terapinis skaitymas

Pandemijos metu mano mokiniai jau bandė ieškoti Vytauto V. Landsbergio pasakėlės „KATINO VARDAS“ herojui vardo.

Vėliau paieškos persikėlė į bendrinių ir tikrinių daiktavardžių pamoką.

Šį kartą vardo paieškoti siūlau skirtingo amžiaus, skirtingos raidos, skirtingų poreikių ar skirtingų pomėgių vaikams, kadangi pastebėjau, jog pasaka „Katino vardas“ patinka ir mažiems, ir vyresniems, ir vaikams, ir jų tėveliams. O jeigu dar visi kartu susėda prie kūrybinių užduočių stalo, vardo ieškantis katinas įgyja net realų pavidalą. Vadinasi, ši pasaka tinka įgyvendinant ir įtraukųjį ugdymą. #įtraukiajam ugdymui

Klausydami pasakos vaikai turi atlikti tris užduotis. Pirmoji – nupiešti katiną ir jį nuspalvinti. Patys mažiausi gali sujungti punktyrine linija nupieštą katiną, mokantiems skaičiuoti siūloma sujungti taškus, mėgstantiems piešti katiną pasiūlykite sukurti patiems.

Parsisiųsti

Antroji užduotis padės prisiminti medžius, kurių vaisiai – kankorėžiai. Paskutinė užduotis prašo sugalvoti katinui vardą. Kad dirbti būtų lengviau ir smagiau, vaikams pasitarnaus TinyTap programa sukurtas žaidimas „KATINO VARDAS“. Atsižvelgiant į vaikų amžių ir individualius poreikius, vienas užduotis jie galės atlikti savarankiškai, kitoms prireiks vyresniųjų pagalbos. Tai gali būtų grupės, klasės draugai, kurie mokosi dirbti komandoje; tai gali būti pagalbos mokiniui specialistai, auklėtojai, mokytojai, tėvai ar kiti šeimos nariai.

Vyresniems pasiūlykite interaktyvią užduotį, kurioje yra dėmesį ir pastabumą lavinantis žaidimas, pasiūlymas rasti net šešiolikos katinų vardus ir šiurpi dėlionė 😱

Patiems vyriausiems skirta užduotis atlieka ir terapinį vaidmenį, kadangi katinų vardai užšifruoti terapinėje abėcėlėje, stiprinančioje dėmesio koncentraciją, lavinančioje atmintį, suvokimą, kalbą.

Parsisiųsti

Po įtemptų darbų mažieji galės atsipalaiduoti gamindami spalvingus katinėlius iš pagaliukų, popieriaus ir šenilo vielos strypelių. Tik nepamirškite ir jiems sugalvoti vardų 😸

Balandžio 25 dieną Klaipėdos universitete vyko, kaip tądien sužinojau, tradicinė konferencija biblioterapijos tema, kurią organizavo Lietuvos biblioterapijos asociacija. Asociacija, pasak jos prezidentės, Klaipėdos universiteto doc. dr. Jūratės Sučylaitės – jauna organizacija, savo veiklą pradėjusi tik 2017 metų rudenį. Nežiūrint to, veikla, iniciatyvos ir idėjos, pristatytos renginio metu, liudijo, kad tai – ne vienų metų darbas.

Į konferenciją ėjau dėl savęs, norėdama pagilinti žinias apie pasakų terapiją ir gauti atsakymą į rūpimą klausimą – biblioterapija ir pasakų terapija yra vienas ir tas pat ar du skirtingi terapijos būdai. Ir atsakymą radau, ir idėjų parsinešiau, ir, kas būdinga meno terapijai, gavau didelę terapijos dozę.

Nors konferencijos dieną supratau, kad peršalimo viruso paveiktas mano organizmas iš visų jėgų priešinasi ėjimui iš namų, tačiau smalsumas, o ir sumokėtas dalyvio mokestis, suteikė jėgų nuvykti į renginį. Nueiti nuėjau, tačiau įsitraukti į siūlomas veiklas jėgų ir noro nebeliko, todėl iš pradžių tik klausiausi giesmių terapijos metodą pristatančios lektorės ir salės giedojimo, bet išlikti nuošaly nepavyko. Įpusėjus antrajai giesmei, pajutau, kaip iš mano skaudančios gerklės išskrido vienas, antras žodis, kurie savanoriškai įsiliejo į giedančiųjų chorą.

Muzikos magiją tesė pedagogo Lino Švirino pademonstruotas sunkią negalią turinčios mergaitės gydymas muzika, supažindinimas su neįprastą poveikį sukeliančiais instrumentais ir pasakojimas apie tai, kaip jam pavyko sudominti šiais instrumentais kurčius jaunuolius, mano buvusius ir dabartinius mokinius.

Klaipėdos universiteto pristatytas senelių globos namuose vykęs projektas atskleidė fotografijos terapijos galią senų žmonių sveikatai ir gerovei.

Kadangi dirbu su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais, mano užrašai pasipildė idėjomis, padėsiančiomis ne tik paskatinti juos skaityti, bet ir įtrauksiančiomis į pažintines, lavinamąsias ir terapines veiklas. Jau nerimstu ir laukiu galimybės pasinaudoti Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos darbuotojos Agnės Pranskutės idėjomis, pasidalintomis kūrybinėse dirbtuvėse „Skaitymo programa autistams vaikams“, o taip pat psichologės Sigitos Kučikaitės naujais darbo būdais ir patarimais, gautais klausant pranešimo „Pasakų ir dailės terapija, sprendžiant vaiko problemas“.

Smagu, kad tai, ką pradėjau prieš metus, tęsiasi ir galo tam nematyti 🙂