Paskelbta Antonimai, sinonimai, Būdvardis, Daiktavardis, Literatūra, Morfologija, Pamokų planai, priemonės ir idėjos, Prieveiksmis, Vadovavimas klasei, Veiksmažodis

IŠ KLASĖS Į LITERATŪROS SOSTINĘ ANYKŠČIUS

     Literatūros klasiko Antano Baranausko literatūrinio palikimo paieškos bandant apglėbti Puntuko akmenį, žingsniuojant medžių lajų taku virš garsiojo Anykščių šilelio, stengiantis prisiminti ekspozicijose esančią informaciją apie šilelio augalus ir gyvūnus, dairantis aplink 35 metrų aukščio apžvalgos bokšte; pažintis su senovės Lietuvos gyvenimą liudijančiais eksponatais Arklio muziejuje; pasinaudojimas galimybe pajusti visatos begalybę ir tuo pačiu suvokti klasės sistemos prasmę virtualiai skriejant „Cosmos“ Paukščių Taku; bendrystės išbandymas painiuose Labirintų parko kambariuose; jėgų pasitikrinimas Pramogų ir sporto centre „Kalita“; lietuvių kalbos žinių gilinimas sprendžiant galvosūkius, žodyno plėtimas netikėtais arklio plauko spalvų pavadinimais; smagus bendravimas autobuse ir kitos įdomybės… Štai taip kultūrinio ugdymo dieną praleido mano mokiniai! Kelionės įspūdžius perteikė nuotraukos, o vaikų emocijas ir žinias – grįžus į mokyklą užpildytas kelionės dienoraštis, kuriame matytus vaizdus mokiniai apibūdino daiktavardžio galininku, elgesį kelionės metu įsivertino būtojo kartinio laiko pirmojo asmens veiksmažodžiais, o savijautą – būdvardžiais ir prieveiksmiais.

Daugiau idėjų rasite įraše „ANYKŠČIŲ ŠILELIS“

Paskelbta Apklausos, Biblioteka, Literatūra, Metodinės priemonės, Nuotolinis mokymas

„ANYKŠČIŲ ŠILELIS“

     1907 m. almanache ,,Gabija“ buvo pateiktas Adomo Jakšto pasakojimas apie Antano Baranausko poetinę ,,dvikovą“ su Adomop_lapes_iliustracija Mickevičiaus ,,Ponu Tadu“, kuri baigėsi poemos ,,Anykščių šilelis“ atsiradimu. Iš neoficialaus anekdoto kilęs pasakojimas, pasak Brigitos Speičytės, ilgam tapo lyg ir savaime suprantama, gan rimtai literatūros istorijos traktuojama svarbiausia poemos genezės versija, kuri įtvirtino konfliktinį, konkurencinį santykį su tam tikra Lietuvos kultūros tradicijos dalimi.

     Poema ,,Anykščių šilelis“, pasak Justino Marcinkevičiaus, daugiareikšmė metafora. ,,Pirmiausia ji remiasi į konkretų mišką, nuo seno meiliai vadi­namą Šileliu, kuris skaitytojo vaizduotėje nejučiomis išauga į Lietuvos simbolį. Tai ir įžeistos, paniekintos lietuvių kalbos Šauksmas, jos poetinė apeliacija į pasaulio ir istorijos teismą, sieki­mas įrodyti visiems savo grožį ir turtingumą — nes ir ją, kaip tą Šilelį, kirto, kas tik pasiekė. Tai ir nacionalinio charak­terio istorija, jo kova už teisę žaliuoti, ošti, augti.“

     Iš tiesų Antano Baranausko poemoje daug ne tik metaforų, bet ir tarmiškų žodžių, augalų, gyvūnų, buities daiktų pavadinimų, kurių šiandien ne tik mokiniai, bet ir mokytojai nebevartoja. Ypač sunku šią poemą perteikti specialiųjų poreikių turintiems mokiniams, todėl siūlau jau išbandytą ir vaikams labai patikusį iliustruotą poemos variantą, padėsiantį ne tik susigaudyti aukštaitiškos tarmės labirintuose, bet ir nepaklysti augalų ir gyvūnų pasaulyje. Beje, toks poemos variantas labai patogus mokantis #nuotoliniu būdu.

Poema ,,Anykščių šilelis“

Teksto suvokimo užduotis „Anykščių šilelis“ (1 dalis).

Apklausa Ar viską žinai apie Antano Baranausko poemą ,,Anykščių šilelis“?

Norintiems išgirsti poemą autentiška aukštaičių tarme, reikėtų pasiklausyti Šiaulių universiteto profesoriaus Skirmanto Valento skaitymo. 

Muzikos mėgėjams turėtų patikti grupės ,,Liūdni slibinai“ garso įrašas .

Dainininkas Vidas Bareikis siūlo susipažinti su Antano Baranausko poema repo ritmu.