Paskelbta Būdvardis, Daiktavardis, Metodinės priemonės, Morfologija, Naujienos, Pamokų planai, priemonės ir idėjos, Sakinio dalys, Sintaksė ir skyryba, STEAM ugdymas, Vienarūšės sakinio dalys, Žodžių daryba

NUO OBUOLIO TESELIACIJOS PRIE TEKSTO

Ruduo – itin dėkingas metas mozaikų, ornamentų kūrimui. Ieškodama įkvėpimo susidūriau su teseliacijos sąvoka. Susidūriau ir nebeatsispyriau jos vilionėms. Teseliacija yra pasikartojantis vienos ar įvairių formų geometrinių figūrų dėliojimas. Tačiau tai nėra chaotiškas veiksmas, jis turi griežtas taisykles – tarp figūrų negali būti jokių tarpų, figūros negali persidengti.

Teseliacijos pavyzdžių aplink mus yra labai daug, tik mes to arba nežinome, arba nepastebime. Tai ir namų stogai, grindų, sienų plytelės, ir ornamentai languose, tvorose, audiniuose. Labiausia žavi teseliacija gamtoje – nuo mums gerai pažįstamo korio iki gyvatės odos, vėžlio šarvo, žuvų žvynų, ananaso, kankorėžio, gėlės žiedo… Teseliaciją savo darbuose naudojo ir dailininkai, ir architektai. Netgi tangramos dėliojimas yra susijęs su teseliacija.

Įgyvendindami mokyklos patyriminio ugdymo programą „Stebuklinga obuolio galia“, su vaikais sukūrėme stilizuotą obuolį, sudarytą iš daugybės obuolių. Sudėlioti visas figūras lygiai lengva nebuvo. Stebint vaikų pastangas kilo mintis į figūras sudėti žodžius ir parodyti, kad tekstas taip pat turi būti dėliojamas pagal taisykles, kad visi žodžiai jame turi derėti ne tik pagal prasmę, bet ir pagal gramatines taisykles. Nors pirmojo teseliacijos teksto dėliojime buvo akivaizdi pagalba – mozaikos raštas rėmeliuose – vaikai to nepastebėjo ir pagalba nepasinaudojo. Nepaisant to, matematikos ir lietuvių kalbos suvienijimas paįvairino pamoką nauja veikla, leido sukurti daug skirtingo lygio užduočių, padėjusių sudėlioti pasakojimą, pakartoti žodžių darybos, morfologijos, sintaksės ir skyrybos temas. Užduotis „Teseliacijos medžioklė“ – pavyzdžių ieškojimas ir fotografavimas – suteikė galimybę atidžiau pažvelgti į supančią aplinką, pastebėti tai, ką kasdien matome, bet nežinome, kaip tai pavadinti.

Nors prie pasakojimo pridedu kartu su vaikais sukurtą teseliacijos atmintinę, tačiau prisipažįstu, jog teksto mozaiką dėliojau ilgai. Nepaisant to, sudėlioti figūrų lygiai vis tiek nepavyko tarp jų yra ir nelygumų, ir tarpelių, todėl rezultatu nesu labai patenkinta. Tiesa, vaikams figūras dalinau sukarpytas, tad mano netikslumų nesimatė. Juos pastebėti galėjo tik tie, kuriems į pagalbą atėjo teksto rėmeliai🤭

Daugiau STEAM idėjų:

MARGUTIS-LABIRINTAS

TAPK JŪRŲ GYVENTOJŲ EKSPERTU! 
KITOKS POŽIŪRIS Į KLIMATO KAITĄ  #NUOTOLINIAM MOKYMUI
SKAITANTIEMS „MEŠKIUKĄ RUDNOSIUKĄ“
KO NEŽINOJOME APIE PASAKĄ „PIRŠTINĖ“?
KAIP MES STATĖME GEDIMINO PILĮ
KODĖL RUDENĮ LAPAI KEIČIA SAVOSPALVĄ
ŠOKANČIO VAIDUOKLIO ŠĖLSMAS
SŪRIO ŠVENTĖ
ORANŽINĖ AKIS
SNAIGIŲ LABORATORIJA
EDMONDO DE AMIČI „ŠIRDIS“
EDMONDO DE AMIČI ROMANO „ŠIRDIS“ IŠTRAUKA „PALĖPĖJE“
Paskelbta Literatūra, Metodinės priemonės, Naujienos, Pamokų planai, priemonės ir idėjos, STEAM ugdymas

MOKSLINIS EZOPO PASAKĖČIOS PAAIŠKINIMAS

Skaitydami Ezopo pasakėčią „Nesutarią žemdirbio vaikai“, visada su mokiniais parsinešdavome iš mokyklos kiemo pagaliukų, kad laužydami patikrintume tėvo pamoką sūnums ir išsiaiškintume pasakėčios moralo prasmę.

Šiemetiniams skaitytojams posakio „Vienybėje – galybė, nesantaikoje – pražūtis“ teisingumą pasiūliau patikrinti eksperimentu su spagečiais. Į klausimą „Kokį svorį gali išlaikyti spagečiai“, gavau daug vienodų atsakymų – beveik visi vaikai abejojo šios rūšies makaronų tvirtumu ir sakė, kad jie jokio svorio neišlaikys. Vienam mokinukui kilo mintis, kad makaronai gali išlaikyti tiek, kiek sveria visas pakelis, t. y. 500 g. Tik vienas berniukas išdrįso paprieštarauti klasės nuomonei ir pasakė, kad spagečiai išlaikys didelį svorį, tačiau nesugebėjo atsakyti, kodėl taip mano, todėl jo atsakymą prilyginome spėjimui. O spėjimus juk reikia patikrinti!

Šis eksperimentas ne tik paaiškina pasakėčios moralą, jis gali padėti suprasti, kaip inžinieriai, pasinaudodami mokslininkų tyrimais apie lenkiamų medžiagų lūžimą, apie jų tempimą ir gniuždymą, parenka tinkamas medžiagas projektuodami tiltus, pastatų konstrukcijas. Nors profesionaliems inžinieriams labiau rūpi plieninės tilto sijos, bet įdomus eksperimentas su makaronais taip pat suteikia žinių apie medžiagų stiprumą.

Daugiau STEAM idėjų:

NUO OBUOLIO TESELIACIJOS PRIE TEKSTO  NAUJA!

MARGUTIS-LABIRINTAS

TAPK JŪRŲ GYVENTOJŲ EKSPERTU! 
KITOKS POŽIŪRIS Į KLIMATO KAITĄ  #NUOTOLINIAM MOKYMUI
SKAITANTIEMS „MEŠKIUKĄ RUDNOSIUKĄ“
KO NEŽINOJOME APIE PASAKĄ „PIRŠTINĖ“?
KAIP MES STATĖME GEDIMINO PILĮ
KODĖL RUDENĮ LAPAI KEIČIA SAVOSPALVĄ
ŠOKANČIO VAIDUOKLIO ŠĖLSMAS
SŪRIO ŠVENTĖ
ORANŽINĖ AKIS
SNAIGIŲ LABORATORIJA
EDMONDO DE AMIČI „ŠIRDIS“
EDMONDO DE AMIČI ROMANO „ŠIRDIS“ IŠTRAUKA „PALĖPĖJE“
Paskelbta „FLIPPITY“ BIBLIOTEKĖLĖ, Literatūra, Metodinės priemonės, Naujienos, Pamokų planai, priemonės ir idėjos, STEAM ugdymas

KUR RASTI AUKSINĘ ŽUVELĘ?

Pasakos „Žvejys ir auksinė žuvelė“ skaitymui ruošėmės ilgai. Iš pradžių vaikai su tėveliais gamino žuvis. Viena jų tapo mūsų pasakos talismanu, pradedančiu ir baigiančiu kiekvieną pamoką.

Kadangi mokydamiesi suvokti perkeltinę žodžių prasmę pasinaudojome širdies apibūdinimais, diktanto, padėjusio patikrinti priešdėlių ir , ilgųjų ir trumpųjų balsių, tikrinių daiktavardžių, žodžių, atsakančių į klausimus KĄ? ir KADA? rašybą, tema buvo apie žuvį Perlę ir perlinės širdies reikšmę.

O tada jau atėjo laikas pasakai. Pasaką skaitėme ir po vieną, ir visi kartu: vieni gavo net du pasakos lapus, kiti skaitė sakinių korteles, treti jungė žodžius į skiemenis. Užduotys skirtingos, bet tikslas vienas – padėti vaikams suvokti pasakos siunčiamą žinutę. Tam pasitarnavo ir senoji animacija.

Pasakos turinį perteikti padėjo ir komiksų knygelių kūrimas, kurių paskutiniuose puslapiuose atsirado vaikų svajonės, ir darbas su iliustracijomis. Vieni mokėsi parinkti iliustracijai sakinį, kiti patys kūrė savo pasakos interpretacijas. Pasakos siužetą padėjo prisiminti ir žodžių tankumyne rasti tekste paminėti žodžiai. Ši užduotis leido pakartoti ir apibendrinamųjų žodžių temą.

Jeigu galvojate, kad literatūros pamokos praėjo be STEAM ugdymo, klystate, nes ši pasaka suteikė progą susipažinti su žuvies sandara ir išsiaiškinti, kodėl žuvys neskęsta vandenyje. Iš plastikinio maišelio pagamintos žuvys ne tik atskleidė gamtos paslaptį, bet ir atnešė daug džiaugsmo. Kas galėjo pagalvoti, kad kartą panaudotas maišelis gali padėti atlikti gamtos mokslų eksperimentą?! Įkvėpimo pagauti nusprendėme prikelti antram gyvenimui ir plastikinius butelius, kurie tapo jaukiais akvariumais vaikų pieštoms žuvelėms. Kad tos žuvelės buvo nepaprastos, liudijo ant kiekvienos jų parašytas šiltas ir jautrus palinkėjimas. Vaikų linkėjimai ir emocijos parodė, kad auksinė žuvelė nebūtinai turi būti konkretus daiktas, ją galima turėti mintyse, jausmuose ir širdyse. Ją galima susikurti savo vaizduotėje ir tikėti stebuklų galia taip, kaip patikėjo vienas berniukas, nusprendęs savo žuvytę apgyvendinti ne plastikiniame butelyje, o prie namų esančiame tvenkinyje 💖

Pasitikrinti skaitymo metu įgytas žinias mokiniams padėjo internetinis stalo žaidimas, sukurtas Flippity programa.

Daugiau apie Flippity.

Bet jeigu nuspręsite, kad to dar neužtenka, nusipieškite savo auksinę žuvelę arba pabandykite ją rasti dailininko Gergely Dudás piešinyje 🙂

Idėjos pamokoms:

TAPK JŪRŲ GYVENTOJŲ EKSPERTU! 
KITOKS POŽIŪRIS Į KLIMATO KAITĄ  #NUOTOLINIAM MOKYMUI
SKAITANTIEMS „MEŠKIUKĄ RUDNOSIUKĄ“
KO NEŽINOJOME APIE PASAKĄ „PIRŠTINĖ“?
KAIP MES STATĖME GEDIMINO PILĮ
IMBIERINĖABĖCĖLĖ
BALTŲ DIEVŲ PASLAPTYS
KODĖL RUDENĮ LAPAI KEIČIA SAVOSPALVĄ
ŠOKANČIO VAIDUOKLIO ŠĖLSMAS
SŪRIO ŠVENTĖ
ORANŽINĖ AKIS
„ROVĖ, ROVĖ – NEIŠROVĖ…“
INTEGRUOTA PAMOKA „PRIEŠDĖLIŲESTAFETĖ“
SNAIGIŲ LABORATORIJA
LIETUVIŠKOS SPAUDOS PĖDSAKŲ PAIEŠKOS
ŠIMTMEČIUS SKAIČIUOJANČIO ĄŽUOLINIO MUZIEJAUS PAIEŠKA
ŽAIDIMAS SMULKIOSIOS TAUTOSAKOS KŪRINIAIS
KAIP MES ŽAIDĖME KONTROLINĮ DARBĄ
BYLA NR. 1 ARBA SAKMĖS „JŪRATĖ IR KASTYTIS“ BEI PASAKOS „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ APIBENDRINIMAS
EDMONDO DE AMIČI „ŠIRDIS“
EDMONDO DE AMIČI ROMANO „ŠIRDIS“ IŠTRAUKA „PALĖPĖJE“
PAMOKA „DALYVIŲ VARTOJIMAS SAKINIUOSE“
TIKSLINAMŲJŲ APLINKYBIŲ VARTOJIMAS IR SKYRYBA
PAMOKA „DALYVIŲ, PUSDALYVIŲ IR PADALYVIŲ VARTOJIMAS“
PAMOKA „KARTOJAME DAIKTAVARDĮ“
KAS APVOGĖ KALĖDŲ SENELĮ, ARBA RIMTOS IR NERIMTOS KALĖDINĖS UŽDUOTYSĮVAIRIOMS PAMOKOMS

Paskelbta Literatūra, Logopedams, Meno terapija, Metodinės priemonės, Naujienos, Pamokų planai, priemonės ir idėjos, STEAM ugdymas

LEDO PILIS

Pasinaudoję gamtos pažinimo pamokose įgytomis žiniomis apie vandens būsenas, Nijolės Morkūnaitės eilėraštį „Ledo pilis“ ne tik skaitėme, bet ir įtraukėme jį į mokslinius eksperimentus. Iliustruodami kiekvieną eilėraščio eilutę, vaikai sužinojo, kad esant dideliam šalčiui vanduo virsta į ledą, o temperatūrai kylant jis vėl įgyja skystą būseną. Šį atradimą mokiniai patikrino statydami pilį iš ledo plytų. Šiltose rankose aptirpę ledo gabalai nenorėjo stovėti vienas ant kito ir vis nuslysdavo. Ragindami nenuleisti rankų, tikėti savimi, nesinervinti ir nenusiminti vaikai vis dėlto sugebėjo sudėti ledines plytas dviem aukštais. Ir visai nesvarbu, kad dedant paskutinę plytą statinys vėl sugriuvo, svarbiau tai, kad vaikai ne tik suprato, nuo ko priklauso vandens būsena, bet ir mokėsi drauge dirbti.

Pamoka apie vandens būseną persikėlė į namus. Mokiniai kartu su tėveliais net penkias dienas stebėjo stiklinėje esančio vandens pokyčius, leidusius suprasti, jog ne tik virinamas vanduo garuoja. Šis atradimas paskatino išsiaiškinti, kur dingo stiklinėse buvęs vanduo. Gamtos mokslų mėgėjai nesunkiai atsakė, kad garuodamas vanduo kyla aukštyn ir virsta debesimis.

O į klausimą, kaip jis grįžta atgal į žemę, atsakė sausio mėnesio antrąją savaitę į Lietuvą atkeliavusi mums įprasta ir labai išsiilgta žiema. Pasinaudojusi oro sąlygomis ir vaikų patirtimi, pakviečiau juos į snaigių laboratoriją, kurioje visi kartu patikrinome mįslėje apie snaigę esančius faktus. Beje, šį kartą mokslinis tyrimas buvo užbaigtas terapine vaizdo medžiaga, parodžiusia, kaip gamtoje susiformuoja snaigės. Efektas buvo toks didelis, kad šį filmuką rekomenduoju ir jums įtraukti į pamokas apie žiemą.

Mokslines-literatūrines pamokas baigėme taip pat su terapijos užduotimi – debesų stebėjimu ir realių objektų juose ieškojimu. Šios užduoties idėja kilo tada, kai Vytės Nemunėlio „Meškiuko Rudnosiuko“ skaitymo metu viena mokinė parodė man dangumi einančios… tikros meškos nuotrauką! Kadangi Lietuvoje dangus dažniausiai būna cepelinų spalvos, mums tokia sėkmė nenusišypsojo, todėl užduotį pavadinau „Debesų medžiokle“. Labai džiaugiuosi, kad medžioklėje vaikai dalyvavo kartu su savo šeimos nariais. Jie ne tik ieškojo laimikio, bet ir turėjo atspėti, ką pavyko sumedžioti man. Kažkodėl atrodo, kad pasaulyje nėra nei vieno žmogaus, nemėgstančio žiūrėti į debesis ir svajoti. Juk svajonės skatina siekti gyvenimo tikslų, lavina kūrybiškumą, padeda atsipalaiduoti, teikia daug teigiamų emocijų. Įdomus pastebėjimas – jeigu atvaizdas nėra labai aiškus, dažnas debesyse mato vis kitokį vaizdą. Pavyzdžiui, jūrų arkliuką, šuniuką, sraigę ar vėžlį, kaip kitiems pasirodė, net paukštį, kuris nusinešė Beno ir jo tėvelių prie jūros pagautą paršiuką, atspėjo ir mokiniai, ir jų tėvai, o atsakymų apie paskutinės nuotraukos personažus sulaukiau labai įvairių.

Nuotraukoje – mūsų būsimų skaitymo pamokų siužetas. Tad kokį kūrinį mes skaitysime? Atsakymų lauksiu komentaruose 🙂

Daugiau idėjų pamokoms:

IŠGYVENIMO PAMOKOS RUMŠIŠKĖSE 
TAPK JŪRŲ GYVENTOJŲ EKSPERTU! 
KITOKS POŽIŪRIS Į KLIMATO KAITĄ  #NUOTOLINIAM MOKYMUI
SKAITANTIEMS „MEŠKIUKĄ RUDNOSIUKĄ“
KO NEŽINOJOME APIE PASAKĄ „PIRŠTINĖ“?
KAIP MES STATĖME GEDIMINO PILĮ
IMBIERINĖABĖCĖLĖ
BALTŲ DIEVŲ PASLAPTYS
KODĖL RUDENĮ LAPAI KEIČIA SAVOSPALVĄ
ŠOKANČIO VAIDUOKLIO ŠĖLSMAS
SŪRIO ŠVENTĖ
ORANŽINĖ AKIS
„ROVĖ, ROVĖ – NEIŠROVĖ…“
INTEGRUOTA PAMOKA „PRIEŠDĖLIŲESTAFETĖ“
SNAIGIŲ LABORATORIJA
LIETUVIŠKOS SPAUDOS PĖDSAKŲ PAIEŠKOS
ŠIMTMEČIUS SKAIČIUOJANČIO ĄŽUOLINIO MUZIEJAUS PAIEŠKA
ŽAIDIMAS SMULKIOSIOS TAUTOSAKOS KŪRINIAIS
KAIP MES ŽAIDĖME KONTROLINĮ DARBĄ
BYLA NR. 1 ARBA SAKMĖS „JŪRATĖ IR KASTYTIS“ BEI PASAKOS „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ APIBENDRINIMAS
EDMONDO DE AMIČI „ŠIRDIS“
EDMONDO DE AMIČI ROMANO „ŠIRDIS“ IŠTRAUKA „PALĖPĖJE“
PAMOKA „DALYVIŲ VARTOJIMAS SAKINIUOSE“
TIKSLINAMŲJŲ APLINKYBIŲ VARTOJIMAS IR SKYRYBA
PAMOKA „DALYVIŲ, PUSDALYVIŲ IR PADALYVIŲ VARTOJIMAS“
PAMOKA „KARTOJAME DAIKTAVARDĮ“
KAS APVOGĖ KALĖDŲ SENELĮ, ARBA RIMTOS IR NERIMTOS KALĖDINĖS UŽDUOTYSĮVAIRIOMS PAMOKOMS

 

 

Paskelbta Literatūra, Metodinės priemonės, Naujienos, Pamokų planai, priemonės ir idėjos, STEAM ugdymas

ORANŽINĖ AKIS

     Būtent šis faktas nulėmė kad Vytautės Žilinskaitės pasakos „Robotas ir peteliškė“ 20190926_123428 - Copyskaitymas baigėsi robotų konstravimu.

     Nei vienos mergaitės neturinčioje klasėje ši pasaka buvo skaitoma su dideliu entuziazmu, nes šiuolaikiniai berniukai tikrai daug žino apie robotus. Ne mažiau žino ir apie naktinius drugelius. Tačiau vaikų reakcija į pasakos pabaigą mane šiek tiek nustebino, nes kiekvienas bejausmis roboto atsakymas į mirštančios Strėlinukės žodžius kėlė juoko bangas. Tik vėliau, išgirdusi berniukus sakant, kad robotą Dondoną programavę specialistai blogai atliko savo darbą, supratau, jog mokinius prajuokino ne roboto abejingumas Strėlinukės skausmui, o situacijos absurdiškumas, kada norėdama ištarti vienokius žodžius mašina kalbėjo tai, kas buvo užprogramuota.

     Berniukai suvokė, jog jausmai ir kompiuteris yra nesuderinami, tačiau pasiūlius pasigaminti oranžine akimi žybsintį robotą, visa Dondonui ir jo kūrėjams skirta kritika buvo pamiršta, nes vaikus įtraukė neįprasta ir daug įdomybių žadanti veikla.

     Šiuo pasakojimu pradedu tęsėti savo pažadą įrodyti, kad STEAM ugdymas dera ir su humanitariniais dalykais. Pirmasis bandymas į lietuvių kalbos pamokas įtraukti gamtos eksperimentus įvyko praėjusiais mokslo metais, parengus pamoką „Snaigių laboratorija“. Šį kartą pristatau inžinerijos mokslus. Robotų konstravimas ne tik sudomino mokinius, bet ir padėjo atsiskleisti tiems, kuriems šie dalykai yra įdomūs: juk su užsidegimu aiškinti man ir klasės draugams apie teigiamus ir neigiamus diodų polius gali tik būsimasis inžinierius arba didelis inžinerijos gerbėjas!

Daugiau netradicinių pamokų planų rasite:

IŠGYVENIMO PAMOKOS RUMŠIŠKĖSE 
LEDO PILIS 
TAPK JŪRŲ GYVENTOJŲ EKSPERTU!
KITOKS POŽIŪRIS Į KLIMATO KAITĄ  #Nuotoliniam mokymui
KO NEŽINOJOME APIE PASAKĄ „PIRŠTINĖ“?
KAIP MES STATĖME GEDIMINO PILĮ
IMBIERINĖ ABĖCĖLĖ
BALTŲ DIEVŲ PASLAPTYS
KODĖL RUDENĮ LAPAI KEIČIA SAVO SPALVĄ
ŠOKANČIO VAIDUOKLIO ŠĖLSMAS
SŪRIO ŠVENTĖ
„ROVĖ, ROVĖ – NEIŠROVĖ…“
INTEGRUOTA PAMOKA „PRIEŠDĖLIŲ ESTAFETĖ“
LIETUVIŠKOS SPAUDOS PĖDSAKŲ PAIEŠKOS
ŠIMTMEČIUS SKAIČIUOJANČIO ĄŽUOLINIO MUZIEJAUS PAIEŠKA
ŽAIDIMAS SMULKIOSIOS TAUTOSAKOS KŪRINIAIS
KAIP MES ŽAIDĖME KONTROLINĮ DARBĄ
BYLA NR. 1 ARBA SAKMĖS „JŪRATĖ IR KASTYTIS“ BEI PASAKOS „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ APIBENDRINIMAS
PAMOKA GAMTOS IR BALTŲ DIEVŲ PRIEGLOBSTYJE
PAMOKA „DALYVIŲ VARTOJIMAS SAKINIUOSE“
TIKSLINAMŲJŲ APLINKYBIŲ VARTOJIMAS IR SKYRYBA
PAMOKA „DALYVIŲ, PUSDALYVIŲ IR PADALYVIŲ VARTOJIMAS“
PAMOKA „KARTOJAME DAIKTAVARDĮ“
KAS APVOGĖ KALĖDŲ SENELĮ, ARBA RIMTOS IR NERIMTOS KALĖDINĖS UŽDUOTYSĮVAIRIOMS PAMOKOMS