Tinklaraštis specialiesiems pedagogams, tėvams, auginantiems specialiųjų poreikių turinčius vaikus, klausos negalę turinčių žmonių bendruomenei ir visiems tiems, kurie mėgsta ugdymo naujoves
Dėmesio koncentracijai lavinti skirtas žaidimas sukurs kalėdinę nuotaiką, padės prireikus sumažinti nerimą, įveikti stresą, nuslopinti pyktį, suteiks ramybės ir pasitikėjimo savimi. Keturių skirtingų lygių žaidimas (#įtraukiajam ugdymui) gali būti žaidžiamas individualių užsiėmimų metu, jis gali paįvairinti pamoką, jis turėtų rasti vietą ir ugdymo įstaigose, kuriose yra nusiraminimo kampeliai ar kambariai raidos sutrikimų turintiems vaikams.
Apie vaikystėje lankstytą ir žaistą žaidimą „Diena-naktis“ prisiminiau vartydama naują „Horizontų“ serijos literatūros vadovėlį 9 klasei, kuriame siūlomas mano sugalvotas perskaitytos knygos pristatymas.
Šį kartą lankstinį naudosiu antonimų, sinonimų ir daugiareikšmių žodžių temoms. Ir ne tik joms. Antonimų-sinonimų lankstinyje esantys žodžiai parinkti neatsitiktinai. Pirma, jie tinka vaikams, turintiems elgesio ir emocijų sutrikimų. Žaisdami vaikai nukreips dėmesį į lankstinį ir duotą užduotį, todėl netikėtai sulaukę klausimo apie emocijas, jausmus, savo būseną ar elgesį, neturėtų jausti įtampos, tad tikėtina, kad kalbės laisviau ir atviriau. Antra, kiekvienas lankstinyje esantis žodis turi ir antonimą, ir sinonimų. Jeigu visa klasė sudarys arba antonimų poras, arba sinonimų grupes, gabių vaikų paprašykite nekreipti dėmesio į spalvas ir parašyti visiems žodžiams po antonimą ir kelis sinonimus.
Sinonimų lankstinys skirtas #įtraukiajam ugdymui. Jame esantys skaičiai nurodo, kiek sinonimų reikia sugalvoti duotam žodžiui. Tad reikia tik nesumaišyti lankstymo lapų ir mėgautis vaikų atliekamu darbu. Tiems, kas užduotį atliks greičiausiai, pasiūlykite sugalvoti duotiems žodžiams žodžių junginių, sakinių, sukurti trumpą pasakojimą, eilėraštį, komiksą...
Daugiareikšmių žodžių lankstinys neturi virsti „Diena-naktimi“, nes jo užduotys atliekamos taip pat, kaip buvo pristatoma perskaityta knyga. Trimis lygiais parengta užduotis turėtų būti įveikiama visiems, nes į pagalbą ateina ir paveikslėliai, ir rėmeliai, ir įrašyti žodžiai. #įtraukiajam ugdymui
Nors žaidimą, skirtą formuoti rašymo įgūdžius, sukūriau savo anūkui, jį lydėjo keletas įdomių sutapimų. Pirmasis – skambutis iš organizacijos „Ugdymo meistrai“ su pasiūlymu parengti pranešimą darželio ugdytojams. Tiesa, kvietimas nenustebino, nes žinau, kad mano sukurtomis užduotimis sėkmingai naudojasi ir ikimokyklinio, ir pradinio, ir pagrindinio ugdymo mokytojai. Antrasis sutapimas – įdomesnis. Spalio 30 dieną dalyvavau Klaipėdos „Versmės“ progimnazijoje vykusioje respublikinėje teorinėje-praktinėje konferencijoje „Vaizduotę ir idėjas generuojanti kūrybiškumo kompetencija“. Joje skaičiau pranešimą, kuriame išsamiai aptariau divergentinio ir konvergentinio mąstymo būdus. Šiame įraše dalinuosi užduočių lapais, kuriuos jūs matote pirmoje vaizdo reportažo pusėje. Antroje dalyje pristatoma mažojo užduoties atlikėjo iniciatyva. Berniukui taip patiko mano pasiūlyta veikla, kad jis gana greitai sukūrė savo žaidimą, į kurį buvau įtraukta ir aš. Žaidimo taisyklės buvo tokios pat kaip užduoties – išmesti du kubelius ir sujungti išsimestos kubelio spalvos taškelius nurodyta linija. Atkreipiu dėmesį, kad tų taškų mažylio lape buvo žymiai daugiau nei užduotyje, todėl pabaigoje turėjome įspūdingą piešinį. Kubelius berniukas pasiėmė su savimi, nes atvykusiam tėčiui pranešė, jog namuose visi žais įdomų žaidimą. Ši mažylio iniciatyva – pats geriausias divergentinio mąstymo pavyzdys, kuris labai dažnai ugdymo įstaigose nustumiamas į antrą planą, o su laiku ir sunaikinamas. Tad palaikykime vaikų kūrybiškumą, nes būtent jam ketvirtosios ekonominės revoliucijos laikmetyje atiteks labai svarbus vaidmuo!
Pabėgimo kambarys „RUDUO“ – dovana mano penktokams, kuriuos truputį baugina nauja mokymosi aplinka. Nors visas perėjimas vyksta tame pačiame pastate, tačiau vaikams reikia prisitaikyti prie būrio naujų veidų, suprasti, ką jie sako. O kaip tu suprasi, jei vien lietuvių kalbos pamokose atsirado daugybė nepažįstamų, sunkiai ištariamų ir dar sunkiau įsimenamų žodžių: leksika, fonetika, morfologija… Tad šis žaidimas mano galvoje gimė pačiu laiku – jis paaiškins naujas sąvokas, skatins išmokti abėcėlę, padės nepaklysti tarp antonimų, sinonimų ir daugiareikšmių žodžių, primins pagrindines lietuvių kalbos dalis ir vaizdingai pristatys rudens sezoną.
Jau dešimtmetį mane lydi buvusios Šiaulių universiteto dėstytojos profesorės Giedrės Čepaitienės žodžiai, kad mokiniams, ypač gabiems, pats neįdomiausias mokymosi etapas yra išeitų temų kartojimas. Programos Genially dėka mano mokiniai laiko mašina apsilankė praeityje, prisiminė kultūros epochas ir praskriejo per visas klases, kuriose mokėsi žodžio, sakinio, kalbos dalių. Apie tai jiems pasakiau pamokos pabaigoje. Reakcija buvo audringa, nes vaikai prisipažino, kad įsitraukę į žaidimą visiškai nesuprato, kad mokosi. Tokia ir yra žaidimo prasmė. Toks ir buvo žaidimo „KELIONĖS LAIKU IŠBANDYMAS“tikslas 😀
Mūsų žaidimo metu atsiskleidė ir kai kurios žinių spragos. Tikėtina, kad taip nutiks ir tiems, kas nuspręs į savo pamoką įtraukti kosminę kelionę, tad rekomenduoju papildyti užduotis reikiama informacija, pasiūlyti panagrinėti daugiau žodžių ar sakinių, įvardinti visas sakiniuose esančias kalbos dalis ir pan. Vaikai tikrai viską atliks su malonumu, nes priims tai kaip naujas žaidimo taisykles 😀
Po dvejų metų pertraukos atskriejęs laiškas su žinia, kad buvau apdovanota eTwinning nacionaliniu kokybės ženkleliu, vėl sugrąžino tą kasmetinį džiaugsmo ir pasididžiavimo įgyvendinta veikla jausmą.
Daugiau nei dešimtmetį kuriamiems ir įgyvendinamiems projektams teko užleisti vietą Erasmus+ programai, kuri visai nepaliko laiko eTwinning veikloms. Laimė, praėjusią vasarą, lituanistinių studijų Klaipėdos universitete metu, sutikta Švedijoje lietuvių vaikus ugdanti mokytoja, o vėliau po mano vesto seminaro Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokykloje priėjusi muzikė išprašė sukurti projektą, padėsiantį joms abiem žengti pirmuosius žingsnius Europos mokytojų bendruomenėje. Negalėjau atsisakyti, todėl gimė, vertintojų žodžiais, jaukus šventinis projektas „AR JAUTI, KAD ATEINA KALĖDOS?“, prisidėjęs prie lietuvių kalbos žodyno turtinimo, įvairių mokinių įgūdžių lavinimo ir vaikų emocinės gerovės stiprinimo.
Kiekvienais metais kurdavau po vieną eTwinning projektą, kadangi jie yra lengvai integruojami į ugdymą. Mokyti vaikus pasitelkiant projekto metodą, suburiant bendraamžius iš įvairų Europos šalių padeda kurti netradicines ugdymo(si) aplinkas, didinančias mokymo(si) motyvaciją, keliančias vaikų savivertę, gerinančias fizinę ir emocinę jų savijautą, o taip pat suteikiančias daug džiaugsmo dirbant ir mokantis su draugais iš daugybės Europos šalių. Tad pasibaigus kalėdiniam projektui priėmiau kvietimą dalyvauti projekte „MŪSŲ PASAULIO EMOCIJOS“. Gaila, kad dėl eTwinning platformos atnaujinimo trukdžių negalėjau pretenduoti į šio projekto kokybės ženklelį, tačiau organizatorių įteiktas sertifikatas ne mažiau svarbus ir brangus, kadangi šio projekto metu tarpusavyje apsikeitėme daugybe naujų metodų, skirtų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų socialiniam ir emociniam ugdymui. Džiaugiuosi, kad mano pasiūlymas pratęsti projekto veiklas Erasmus+ programoje sulaukė pritarimo, tad tikiuosi netrukus vėl išgirsti apie jį, kadangi jaučiu, kad projekto metu susibūrusi komanda dar daug ką gali šia tema nuveikti.
Šiandien klasėje verkiau. Verkiau ir nesislėpiau. Ašarų priežastis – vaikų siurprizas. Mojuodami įvairiaspalviais balionais mano auklėtiniai įteikė saldainių puokštę ir knygą, kurios autoriai buvo jie patys. Pasirodo net keturis mėnesius visi tyliai ir kruopščiai kūrė tekstus, kuriuos tvarkingai perrašinėjo į didelę violetinę😊 knygą, iliustravo ją piešiniais ir gražiausias klasės akimirkas menančiomis nuotraukomis. Knygoje yra net puslapis su visos mokyklos darbuotojų parašais. Kiek laiko reikėjo, kol juos surinko! Pabaigoje radau vaikų sąrašą su gimimo datomis. Gal kad nepamirščiau nei vieno pasveikinti😉
Skaitydama knygą supratau, kokie mano vaikai yra geri, jautrūs, dėmesingi, supratingi. Vieno tik gaila, per greitai jie auga – vos susidraugauji su nedrąsiu penktokėliu, atsisveikinimo ranką jau tiesia brandus, protingas, gyvenimo dovanas vertinantis jaunuolis. Ši knyga – vienas iš brandos pavyzdžių, padėjusių atsiskleisti dar vienam grupės lyderiui, sugebėjusiam įtikinti skirtingo amžiaus vaikų komandą sukurti tokią dovaną. MYLIU JUS IKI MĖNULIO IR ATGAL!!!
Klaipėdos Litorinos mokykloje kiekvieną pusmetį vyksta patyriminio ugdymo veiklos. 2023 m. pirmąjį pusmetį dalyvavome programoje „Jaunasis sinoptikas“. Kadangi mąstymas glaudžiai susijęs su kalba, sutrikusios klausos vaikai neturi galimybės gauti reikiamo kiekio audialinės informacijos, todėl reikia ieškoti kalbos ugdymo metodų, kurie ne tik kompensuotų tą trūkumą, bet ir lavintų mąstymą, koncentruotų dėmesį, turtintų žodyną. Tad man reikėjo atrasti tokių patyriminės veiklos būdų, kurie, supažindindami su sinoptiko profesija ir įvairiais gamtos reiškiniais, palengvintų nežinomų žodžių ir perkeltinės reikšmės frazių suvokimą. Mintyse dėliodama programą, netikėtai supratau radusi raktą, galintį tai padaryti.
Pirmąją programos įgyvendinimo dieną pasiūliau mokiniams pagaudyti vėją. Tam jie turėjo pasigaminti anemometrą. Kas tai yra? Tai – vėjo greičio matavimo prietaisas. Labiausiai paplitęs anemometro tipas yra puodelio anemometras, kurį sudaro keturi puodeliai, sumontuoti ant rankenų, besisukančių nuo vėjo. Taurės gaudo vėją ir verčia rodykles suktis.
Pasigaminę vėjo gaudyklę vaikai ilgai jo laukė, nes kovo pradžia buvo labai rami. Tad mokinių žodynas buvo papildytas nauju žodžiu TYKA. Tai – diena be vėjo. Laimė, vėjo sulaukėme. Ir ne bet kokio – vieną dieną jis būdavo silpnesnis, kitą – stipresnis… Mokinių anemometrui teko atlaikyti net ir audros gūsius! Taip vaikų žodyne atsirado sinonimų sąrašas, padėjęs apibūdinti skirtingo greičio vėjo judėjimą: PUČIA, DVELKIA, DUMIA, GAIRINA, ŠIURINA, SIAUČIA…
Paskutinę patyriminės veiklos dieną mano pasiūlymas pagauti vėją su maišeliais iš pradžių vaikus suglumino. Vėliau linksmai bėgiodami po mokyklos stadioną jie vis dėlto pripildė savo maišelius. Sulaukę klausimo, ar maišeliuose tikrai vėjas, mokiniai iš karto linktelėjo galvas. Tada išdalinau jiems balionus ir paprašiau pripūsti. Išgirdę tą patį klausimą, vaikai susimąstė ir netrukus šūktelėjo, jog ir balionuose, ir maišeliuose yra oras. Taip mes išsiaiškinome, kad vėjo pagauti neįmanoma. Šis nušvitimas padėjo mokiniams suvokti frazeologizmo GAUDO VĖJĄ LAUKUOSE prasmę. Užduotis, prašanti skaitmeniniame žodyne pasirinkti patikusius frazeologizmus apie vėją, jų pristatymas klasės draugams palengvino ir kitų pasakymų: DYKI VĖJAI, KIŠENĖSE VĖJAI PUČIA, IŠEITI ANT KETURIŲ VĖJŲ, VĖJAI GALVOJE, supratimą.
Tad tikiuosi, kad šios veiklos pristatymas NENUEIS VĖJAIS ir jūs padėsite savo mokiniams atskleisti tai, ką kadaise užkodavo mūsų senoliai🌬️
korsigita 