tiesa, ne visos jos yra nemokamos. Tačiau už kai kurias, manau, nebus gaila kelių dolerių, nes iš pirmo žvilgsnio paprastos priemonės ne tik lavina vaikų pažintinius procesus, bet ir pripildo vaikų veiklas jutiminiais įspūdžiais, padedančiais lavinti penkis svarbiausius pojūčius. O taip pat įtraukia į kvapą gniaužiančius edukacinius žaidimus, skatinančius kūrybiškumą, norą išsiaiškinti gamtoje esančių objektų ir reiškinių paslaptis!
Išgirdusi septintos klasės mokinuko klausimą, ar užduosiu šią vasarą namų darbų, bei pamačiusi jo nelaimingą veidelį, nuraminau pasakydama, jog šią vasarą reikės perskaityti tik vieną knygą. Džiaugsmingas visos klasės VALIO! leido suprasti, kad aš tikrai persistengiau kiekvienų metų pabaigoje įteikdama mokiniams po segtuvą su užduotimis. Gabūs vaikai užduotis atlikdavo, o tinginiukai grąžindavo švarų nevartytą segtuvą. Bandžiau juokauti sakydama, kad mokiniai galėjo bent porą kartų susukti aplanką į vamzdelį, kad popierius įgautų vartyto išvaizdą.
Artėjant vasaros atostogoms, dar daugiau abejonių sukėlė ir internete plačiai aptarinėtas straipsnis „Juodosios pedagogikos labirinte: į kovą su namų darbais“. Todėl šiemetinei vasaros užduočiai įtakos turėjo prieš metus „Lietuvos ryte“ skaitytas straipsnis apie italų mokytoją Cesare Cata, savo mokiniams pasiūliusį vasaros atostogas praleisti kreipiant mažiau dėmesio į akademinius pasiekimus. Nors mano užduotyse reikės atkreipti dėmesį į šiuos dalykus, tačiau mokiniai gali ir nesuprasti, nes išeitas lietuvių kalbos temas pabandžiau paslėpti. Pirmas trumpas žvilgtelėjimas į išdalintus vokus jau sulaukė atgarsio – linksmas vienos mergaitės AČIŪ! ir po to sekęs klausimas, ar galės skaityti daugiau knygų, paliudijo, kad einu teisinga linkme.
Šitokiu intriguojančiu pavadinimu balandžio 15–26 dienomis vyko kūrybinis-pažintinis konkursas Klaipėdos mokiniams. Renginys buvo skirtas Švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės inicijuotiems Mokyklos bendruomenės metams ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu pradėtai vykdyti Darnaus judumo politikai. Norėdama atitraukti mokinius nuo kompiuterių, Klaipėdos Litorinos mokyklos pedagogų grupė savo ir miesto ugdymo įstaigų mokiniams sukūrė pasaką. Nerimaudami dėl vaikų pomėgio laisvalaikį leisti ne kieme, o prie kompiuterių, mokytojai pasiūlė intriguojantį žaidimą, į kurį įsitraukė dešimt komandų iš septynių uostamiesčio mokyklų.
Vaikams buvo pasiūlyta sukurti konkurso logotipą, sugalvoti kuo įdomesnį komandos pavadinimą ir, sulaukus balandžio 20 dieną elektroninio laiško su užduotimi, išbėgti į gatves. Užduoties pavadinimas skambėjo bauginančiai, nes buvo prašoma nueiti nežina kur ir parnešti nežinia ką. Kadangi užduotį kūriau aš, manau, turiu teisę publikuoti ją savo tinklapyje. Darau tai ne dėl noro pasipuikuoti, o siūlydama pasinaudoti ja. Užduotis buvo skirta 5–8 klasių mokinukams. Prieš pateikdama ją konkurso dalyviams, nusprendžiau išbandyti su savo giminaičiais. Tačiau mano giminėje tokio amžiaus vaikų nebuvo, todėl užkoduotą pasaką šifravo 2-os klasės gimnazistas ir 2-o kurso Klaipėdos universiteto studentė. Kaip jiems sekėsi? Ogi nelengvai 😀
Sulaukusi tokių rezultatų, galutinai įsitikinau, kad konkurso organizatoriai eina tinkamu keliu. Mat kovo 22 dieną, dalyvaudama Klaipėdos „Versmės“ progimnazijos organizuotoje konferencijoje „Sėkmė pamokoje“, išgirdau P. Mašioto progimnazijos lietuvių kalbos mokytojos V. Juškienės pranešimą „Etnokultūros ugdymas: tradicijos dabarties kontekste“, kuriame ji apžvelgė mokinių žinias apie Mažosios Lietuvos smulkiąją architektūrą. Pasirodo, penktokai geriau pažįsta Klaipėdos miesto skulptūras nei aštuntokai. Mokytoja šį paradoksą aiškino tuo, kad pradinėse klasėse vaikai daugiau mokosi apie gimtąjį kraštą ir jų žinios dar neišblėsusios. Tai sustiprino mano norą įtraukti į užduotį ne tik smulkiąją uostamiesčio skulptūrą, bet ir pasakas.
Kadangi konkurse dalyvavo per 50 mokinių iš 7 Klaipėdos ugdymo įstaigų, galvoju, kad ši užduotis bus naudinga uostamiesčio mokytojams. Organizuokite klasės valandėlę, konkursą tarp klasių, pasinaudokite užduotimi vakarėliuose, surenkite varžytuves tarp mokinių ir tėvelių, pabandykite ir patys išspręsti ją. Bus smagu, patikėkite manim 😉
Šiame vaizdo reportaže užfiksuoti slapta kamera daryti vaizdai apie mokinių nuotykius ieškant nežinia ko. Filmukas buvo parodytas baigiamajame renginyje. Mokinių ir jų mokytojų emocijos patvirtino, kad mano šeimos pastangos sekti nuotykių ieškotojų pėdomis pasiteisino 😀
O taip pat kviečiu pavartyti baigiamojo renginio nuotraukų albumą.
Prieš dvi dienas elektroniniame pašte radau įdomų pasiūlymą – logopedinę priemonę „Garsai ir raidės. U-Ū, I-Y, E-Ė garsų ir raidžių skyrimas. I dalis“. Priemonės autorės – Milita Akambakienė ir Ingrida Masteikienė – tikina, kad 54 kortelės su įvairiomis užduotimis tiks ne tik kalbos ir kalbėjimo sutrikimų turintiems pradinukams, bet ir vaikams, turintiems specialiųjų poreikių.
Priemonę galima užsisakyti „Smaltijos“ leidykloje. Beje, čia rasite M. Akambakienės parengtą rinkinį, skirtą garsų S-Š tarimui. Leidykla siūlo ir daugiau įvairiųpriemonių, skirtų specialiųjų poreikių turintiems mokiniams. Čia rasite ir priemonių, sukurtų pagal Marijos Montessori metodiką.
Šis ratas buvo pagamintas klasės valandėlei, skirtai „Veiksmo savaitei be patyčių 2016“. Manau, kiekvienas esame kažkam ištarę negerą žodį, kilstelėję ranką ar jos neištiesę pagalbos prašančiam. Tuo metu mums atrodė, kad elgiamės teisingai, tačiau po kurio laiko savigraužos kirminas pradeda sufleruoti, kad mes pasikarščiavome, įžeidėme arba atstūmėme nekaltą žmogų. O, kad galėtume atsukti laiką atgal ir atsiimti tą žodį, gestą ar žvilgsnį!..
Deja, bet laiko ratas sukamas tik pirmyn. Kad ateityje nereikėtų kaltinti savęs dėl neapgalvoto veiksmo, su kolege ir bendraminte Jolita savo mokiniams sukūrėme konfliktų sprendimo ratą, kuris padės užgesinti nesantaikos kibirkštį ir mokys pakantumo, savitvardos, pagarbos kitam žmogui.
Į ratą sudėjome 9 konfliktų sprendimo būdus. Klasės valandėlės metu išgirdome dar kelis pasiūlymus:
garsiai išrėkti savo pykti lauke,
stipriai įkvėpti ir „nuryti“ negerą žodį,
norėtus ištarti žodžius rašyti popieriuje tol, kol pyktis atlėgs.
Norėtume sukurti Konfliktų sprendimo atmintinę, kuria būtų galima naudotis ir mokykloje, ir namuose. Todėl prašome padėti mums ir parašyti, kaip dar galima užglaistyti nesutarimus, numalšinti staiga kilusį pyktį, apraminti įsiaudrinusią vaizduotę.
Neseniai internete atradau žaidimą, kurio pirmoji, tiesa nespalvota, versija išleista 1930 metais! Žaidimą sudaro 4 didelės šeimos narių veidų nuotraukos ir 48 kortelės su teigiamas ir neigiamas emocijas vaizduojančiomis veido dalimis. Šio žaidimo taisyklės panašios kaip visų tradicinių Loto ar Bingo žaidimų – iš užverstų kortelių krūvos traukti po vieną kortelę ir sudėlioti žmogaus veidą. Žaidimo intriga – veidas turi būti laimingas. Greičiausiai žmogaus veidą sudėjęs žaidėjas gauna 5 taškus. Tada kortelės vėl dedamos į krūvą, gerai išmaišomos ir pradedamas kitas žaidimo ratas.
Tačiau šis reportažas skirtas ne seno žaidimo reklamavimui, bet naujam jo pritaikymui ugdymo procese. Iš pradžių galvojau, kad kokybiškos nuotraukos padės žaismingai mokyti vaikus pažinti ir pavadinti veido dalis, emocijas ir jausmus. Tačiau netrukus supratau, kad tai puiki priemonė, leisianti pakeisti pamokos refleksijai naudojamus kiek pabodusius emocijų veidukus. Dėliodami pasirinktus veidus mokiniai gali parodyti, kaip jaučiasi po atliktos užduoties; šypsena, nuoboduliu ar išgąsčiu įvertinti pamoką, išreikšti nuomonę apie savo ir (ar) draugų darbą. Trumpas žaidimas su nevalingai šypseną sukeliančiomis veido grimasomis tinka ir pamokos pradžioje prireikus nuraminti pernelyg įsiaudrinusius, suaktyvinti dar neatsibudusius ar jau pavargusius vaikus.
Na, o po pamokų galima pasinaudoti 20 amžiaus pradžioje sukurtomis žaidimo taisyklėmis ir išsiaiškinti, kam geriausiai sekasi ieškoti laimės ir teigiamų emocijų 😀
ARASAAC – tinklapis, siūlantis grafinius išteklius ir medžiagą žmonėms, turintiems kalbos ir komunikacijų sutrikimų. Tai Aragono (Ispanijos autonominio rajono) vyriausybės Pramonės departamento finansuotas projektas, skirtas įvairaus amžiaus žmonėms, susiduriantiems su specifiniais sunkumais, atsiradusiais dėl nepakankamai išlavintų kalbinių gebėjimų ar dėl įvairių priežasčių jų netekus.
Šiuo metu programą remia Europos socialinis fondas, todėl tinklapyje nuolat pateikiamos naujos augmentinės ir alternatyviosios komunikacijos priemonės ir ištekliai.
Taip pat siūlau paskaityti Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ iniciatyva išleistą V. Liaudanskienės ir A. Vilūnienės leidinį „Bendravimo su vaikais, turinčiais įvairaus lygio negalią, būdai ir technologijos“, kuriame autorės dalijasi savo 15 metų darbo patirtimi, įgyta naudojant augmentines ir alternatyviosios komunikacijos priemones mokiniams, turintiems specialiųjų poreikių, ugdyti.
Raudonomis širdelėmis viliojančios parduotuvių lentynos vėl kviečia prisiminti Valentino dieną. Internete taip pat gausu įvairių priemonių, spalvingų lavinamųjų žaidimų, originalių užduočių ir įdomių idėjų.
Pridedu keletą nuorodų, kur rasite pažintinius procesus lavinančių užduočių rinkinių Valentino dienos tematika. Norint parsisiųsti šitą rinkinį, reikės užsiregistruoti. Nebijokite tai padaryti, nes tikrai verta tapti mano jau anksčiau pristatyto Totschoolling puslapio sekėjais. Registruoti lankytojai taip pat galės parsisiųsti mažųjų lavinimui skirtą rinkinuką.
Dar vienas šaunus tinklapis, kuriame registruoti vartotojai ras net 40 puslapių lavinamųjų užduočių rinkinį.
O kokia Valentino diena be vaišių? Neturite pinigų? Trūksta laiko? Tada pabandykite mylimus žmones nudžiuginti saldžiu sumuštiniu, kuriam reikės tik paskrudintos duonos riekelės ir raudonos uogienės.
Paspaudę šią nuorodą, pasirinksite puikių idėjų, kaip kartu su vaikais pasigaminti pigių, bet labai mielų dovanėlių draugams ir artimiesiems.
Užsukę į šį puslapį, rasite spalvinimo paveikslėlių suaugusiesiems.
We would like to announce with joy that the project“A TRIP TO FAIRY-TALE“ has started! Aim of the project is to gather people who love fairy-tales together to a club which will aim to engage children to read, share folk tales and their understandings of fairy-tales from other cultures.
You can join our journey too. Traveling together is much more fun!
Su džiaugsmu pranešame, kad startavo projektas „KELIONĖ Į PASAKĄ“. Projekto tikslas – susiburti į pasakas mėgstančių žmonių klubą, kuriame bus siekiama sudominti vaikus skaitymu, skatinama dalintis savo tautų folklorinėmis pasakomis bei aiškinamasi, kaip vaikai suvokia skirtingų kultūrų pasakas.
Prie mūsų kelionės galite prisijungti ir Jūs. Drauge keliauti daug smagiau!