Tinklaraštis specialiesiems pedagogams, tėvams, auginantiems specialiųjų poreikių turinčius vaikus, klausos negalę turinčių žmonių bendruomenei ir visiems tiems, kurie mėgsta ugdymo naujoves
Namo simbolis meno terapijoje užima svarbią ir nevienareikšmę vietą. Tai – ne tik konkretus pastatas, kuriame žmogus gyvena. Po juo gali slypėti ir asmeniniai žmogaus išgyvenimai, ir savojo „aš“ paieškos, ir santykiai šeimoje, ir bendravimas, bendradarbiavimas su aplinkiniais, ir šalies, tautos nacionaliniai, kultūriniai požymiai… Man namo piešimas padeda išsiaiškinti vaikų tarpusavio santykius. Po tokių kūrybinių klasės valandėlių visiems kartu atsiskleidžia ir santykiuose atsirandančių problemų priežastys.
Pajutusi, kad mano auklėtinių tarpe vis dažniau kyla kibirkštys, pasiūliau nupiešti namą. Sulaukiau daug klausimų, kaip jis turi atrodyti, tačiau nieko daugiau nebeaiškinau. Todėl gavau 15 skirtingų, bet daug pasakančių pastatų, kuriuose vėliau paprašiau surašyti visų auklėjamosios grupės vaikų, tame tarpe ir mano, vardus. Vardai sudėliojo visus likusius taškus. Šį kartą namo išvaizda nebuvo lemiama, didžiausią dėmesį kreipiau į mūsų vardus. Languose, pro juos šviečiančiuose kambariuose, duryse, ant laiptų, kopėčių surašyti ar po visą teritoriją išmėtyti vardai atskleidė slaptas grupeles, dar kartą patvirtino, kas yra tikri lyderiai, kas veržiasi jais būti, o kas visai to nenori. Piešiniai parodė mažųjų požiūrį į vyresniuosius, perdavė vaikų nebylią žinutę, kad jiems labai reikalinga mano ranka. Įdomu buvo analizuoti savo vardo vietą auklėtinių pastatuose. Vieni jį žingsneliu atskyrė nuo visos grupės, antri įkurdino nedideliame kambarėlyje ar mažu langeliu pažymėtoje pilies patalpoje, treti apgyvendino kaimynystėje. Buvo ir toks namas, kurio palėpėje gyvenu kartu su piešinio autore. Kai pasiteiravau kaimynu tapusio mokinio, ar aš netrukdysiu jam gyventi, pastarasis nusijuokė ir papurtė galvą. Šis piešinys man ypač svarbus, nes jo autorius, išgyvenantis labai sunkų laikotarpį, įsileido mane į savo teritoriją parodydamas didelį pasitikėjimą ir norą būti kartu.
Nors sakoma, kad piešinys padeda išreikšti tai, ką sunku įvardinti žodžiais, tačiau nemažai informacijos gavau ir iš piešinių pavadinimų, bet pastebėjimus šį kartą pasiliksiu sau, kadangi dauguma jų yra itin atviri ir jautrūs.
Žodis – svarbiausia komunikacijos priemonė, bet pasitaiko atvejų, kada būna sunku savo mintis ir jausmus išreikšti žodžiu. Taip nutinka ir dėl raidos sutrikimų, ir dėl charakterio savybių. Vieniems žodžiai liejasi nenutrūkstamu srautu, kitiems vos pavyksta išstenėti trumpą tylų atsakymą, o tretiems jie užstringa ir komunikavimo procesas nutrūksta. Kokybiškam bendravimui koją pakiša ir skurdus žodynas. Tad pristatau lėlių ir dramos terapijos interpretaciją – mini spektaklių kūrimą, kuriuose vaidina mokinių pagamintos lėlės, kartais pasiskolinančios mokinių balsus, o kartais savo jausmus ir emocijas išreiškiančios judesiu. Kad judesys kompensuotų kalbėjimo problemas, lėlės buvo gaminamos iš laikraščių, nes ši medžiaga suteikia joms norimą pavidalą, leidžia išsilankstyti pačiomis netikėčiausiomis pozomis ir suteikia galimybę lavinti vaikų kalbos ir komunikavimo įgūdžius. Nereikia pamiršti ir smulkiosios motorikos lavinimo svarbos, nes susukti laikraštį į ploną vamzdelį iš pradžių sunkiai sekėsi 😀
Taip jau susiklostė, kad mano auklėjamojoje grupėje yra 12 berniukų ir tik 3 mergaitės. Taip jau susiklostė, kad lėlių gaminimo savaitę visos mergaitės sirgo. Tad dar kartą pasikartosiu, jog visos šios grožybės sukurtos berniukų rankomis! Lėlės dalyvavo lietuvių kalbos pamokose: vieniems jos atskubėjo į pagalbą padėti kurti dialogus, mokytis tiesioginės kalbos skyrybos; kitiems „aiškino“ būdvardžio kaitymo giminėmis ir skaičiais ypatumus; tretiems lėlės padėjo lengviau suvokti patarlių ir posakių perkeltines prasmes. Tai liudija perdaryta liaudies išmintis ir sukurtos trumpos scenelės.
Beje, šiomis lėlėmis galima pasinaudoti mokant žmogaus anatomijos ir fiziologijos (#STEAM ugdymas). Mano pačios sukurtos dvi lėlės turėjo visas vyriškas ir moteriškas kūno dalis. Kai kam kilo noras prunkšti, kai kas suko akis į šalį, tačiau natūraliai atrodančios lėlės pasitarnavo man kalbant apie lytiškumą ir Lietuvoje nuvilnijusį nepilnamečių seksualinio išnaudojimo skandalą.
Lėlės gali padėti įgyvendinti ir kitas prevencines programas, prisidėti prie socialinio ir emocinio ugdymo; jos gali dalyvauti klasės renginiuose, nes kurdami įvairias situacijas su jomis vaikai nejučiomis prabyla ir bent akimirkai užmiršta bendravimo baimes, sumažėja komunikacijos problemos, atsiskleidžia mokinių vidinis pasaulis, noras pasisakyti ir būti išgirstiems.
Bendradarbių paraginta, pradedu dar vieną naują kategoriją, skirtą klasės vadovams. Joje pasistengsiu pateikti originalesnių idėjų klasės valandėlėms, naudingų patarimų, nuorodų į kolegių svetaines bei viską, kas susiję su vadovavimu klasei.
Norintiems pažinti mokinius, siekiantiems greičiau užmegzti su jais ryšį, siūlau apklausą, kuri vaikams bus patraukli ne tik savo forma, bet ir tema. Pasitelkusi vasaros skaitiniams skirtą Antuano de sent egziuperi pasaką „Mažasis princas“ ir verslo magnato, išradėjo, bendrovės „SpaceX“ ir vienos iš elektromobilių gamybos kompanijos „Tesla“ įkūrėjo Elono Musko bandymu rasti Žemės gyventojams jiems tinkančią planetą, sukūriau apklausą „Elono Musko naujos planetos žmonijai paieškos „Mažojo princo“ asteroiduose“, kuri padėtų išsiaiškinti, kuris asteroidas labiausiai tiktų žmonijai ne pagal gyvenimo sąlygas, bet pagal galimybę pritapti prie vietos gyventojų. Siekdama didesnio efekto, apklausą iliustravau satelitų traukinio vaizdais.
Socialinio ir emocinio ugdymo lavinimui skirtas žaidimas „Ką matai ir ką jauti?“padės suvokti jausmus ir būsenas, suprasti aplinkinių nuotaikas, išgyventi įvairias emocijas.
Meno terapijos metodai padeda atskleisti klasės, grupės santykius. Ką galima rasti namo piešinyje, skaitykite įraše NAMO PASLAPTYS.
Apklausa „Koks tavo temperamentas?“leis mokiniams įsigilinti į save, suprasti savo elgesio priežastis, pažinti emocijas ir jausmus.
Puiki galimybė lietuvių ir anglų literatūros pamokų turinį integruoti į klasės valandėles, skirtas socialiniam ir emociniam ugdymui. HARIO POTERIO BURTŲ LAZDELĖ .
Socialiniai filmukai – vienas iš efektingiausių būdų, papildančių pamokų, klasės valandėlių, tėvų susirinkimų, seminarų temas. Juose užkoduotos žinutės skatina atidžiau pažvelgti į visuomenės problemas ir skaudulius. Kartais kelių minučių vaizdas pasako daugiau nei ilgi mokymai ar kasdieniai pamokslai. Daugiau apie tai rasite įraše SOCIALINIAI FILMUKAI ir KAS UŽKODUOTA SOCIALINIUOSE FILMUKUOSE?
„RAKTELIS NUO ŠIRDELĖS“.Pasinaudojant Valentino diena, galima įgyvendinti net keletą tikslų: kurti gerą mikroklimatą klasėje mokant rasti gerą žodį kiekvienam, mokytis mylėti šalia save esančius ne tik per Valentino dieną, lavinti kūrybiškumą ir motoriką lankstant origami darbelius.
GERUMO ŽAIDIMAS skirtas klasės valandėlėms gerumo, draugystės, tolerancijos temomis, klasės mikroklimato gerinimui, nepažįstamų klasės (grupės) narių suartinimui.
„EMOCIJŲ DOMINO“ – emocinio intelekto lavinimo žaidimas, tinkantis OLWEUS klasės valandėlėms.
NAUJA!Užduotys, tinkančios ir Laisvės gynėjų dienai, ir minint Valstybės nepriklausomybės datas:ĮKOPK Į GEDIMINO KALNĄ!LIETUVA
ĄŽUOLO PASAKOJIMAI trys vaizdo istorijos apie Sausio 13-osios įvykius, prezidentą Antaną Smetoną ir Lietuvos nepriklausomybės šimtmetį.
„KELIAS Į NEPRIKLAUSOMYBĘ!“– originali užduotis apie Lietuvos nepriklausomybę. Žaidmas KĄ SLEPIA VĖLIAVOS?ne tik primins vaikams, kodėl kovo 11 dieną visa Lietuva švenčia, bet ir supažindins juos su kitų šalių vėliavomis, vizualiai panašiomis į mūsų trispalvę. Žaidimas taip pat lavins dėmesį ir pastabumą, mokys nurodyti vėliavų koordinates.
korsigita 