Paskelbta Literatūra, Metodinės priemonės, Naujienos, Įvairūs

PERSKAITYTOS KNYGOS PRISTATYMAS

   Šį kartą noriu  su jumis padiskutuoti apie vaikų skatinimą skaityti knygas. Naršydama internete supratau, kad skaitymo problema aktuali ne tik Lietuvoje, bet ir visose šalyse, kadangi ir pedagogai, ir tėvai aktyviai dalijasi idėjomis ir priemonėmis, padedančiomis sudominti vaikus knygomis.

   Liūdna, bet mano mokiniai skaitymą laiko priverstine popamokine veikla. Suprantu, kad sutrikusios klausos vaikams dėl specifinės kalbos raidos tai yra nelengvas užsiėmimas, tačiau būten ši veikla suteikia galimybę tinkamai reikšti mintis, turtina jų sakytinę ir rašytinę kalbą, lavina mąstymą ir vaizduotę. Per mokslo metus stengiuosi suorganizuoti bent tris perskaitytų knygų pristatymus, kurie skaitantiems suteikia galimybę pademonstruoti savo gebėjimus ir iškelia į dienos šviesą tinginčius skaityti. Buvo metas, kai knygų pristatymus vaikai rengdavo Power Point programa.

   Nors toks darbo būdas mokė juos atrinkti reikalingą informaciją, lavino IKT kompetencijas, mokė kalbėti viešai, tačiau ši veikla šiek tiek pabodo. Šiuo metu mokiniai apie savo knygas pasakoja atlikdami mano sukurtus pristatymų rinkinius, į kuriuos stengiuosi įtraukti ne tik teksto suvokimo, bet ir išeitų temų įtvirtinimo užduočių.

ŠIĄ VASARĄ AŠ SKAIČIAU…

PERSKAITYTOS KNYGOS APRAŠYMAS

LAISVALAIKIO SKAITINIAI

   Po Velykų susirinkusiems mokiniams išdalinau spalvotus lapus, kuriuose klausimai ir užduotys slėpėsi po langeliais. Jokio dviračio aš neišradau, tačiau vaikų susidomėjimas, jų klausimai, ar aš pati tai sugalvojau, leido suprasti, kad kartais užtenka pakeisti įprastą pratybų sąsiuvinį, testų lapą ir vaikų akyse sužybsi susidomėjimo ugnelės.

MANO KNYGA

     Ypač dėkingas yra projektų metodas, kurių metu mokiniai kartais net nepastebi, kiek daug jie perskaito. Siūlau pasisemti idėjų iš jau antrus metus vykstančio tarptautinio eTwinning projekto „Kelionė į pasaką“. Ateinančiais mokslo metais ketinu organizuoti respublikinį konkursą, į kurį perkelsiu dalį šio projekto idėjų.     

     2021 metus mano mokiniai pradėjo tradicine knygų diena. Džiaugiuosi, kad ir šį kartą pavyko sukurti naują knygų pristatymo būdą 🙂 IŠLANKSTYTOS MINTYS 

     Kaskart sukūrusi naują temą, prašau pasidalinti savo idėjomis, parašyti pastabų, palikti atsiliepimų, pateikti pasiūlymų. Gal šį kartą jų jau sulauksiu, nes būtent skaitymas yra laiko patikrintas nepamainomas asmenybės formavimo(si) įrankis.

     Daugiau skaitymo ir teksto suvokimo užduočių rasite kategorijoje MOKAUSI SKAITYTI IR SUPRASTI.

     Giluminio skaitymo įgūdžių lavinančių užduočių ieškokite REBEKA UNA „AŠ ESU TOMAS, SEKLYS“.

Paskelbta Metodinės priemonės, Naujienos, Specialistams ir tėvams, Įvairūs

GIMTOJI KALBA MOKYKLOJE

  Kovo 24 dieną Šiauliuose vyko šeštoji respublikinė konferencija-seminaras „Gimtoji kalba mokykloje“. Šios konferencijos idėja prieš septynerius metus gimė prof. dr. Džiuljetai Maskuliūnienei ir dr. Onai Laimai Gudzinevičiūtei, pasidžiaugusioms šio renginio ilgaamžiškumu ir galimybe kartu su leidykla „Lucilijus“ skleisti gimtosios kalbos naujienas, aptarti problemas, dalintis gerąja patirtimi tokio paties pavadinimo straipsnių leidinyje. 

  Skirtingai nei ketvirtojoje konferencijoje, kurioje aš skaičiau pranešimą Dvikalbystės problemos mokant sutrikusios klausos vaikus, šioje konferencijoje daug pranešimų pristatė mokytojai ir net mokiniai.

  Šiemetiniame savo pranešime apžvelgiau neprigirdinčiųjų daromas klaidas, šių klaidų priežastis ir pateikiau patarimų bendrojo ugdymo įstaigų pedagogams, ugdantiems integruotus sutrikusios klausos vaikus. Faktą, kad mano pranešimas „Ką reikia žinoti ugdant neprigirdintį vaiką“ įtrauktas į plenarinį posėdį, palaikiau nesusipratimu, tačiau prieš konferenciją priėjusi pasisveikinti mano buvusi dėstytoja prof. dr. Dž. Maskuliūnienė prasitarė, kad po pirmojo mano pranešimo jie suprato, jog nieko nežino apie klausos negalią turinčius žmones, todėl aš privalau kalbėti ne atskiros sekcijos klausytojams, o visiems konferencijos dalyviams. Nors jaudulio buvo dvigubai daugiau, tačiau vėliau tokiu organizatorių sprendimu labai džiaugiausi, nes išanalizavusi programą, galėjau vaikščioti iš sekcijos į sekciją, praleisdama man neaktualius pranešimus ir klausydama tų, kurie domino.

 Prof. Kazimieras Župerka kalbėjo, kad kalbą išmokti nėra sunku, tačiau pagauti jos dvasią pasiseka ne kiekvienam. Pasak jo, kalbos dvasios iškėlimas padėtų kovoti prieš lietuvių kalbos pralaimėjimą anglų kalbai. Po kalbos dvasios Lietuvos verslo kolegijos Šiaulių fakulteto dekanė Raimonda Tamoševičienė kalbėjo apie lietuvių kalbos… purvą. Pranešėja neslėpė nusivylimo ir nuostabos pastebėjusi, kad jos studentai paskaitų metu konspektuoja angliškai, nes taip, pasak jų, yra lengviau ir greičiau. Dabartinė karta, R. Tamoševičienės žodžiais, pakenčia lietuvių kalbą, tačiau nuolat kartoja, kad gilintis į ją nesiruošia, nes neketina likti Lietuvoje. Baigdama pasisakymą pranešėja padovanojo savo buvusiam dėstytojui, prof. K. Župerkai, melioną dėkodama už suteiktas žinias ir sakydama, kad mūsų kalba panaši į jos turimą vaisių – iš viršaus kieta ir sunki, o viduje be galo saldi ir turinti daug sėklyčių, kurias nuolat sodindami neleisime išnykti lietuvių kalbai.

  Viena iš dviejų konferencijos iniciatorių dr. Ona Laima Gudzinevičiūtė priminė, kaip svarbu žinoti žodynuose esančius ženklus ir simbolius, kad nepatektume į keblias situacijas, kaip nutiko vienos Šiaulių rajono kavinės savininkams, pavadinusiems savo įstaigą „Smakų smakas“.  Pasirodo, jie kreipėsi į lietuvių kalbos mokytoją, kuri pasakė, jog toks žodis yra lietuvių kalbos žodyne, todėl vartoti galima. Tačiau mokytoja nepastebėjo, kad prie šio žodžio žodyne yra net du sutartiniai ženklai, perspėjantys, kad šis žodis yra nevartotinas.

  Įdomus buvo  Vilniaus Gedimino technikos universiteto lektorės dr. Vaidos Buivydienės pranešimas apie XX a. pirmosios pusės ugdymo programas ir vadovėlius. O literatūros ir literatūros didaktikos sekcijoje dar kartą pasidžiaugiau savo dėstytojos prof. dr. Dž. Maskuliūnienės pasakojimu apie vaikų skatinimą skaityti nuo Mažvydo laikų iki dabar, apie vaikų literatūros ir lietuviško rašto atsiradimo ryšius, apie šiuolaikinę literatūrą vaikams ir paaugliams.

  Nemažai idėjų parsivežiau išklausiusi Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriaus vedėjos Aldonos Šiaulienės pranešimo „Biblioteka ir skaitymo idėjos tarp skaitmeninių džiunglių“. Patiko Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos mokinių pamąstymai apie popierinių ir skaitmeninių knygų įtaką šiuolaikiniam jaunuoliui, apie renginius, skirtus skaitymo skatinimui. O Šiaulių „Romuvos“ progimnazijos mokytojos Ingridos Samulionienės idėją vesti skaitymo valandėles parke ir „Akropolio“ prekybos centre pabandysiu įtraukti į savo pamokas.

  Lietuvių kalbos ir didaktikos sekcijoje pavyko išklausyti pastabų apie Lietuvių kalbos mokymo(si) priemonių komplekte „Pupa“ I–IV klasei rastas logines, gramatines ir skyrybos klaidas. Su nekantrumu laukiau Lietuvių kalbos instituto darbuotojų pranešimų, apžvelgiančių mokinių kalbos pokyčius, daromas klaidas. Dar viena  Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos mokinė pristatė tyrimą apie tarmių išlikimą bendraamžių kalboje ir pasidalino panevėžiškių tarme kalbančios savo močiutės kalbos aruodais.

  Pranešimai baigėsi, tačiau mokslininkų, pedagogų ir mokinių pašnekesiai truko dar gerą pusvalandį – kalbėjome apie gimtosios kalbos, visos ugdymo sistemos, užsienio kalbų veržimosi į lietuvių kalbą problemas, kurios, tikiuosi, bus išsamiau aptartos septintojoje konferencijoje.

Ką reikia žinoti ugdant neprigirdintį vaiką

Paskelbta Idėjos kalendorinėms šventėms, Metodinės priemonės, SEU, Valentino diena, Įvairūs

VIENA ŠVENTĖ KITĄ ŠVENTĘ VEJA, O MES VĖL MOKOMĖS SU ŠIRDELĖM!

Tiesa tokia, kad mokiniai Valentino dienos laukia su nekantrumu, jauduliu ir dideliu noru. Kol vieni sako, kad tai iš sirdele-150x149užjūrių atkeliavusi menkavertė šventė, kol prekybininkai naudojasi proga padidinti pelną perkamų širdelės formos lipdukų ir meškučių sąskaita, mokyklose mokytojai pasinaudoja mokinių entuziazmu ir į ugdymo veiklas įtraukia raudonas, purpurines, vyšnines ar rausvas širdeles, kurias galima spalvinti, dėlioti, skaičiuoti ir, žinoma, DOVANOTI!

Montesori metodikos gerbėjams siūlomas visas puslapis idėjų.

Lavindami smulkiąją motoriką galima pagaminti mielų ir žaismingų širdžiųširdelių ir širdužių.

Pasinaudokite galimybe įtvirtinti antonimų temą. Beje, šis būdas tiks ir sinonimų, ir žodžių junginių, ir žodžių darybos mokymui.

Primygtinai siūlau susipažinti su širdeliu mozaika.

Pridedu ir mano labai mėgstamą galvosūkį Sudoku.

Vaikams turėtų patikti spalvinti įmantrią širdį, o vyresnieji ar net suaugusieji tikrai neatsispirs spalvinimo terapijai ir mielai nuspalvins meilės medį ar širdelių vitražą. Ši širdelė tiks anglų kalbos pamokoms.

Daugiau Valentino dienos idėjų rasite čia:

ŠIRDELIŲ DIENAI NAUJA!
„RAKTELIS NUO ŠIRDELĖS“ 
ŽAIDIMAS „KĄ MATAI IR KĄ JAUTI?“ 
GERUMO ŽAIDIMAS
SUDUŽUSIŲ ŠIRDELIŲ KLUBAS
SMAGI IR NAUDINGA VALENTINO DIENOS VEIKLA
UŽDUOTYS MAŽIESIEMS VALENTINO DIENOS GERBĖJAMS
JEI NEDRĮSTATE PARODYTI SAVO JAUSMŲ, MEILĘ GALIMA IŠREIKŠTI IR TOKIU BŪDU
VALENTINO DIENA SU CRAYOLA
VALENTINO DIENA: ŠVĘSTI AR NEŠVĘSTI?!
Paskelbta Metodinės priemonės, Įvairūs

TARPTAUTINĖ MOKSLINĖ-PRAKTINĖ KONFERENCIJA „MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMO(SI) POREIKIŲ, SOCIALINĖS-EMOCINĖS GEROVĖS UŽTIKRINIMAS INDIVIDUALIZUOTO UGDYMO PROCESE“

     Naujus metus Klaipėdos „Medeinės“ mokykla pradėjo solidžiai – sausio 5 d. šalies ir užsienio specialistai susirinkomedeine_logo į mokslinę-praktinę konferenciją, kurioje buvo dalijamasi mokinių, turinčių specialiųjų ugdymo(si) poreikių, individualizuoto ugdymo teorinėmis įžvalgomis, naujausiais tyrimų rezultatais, ugdytojų patirtimi.
Didžiausias dėmesys konferencijoje buvo skiriamas socialinės-emocinės gerovės užtikrinimui kitokiam vaikui, kuris, pasak Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamento Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojos Virginijos Kazakauskienės, yra mokyklos pridėtinė vertė, nes jis skatina mokytojus nuolat mokytis, tobulinti ir atnaujinti kompetencijas, taikyti netradicinius ugdymo metodus, ieškoti naujų lavinimo būdų.
Svečiai iš Liepojos specialiosios internatinės mokyklos pristatė individualaus ir integruoto darbo su mokiniais, turinčiais nežymų ir vidutinį intelekto sutrikimą, ypatumais, pademonstravo komandinio darbo privalumus, apžvelgė specialiųjų mokymo priemonių, skirtų komunikacijos lavinimui, teigiamas savybes ir trūkumus. Beje, konferencijoje dominavo pranešimai būtent komunikacijos lavinimo temomis. Tai rodo, kad šis klausimas šiuo metu yra ypač aktualus specialiųjų poreikių vaikų ugdyme.
Konferencijos dalyviai dalijosi žiniomis apie augmentinę ir alternatyviąją komunikaciją; pristatė kalbos lavinimo ir žodyno turtinimo priemonę „Žodžių lietus“; pademonstravo socialinių istorijų naudą ne tik ugdant vaikus, bet ir koreguojant jų elgesį, padedant atsikratyti įvairių baimių, mokant reikšti emocijas; supažindino su kaniterapija, ergoterapija, muzikos ir piešimo terapijomis; pristatė „Pojūčių pasaulio“, dienos centro „Kelias kartu“ veiklas; suteikė galimybę virtualiai dalyvauti gydomosios mankštos, projektinių veiklų, individualizuotų užduočių ir mokymo priemonių kūrimo užsiėmimuose.
Konferencijos moderatorė Ulijana Petraitienė, pristatinėdama arba apibendrindama pranešimus, visos konferencijos metu profesionaliai teikė informaciją apie jos vadovaujamoje Klaipėdos pedagoginėje psichologinėje tarnyboje teikiamas paslaugas, veiklas ir naujoves.
Pertraukų metu vykę stendinių pranešimų pristatymai vaizdžiai supažindino su palankių edukacinių aplinkų kūrimo individualizuoto ugdymo procese pavyzdžiais.
Mano pranešimo tikslas buvo supažindinti konferencijos dalyvius su nemokamais IKT įrankiais bei programomis ir pademonstruoti, kaip galima sukurti vizualiai panašias, tačiau siekiančias skirtingų tikslų, įgyvendinančias skirtingus uždavinius ir mažinančias neįgaliųjų socialinę atskirtį užduotis. Konferencijos dalyviams pristačiau 4 IKT įrankius, padedančius individualizuoti ugdymo procesą.
     Pirmasis įrankis – Maze Maker (Labirinto sudarytojas). Vieni labirintus mėgsta, kiti jų nekenčia dėl sudėtingumo. Žinodama labirintų naudą smulkiosios motorikos, mąstymo lavinimui, gebėjimų orientuotis erdvėje ugdymui, juos dažnai įtraukiu į mokomąją veiklą, nes naudojantis šiuo įrankiu galima pagaminti skirtingus labirintus. Todėl mano mokiniai perskaitę pasaką, pavyzdžiui, apie nedorą lapę, užgrobusią kiškio namelį, mielai padės ilgaausiui pereiti labirintą ir saugiai grįžti į namus, kadangi jiems nereikės nuryti nuoskaudos patekus į neįveikiamo labirinto aklavietę.
Antrasis įrankis – Word Search Puzzle (Žodžių išbraukymo galvosūkis). Juo parengtos užduotys padeda plėsti žodyną, lavinti kalbą, atmintį, pastabumą. Naudojantis šiuo įrankiu taip pat galima parengti vizualiai vienodas įvairaus sudėtingumo užduotis.
Viena mėgstamiausių mano programų Word Clouds (Žodžių debesys). Jų yra labai daug, paprastesnių nei mano pristatoma, tačiau aš skaidrėse demonstruojamą programą renkuosi dėl figūrų ir paveikslėlių įvairovės. Kitos programos siūlo kelias tradicines geometrines figūras, širdelę, eglutę, automobilį ir pan. Šioje programoje yra labai didelis spalvotų ir nespalvotų paveikslėlių ir simbolių pasirinkimas, o jei vis dėlto nerandu nieko tinkamo, programa leidžia įsikelti savo paveikslėlį.
Ketvirtoji mano pristatyta IKT programa – Edpuzzle (Edukacinė dėlionė). Nukopijavau ir į skaidres įkėliau titulinį puslapį, kuris sako, kad Edpuzzle yra lengviausias kelias sudominti mokinius pasitelkiant video filmus. Ši programa leidžia įkelti bet kokius filmus, juos karpyti, ištrinti garsą, įkelti savo komentarus balsu ir kurti apklausas. Skaidrėse demonstruoju du apklausos būdus: pirmasis skirtas specialiųjų poreikių turintiems vaikams, kada reikia pasirinkti teisingą atsakymo variantą, antroje nuotraukoje esantis klausimas prašo mokinių įrašyti atsakymus patiems. Jei vaikams sunku kartu dirbti klasėje, užduotį galima atlikti namuose. Programos privalumas – galimybė mokytojui matyti prisijungusių mokinių skaičių, atliktų užduočių rezultatus.
Norisi tikėtis, kad konferencijos dalyviams mano pasisakymas suteikė naujų žinių ir paskatins papildyti pamokas šiomis programomis parengtomis užduotimis.

Paskelbta Autizmas, Metodinės priemonės, Rusijos Švietimo akademijos Korekcinės pedagogikos institutas, Specialistams ir tėvams, Įvairūs

„PAGALBA AUTISTIŠKAM VAIKUI IR SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ VAIKŲ UGDYMO AKTUALIJOS“

Klaipėdos Litorinos mokykla kartu su Rusijos Švietimo akademijos Korekcinės pedagogikos institutu (Maskva) 2016  m. lapkričio 2–4 dienomis kviečia į tarptautinį seminarą „PAGALBA AUTISTIŠKAM VAIKUI IR SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ VAIKŲ UGDYMO AKTUALIJOS“

SUSIPAŽINKITE SU SEMINARO PROGRAMA!

Seminaro temos:

2016-11-02 „Pagalba autistiškam vaikui“

2016-11-03 „Kompiuterinės programos, skirtos specialiųjų poreikių vaikų ugdymui“

2016-11-04 „Vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, skaitymo įgūdžių formavimas(is)“

Seminaro kaina: 30 € (viena diena + pažymėjimas),

                          50 € (dvi dienos + pažymėjimas),

                         75 € (trys dienos + pažymėjimas).

Renginio vieta – Klaipėdos moksleivių saviraiškos centras, Smiltelės g.22-1, Klaipėda

Seminaro kalba: lietuvių, rusų. 

Seminare galės dalyvauti tik iš anksto užsiregistravę klausytojai. Registracija vyks iki 2016 m. spalio 21 d. Vietų skaičius ribotas!

Registruokitės čia! 

Už seminarą gali mokėti įstaigos (išrašomos sąskaitos). Jei už seminarą mokama savo lėšomis, galima mokestį iš anksto pervesti į banko sąskaitą,  mokėjimo paskirtyje nurodant tikslų seminaro dienų skaičių arba apmokėti grynaisiais atvykus į renginį.

Duomenys apmokėjimui – UAB „PROSPERITUS“, įmonės kodas 301151570, A/s LT537300010103532537, AB Swedbank.

Įstaigų rekvizitus (sąskaitoms) siųsti el. paštu: diana.saveikiene@ipr.lt

Informacija tel.: Diana Saveikienė 8 670 19125

Apie seminaro lektorius:

Lapkričio 2 d. psichologijos mokslų daktarė, vyriausioji mokslinė bendradarbė JELENA BAENSKAJA skaitys pranešimą „Pagalba autistiškam vaikui“. Seminaro dalyviai susipažins su klinikine-psichologine vaikų autizmo charakteristika; sužinos apie šio fenomeno klinikinių ir psichologinių-pedagoginių tyrimų rezultatus Rusijoje; išgirs, kaip keitėsi supratimas apie pagalbos formų būtinumą autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams; turės galimybę susipažinti su Korekcinės pedagogikos instituto mokslininkų sukurtais bendrais korekciniais metodais ir specifinėmis pagalbos priemonėmis, taikomomis skirtingoms šio sindromo formoms.

Lapkričio 3 d. klausytojams bus pristatytas Korekcinės pedagogikos instituto portalas. Pedagogikos mokslų kandidatas ILJA KUKUŠKIN supažindins su jo ištekliais ir virtualia biblioteka, kuriais galės naudotis ne tik Lietuvos specialieji pedagogai, bet ir tėvai, auginantys specialiųjų poreikių vaikus, juos ugdantys bendrojo ugdymo įstaigų pedagogai. Seminarą tęs Pedagogikos mokslų daktarė, Rusijos švietimo akademijos narė korespondentė OLGA KUKUŠKINA. Pranešime„Kompiuterinės programos, skirtos specialiųjų poreikių vaikų ugdymui lektorė pristatys skaitmenines priemones, padedančias lavinti vaikų, turinčių intelekto, klausos ir kalbos sutrikimų, socialinę, komunikacinę, pažinimo kompetencijas, suvokimo klausa, sakytinės ir rašytinės kalbos, skaitymo, matematinio raštingumo ir kt. įgūdžius. Pedagogikos mokslų daktarei padės mokslinė bendradarbė MARIJA CHAIDARPAŠYČ, prisidėjusi kuriant skaitmeninę priemonę „Laiko juosta“ ir atlikusi tyrimą, leidusį suvokti šios priemonės naudą specialiųjų poreikių vaikų lavinimui(si).

Lapkričio 4 d. psichologijos mokslų daktarė  JELENA GONČIAROVA pranešime „Vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, skaitymo įgūdžių formavimas(is)“ apžvelgs specialiųjų poreikių vaikų skaitymo įgūdžius; patars, kaip atpažinti mokinio skaitymo sunkumus; pasidalins darbo šioje srityje patirtimi; pateiks konkrečių darbo metodų ir priemonių.

KVIETIMAS

Paskelbta Biblioteka, Metodinės priemonės, Įvairūs

„PASAULIO LOPŠINĖS“

„Pasaulio lopšinės“ – rusų animacinis projektas. Jo autorė – Rusijos valstybinio kinematografijos instituto absolventė Liza Skvorcova – subūrė komandą, kuri rinko pasaulio lopšines, vertė jas į rusų kalbą, kad galėtų iliustruoti. Daugelio šalių atstovai gali ir nesutikti su tokiomis lopšinių interpretacijomis, nes tai – projekto dalyvių asociacijos, perkeltos į ekraną. Tačiau verta pasižvalgyti po per penkiasdešimt įvairių pasaulio tautų lopšinių rinkinį, atspindintį kiekvienos jų kultūrą ir istoriją.

Rinkinyje rasite lietuvių pelytę, nešančią vaikams miegelį, išgirsite Sibiro tautų tradicinio dambrelio virpančią melodiją, pasijusite lyg indėnų apeigų dalyviai. Kažkodėl suabejojau, ar įmanoma užmigti skambant  nuotaikingiems Kongo lopšinės ritmams 😀 , susižavėjau Argentinos lapėmis, grojančiomis stebuklingomis dūdelėmis, pažiovavau kartu su angliškais lopšinės herojais…

Daugiau apie projektą, apie jo atsiradimą, autorių įspūdžius galima pasiskaityti oficialiame projekto puslapyje.

Paspaudę šią nuorodą, rasite visas lopšines. Linkiu gero klausymosi ir ramaus miego.

Paskelbta Metodinės priemonės, Morfologija, Rugsėjo 1-oji, Sintaksė ir skyryba, Žodžių daryba, Įvairūs

RUDENS LAIŠKAI

Pirmosioms rugsėjo pamokoms sukurti laiškai ant medžio lapų neilgai puošė klasės stendą. Šiandien jie jau nuskinti ir ištaisyti. Skaitydami linksmus eilėraštukus mokiniai rado nemažai klaidų, bet kažkodėl jiems labiau norėjosi taisyti tas vietas, kuriose nebuvo nei vienos klaidos. Manau, šiam reiškiniui tiks posakis „Iš didelio rašto išėjo iš krašto“ 😀 Na, bet nėra to blogo, kas neišeitų į gerą – žaliai raudoni lapai išdavė, ką per vasarą pamiršo mano mokiniai, pasufleravo, kokioms temoms reikia skirti daugiau dėmesio, atkreipė mano dėmesį į skirtingo amžiaus vaikų pažintinių procesų ypatumus.

Nors aš rudens laiškus naudojau Rugsėjo 1-osios šventei, tačiau juos drąsiai galima skaityti ir vėliau, juk spalvą keičiantys ir krentantys lapai – vieni svarbiausių ateinančio rudens požymių!

Paskelbta Metodinės priemonės, SEU, Įvairūs

DAR KARTĄ APIE EMOCIJŲ PULTUS

Baigėsi pirmoji naujų mokslo metų dekada. Šie metai man (ir mano kolegėms) – iššūkių metai, kadangi pradėjome 7dirbti su elgesio ir emocijų sutrikimų turinčiais vaikais. Būtent jiems šią vasarą buvo pagaminti emocijų pultai. Ir visai nesvarbu, kad jie padaryti iš buityje rastų plastikinių dėžučių, skirtų maisto produktams. Prisiminkite, kaip lengvai vaikai paprastą dėžutę, pagaliuką, akmenėlį, medžio lapą paverčia nameliu, automobiliu, moneta ar bilietuku 😀 Nuojauta manęs neapgavo – naujieji penktokėliai greitai priėmė jiems pasiūlytą žaidimo idėją ir patys pradėjo prašyti pamokos pabaigoje parodyti, kaip jie jaučiasi. Ypač džiaugiuosi vienu mokinuku, kuris rugsėjo antrąją dieną pašnibždomis pasakė, jog jaučiasi tik normaliai, o vakar jis pribėgęs prie manęs jau parodė pro nenuspalvintą langelį besišypsantį veidelį! Žinau, kad taip bus ne kiekvieną dieną, bet smagu, jog emocijų pulto idėja šiai klasei tinka ir patinka 🙂 Važiuosiu šiandien pasivaikščioti po parką, gal šiltas ir malonus rugsėjo savaitgalis subrandins naujų idėjų…

Daugiau įrašų panašia tema:

„DARBAS SU VAIKAIS, TURINČIAIS ELGESIO IR EMOCINIŲ SUNKUMŲ BEI SUTRIKIMŲ“  NAUJA!
ELGESIO AR (IR) EMOCIJŲ SUNKUMŲ ARBA SUTRIKIMŲ TURINTYS VAIKAI: UGDYMO IR PAGALBOS TEIKIMO SPECIFIKA
VAIKŲ, TURINČIŲ ELGESIO IR EMOCIJŲ SUTRIKIMŲ, VERTINIMO IR ĮSIVERTINIMO ĮRANKIAI
ŠOKANČIO VAIDUOKLIO ŠĖLSMAS
Paskelbta Naudingos nuorodos, Specialistams ir tėvams, Įvairūs

„AR BE LIETUVIŠKŲ KABUČIŲ GALI BŪTI TIKRAS LIETUVIS?“

Taip pavadintame  savaitraščio „Veidas“ žurnalistės Aušros Lėkos straipsnyje apžvelgiama veidas.ltsunki lietuvių kalbos rašyba, cituojamos Ilinojaus universiteto Čikagoje Slavų ir baltų kalbų bei literatūros departamento profesoriaus, Lietuvos istorijos instituto vyresniojo mokslo bendradarbio Giedriaus Subačiaus, lituanistės doc. Zitos Alaunienės ir Vilniaus Simono Stanevičiaus progimnazijos mokytojos metodininkės Birutės Vaiciukevičienės mintys apie bereikalingai į vaikų galvas kišamą archaizmų rašybą, diskutuojama su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau – VLKK) pirmininke Irena Smetoniene apie testų žalą mokant vaikus, apie nepasisekusias pastangas  panaikinti nosines raides žodžių šaknyje ir pakeisti raidės j rašymo taisyklę, apie liberalesnės skyrybos atsiradimą.

Straipsnyje svarstoma, ar lietuviškos kabutės, ilgieji ir trumpieji brūkšniai sumenkina mūsų lietuviškumą, pasakojama apie šnekamojoje kalboje neišnykusių žodžių reabilitaciją, dar kartą grįžtama prie naujųjų moterų pavardžių darybos. Ši straipsnio vieta man ypatingai patiko, kadangi ne kartą girdėjau kritikuojant mano pasirinkimą turėti pavardę be priesagos -ien-. Pasirodo, pavardės su galūne -ė yra sudarytos pagal baltišką modelį!

Tačiau, nežiūrint visų aukščiau išdėstytų minčių, profesorius Giedrius Subačius primena, kad daugelyje pasaulio kalbų yra istorinė rašyba, todėl į rašybos reformą jis žiūri atsargiai ir viliasi, kad  Valstybinės kalbos vartojimo, norminimo ir sklaidos programos priemonių planas netaps „dar vienu vien šūkiais apipintu darbo planu“.

Paskelbta Logopedams, Metodinės priemonės, Įvairūs

KALBOS LAVINIMO PRIEMONĖS

Noriu papasakoti apie UAB „Ugdau.lt“, kuriančią ir leidžiančią lavinamąsias priemones ir mokomuosius žaidimus, ugdau_thumbnailskirtus kalbos lavinimui. Priemonių autorės – ne teoretikės, o didelę patirtį sukaupusios logopedės. Ilgus metus tyrusios ir stebėjusios savo ugdytinius, specialistės sukurė priemones, atitinkančias įvairius jų pacientų poreikius. Šiuo metu įmonės kataloge yra 18 įvairių rinkinių, kuriuos, žinant vaikų dėmesio ypatumus, galima naudoti ne tik atskirai, bet ir kartu, sukuriant dinamišką ir patrauklų kalbos lavinimo užsiėmimą. Priemonių išskirtinis bruožas – natūralių daiktų ir reiškinių fotografijos, pristatančios realų aplinkinį pasaulį.