Toks klausimas kilo pristatant Klaipėdos Litorinos mokyklos Kompetencijų kabineto 
naujieną – STREAM klubą. Šio klubo atsiradimas mokykloje buvo mano didžiulė svajonė! Daug kam ji pasirodys keista, gal kiek netikėta, nelabai deranti su mano dėstomu dalyku. Bet apie viską iš pradžių.
Sužinojusi apie STEM ugdymo pradžią Lietuvoje, net neabejojau, kad būsiu viena pirmųjų jo pasekėjų. Koks buvo nusivylimas supratus, kad STEM yra skirtas tiksliesiems, gamtos ir inžineriniams dalykams! Apmaudas buvo didelis, tačiau smalsumas – dar didesnis. Sekdama STEM ugdymo naujienas susipažinau ir su STEAM ugdymu, kuris į savo tarpą priėmė menus. Tačiau humanitarams vietos vis tiek ten nebuvo. Pavydėdama naujojo ugdymo atstovams, pradėjau mąstyti, kaip būtų galima įsiterpti ir man su savo lietuvių kalba ir literatūra. Ir ką jūs manote? Įsiterpiau! Taip gimė pirmoji pamoka „Žodžio šaknis“. Vėliau prisiminiau, kad mokslinių eksperimentų metodą nuo seno taikau skaitydama su mokiniais ištrauką apie aklus vaikus iš Edmondo de Amiči romano „Širdis“. Skaitydami romano ištrauką „Palėpėje“, sprendžiame problemas, sprendimus pritaikome praktikoje. Kad nesu šuniui penkta koja įsitikinau ir prisijungusi prie projekto „Motyvuotam mokiniui reikia inovatyvaus mokytojo“ mokymų, padėjusių sužinoti, kaip galima STEAM integruoti ir į kitus dalykus. Pasirodo raidė A vienur šifruojama arts (menai), o kitur – all arba all other disciplines (visos kitos disciplinos), kadangi kalba eina ne apie tiksliuosius mokslus, o apie mokslinio mąstymo ugdymą, taikomą praktinių problemų sprendimui, derinant skirtingas disciplinas, metodus ir teorines prieigas. Atvykusi į mokymus maloniai nustebau sužinojusi dar vieną raidžių trumpinį STREAM – reading and writing (skaitymas ir rašymas). Valio! Pagaliau išaušo ir mano, lituanistės, valanda 🙂 Tas džiaugsmas buvo vainikuotas skaitymo pamoka „Snaigių laboratorija“.
Niekada nereikia ir negalima skirstyti žmonių į grupes. Tuo įsitikinau ne tik sėkmingai sujungusi tiksliuosius ir humanitarinius mokslus, bet ir mintimis perbėgusi per savo sūnaus gyvenimą. Trimetis berniukas antrąją dieną po savo gimtadienio plaktuku sudaužė pulteliu valdomą malūnsparnį. Tais deficito laikais tokie žaislai buvo pardavinėjami komiso parduotuves pakeitusiose komercinėse parduotuvėse, stebinusiose ne tik nematytomis prekėmis, bet ir nedaugeliui prieinamomis kainomis. Kaip sureagavau į mažylio norą sužinoti, kur slepiasi malūnsparnio vairuotojas, mano kartos žmonėms turbūt aišku. Šiandien toks vaiko poelgis būtų aiškinamas ne negebėjimu suvokti daikto vertę, o polinkiu į techniką. Ir aš tam pritarčiau. Tiesa, augdamas mano sūnus pasiėmė viską iš manęs ir mano humanitarų tėvų ir įgijo nieko bendro su technika neturinčią anglų kalbos vertėjo specialybę. Ir čia jau būtų galima teigti, kad prieš daugelį metų plaktuku sudaužytas malūnsparnis buvo kažkokios mano auklėjimo klaidos priežastis, tačiau to padaryti neleis žemiau pateikti faktai.
Baigęs studijas mano sūnus turėjo įrodyti, kad jis yra geras vertėjas, todėl sutikdavo versti visus be išimties (išskyrus grožinius) jam siūlomus tekstus. Vaikinas ne kartą juokavo, kad versdamas apsigynė kelias medicinos mokslų disertacijas, įgijo juridinių žinių, susipažino su vadybininko ir kt. profesijomis. Išsikovojęs vietą vertėjų gildijoje, sūnus dabar gali rinktis tuos tekstus, kurie jam yra artimesni, tad lengviau ir greičiau išverčiami. Nepatikėsite, bet didžioji dalis jo verčiamų tekstų yra susiję su įvairių prietaisų, technikos įrenginių veikimo ir naudojimo instrukcijomis! Gal noras pažvelgti į malūnsparnio vidų visgi buvo užkoduotas sūnaus genuose?!
Daugiau netradicinių idėjų pamokoms rasite:
korsigita 