Interneto dienraštyje „Bernardinai.lt“ radusi įdomių straipsnių ir pamąstymų apie Heloviną, buvau nustebusi, kad šios šventės pradžia ir prasmė smarkiai skiriasi nuo šiandieninės. Tad spalvinimo užduotyje „UŽAUGINK MOLIŪGĄ“ atsirado keletas netikėtų klausimų. Tiesa, jų buvau paruošusi daug daugiau, tačiau nesinorėjo užgožti artėjančių Vėlinių ir perkrauti piešinio spalvomis. Tad kitą informaciją apie kalendorinės keltų žemdirbystės šventės virtimą Helovinu savo mokiniams perduosiu žodžiu.
Vasaris ypatingai turtingas valstybinėmis, tautinėmis, religinėmis šventėmis ir minėtinomis dienomis: tai ir Lietuvos valstybės atkūrimo diena, ir Užgavėnės, ir Šv. Valentino diena, ir ne visiems žinomos Perkūno diena, Grabnyčios, Kristaus Paaukojimo šventė. O jei dar kas nors gimtadienį švenčia?! Tikrai galima pasiklysti😵💫
Skaitmeninis žaidimas „Šventės“ padės prisiminti svarbiausias lietuvių šventes ir atmintinas dienas, jų datą, tradicijas, kilmę. Keliaudami žaidimo langeliais vaikai gaus progą pakalbėti ir apie savo šeimos šventes, jų vertybes.
Kaip žaisti žaidimą, sužinosite perskaitę taisykles ir rekomendacijas. Tad meskite kauliuką🎲 ir švęskite!
Ne visada ruduo džiugina. Ramius orus išpučia audringi vėjai ir kiaurai merkiantys lietūs, spalvingi medžiai stovi susigūžę ir laukia dienos, kada galės nusimesti permirkusį apdarą… Tokiomis dienomis ir mūsų nuotaikos nekokios. Tad ir naujasis žaidimas užsimins ne tik apie rudens grožį, bet ir apie tą niūrųjį metą, kada su tamsa iš anapus sugrįžta tie, kas gyvena mūsų širdyse arba mintyse.
Pakelėse pro medžius šmėžuojantys oranžiniai moliūgai, kvietimai skaptuoti juos ir puošti ugdymo įstaigas, nuotraukos socialiniuose tinkluose iš kasmetinės Moliūgų šventės Švėkšnoje, padažnėjusios užklausos apie Helovino šventę mano tinklaraštyje primena, jog atėjo laikas dalintis užduotimis apie Šiurpnakčio šventę ir lietuviškąsias Vėlines.
Žaidimas „KĄ IŠVIRSI: MOLIŪGŲ SRIUBĄ AR RAGANOS VIRALĄ?“ padės skirti Helovino, Visų šventųjų dienos ir Vėlinių tradicijas.
Pagal programos Games4esl šabloną parengtas žaidimas „HELOVINO LENKTYNĖS“ įtvirtins žinias apie daiktavardžių kaitymą linksniais.
Na, o tiems, kurie žavisi Helovino personažais, siūlau TinyTap programoje sukurtą penkių skirtingų lygių galvosūkį „ŠIURPUSIS SUDOKU“. Išsprendę galvosūkį papildykite jį užduotimis: parašyk žodžiui šiurpus sinonimų, sugalvok jiems antonimų, pavadink žaidimo veikėjus, surašyk jų vardus abėcėlės tvarka, sugalvok su jais sakinių, apibūdink veikėjus, paieškok jiems lietuviškų atitikmenų, sukurk šiurpų pasakojimą, pasigamink kaukę ir pan.
Daugiau įrašų panašia tema:
KO IEŠKOJO VAIDUOKLIUKAS? NAUJA!
VĖLINĖS IR HELOVINAS NAUJA!
ŠTAI KAS NUTINKA, KAI DVI ŠVENTĖS SUSITINKA
„BAISIŲ DAIKTAVARDŽIŲ KAMBARYS“
HELOVINO PILIES IR ŠVIESOS LŪŽIO PASLAPTIS
Šventės baigėsi, o pravesta pamoka, vaikų piešiniai ir mintys liks ilgam… Kažkada pasakojau, kad mokinių požiūrį į kalendoriuje vieną po kitos einančias šventes (airiškąjį Heloviną ir lietuviškas Vėlines, Romos imperijos laikus siekiančią Valentino dieną, Lietuvos valstybės atkūrimo šventę, o kartais į jų tarpą įsimaišančias ir Užgavėnes) bandžiau atskleisti ant apibrėžtų rankų kuriamais koliažais. Tačiau šį kartą labiau pasiteisino karakulių technika. Pildydami lyginamąją rudens minimų dienų lentelę didžioji dalis mokinių pirmenybę atidavė Helovinui. Tačiau karakuliai ne vieną sugrąžino prie lietuviškų šaknų. Įspūdis buvo toks stiprus, kad daugumai vaikų teko pripažinti, jog jų pasąmonėje Helovinas užima ne pačią svarbiausią vietą. Ir galbūt net ne Helovinas, o mūsų šalyje atsiradusi graži nauja tradicija – moliūgų šventės. Džiaugiuosi jomis, nes šios šventės nukreipia dėmesį nuo užjūrio tradicijų, liaudiškais raštais išskaptuoti moliūgai primena, kas mes esame. Tad kol vieni, nenorintys atsisakyti šiurpnakčio, kelia adrenaliną keistomis kaukėmis, antri džiaugiasi gausiu moliūgų derliumi, o treti, grožėdamiesi akį glostančiais raštais ir tarp jų plevenančiomis žvakučių ugnelėmis, bando apmalšinti išėjusiųjų paliktą skausmą.
Pažvelgite į šį piešinį. Kaire (darbine) ranka buvo išraizgyta mėgstama šventė – Vėlinės, dešinėje raudonais karakuliais išsiraizgė Helovinas. Ieškant karakuliuose realių objektų, Vėlinių pusėje iš pradžių nevalingai buvo pradėtas spalvinti vaiduoklis. Kada dešinėje Helovino pusėje pasirodė, pasak autoriaus, pusiau demonas, pusiau šuo, jam kilo noras pakoreguoti kairės pusės piešinį, tad jame netikėtai atsirado liūdno žmogaus veidas. Visi žinome, kad liūdesiui su Helovinu tikrai nepakeliui!
Šio piešinio autorius gerai suvokė, kokios skirtingos rudens šventės. Tuos skirtumus išryškino Saulę primenantis objektas ir Mėnulis. Mane labai sudomino žuvis, daugelyje tautų laikoma gyvybės, kilusios iš vandens, vaisingumo simboliu. Iš pradžių Vėlinių karakulyje pasirodė didelis vandens lašas. Netrukus Helovino pusėje atsirado į saulę besistiebianti žuvis. Tikrai iškalbingas piešinys.
Panašus savo simbolika ir šis piešinys: išskaptuotą Helovino moliūgą iš visų pusių supa vandens ir oro simboliai: žuvis, lašas, Mėnulis. O už moliūgo esantį vaiduoklį atidžiai stebi Saturnas. Jungtis tarp žemės ir dangaus labai stipri…
Šis karakulis atskleidžia netikėtą vidinę transformaciją. Kairėje pusėje buvęs Vėlinių piešinys virto ragana – vienu iš Helovino simbolių. Dešinėje, Helovino karakulyje, pasirodė piešinio autorės profilis, paskatinęs susimąstyti, ar renkantis mėgstamą šventę nebuvo padaryta klaida, nes trauka lietuviškai šventei pasirodė stipresnė. Už šiuos atradimus ir vėl esame dėkingi nenuspėjamai meno terapijai!
Ne visi darbai padėjo atsiskleisti, tačiau matydama vaikų susidomėjimą neįprastu piešimu, dedu sau pliusą už tai, kad jiems pavyko atsipalaiduoti ir sukurti įdomų dviejų švenčių susitikimą 🙂
Daugiau apie meno terapiją:
GYVENO KARTĄ LĖLĖ, PANAŠI Į MANE
korsigita 