Paskelbta Biblioteka, Daiktavardis, Literatūra, Logopedams, Metodinės priemonės, Morfologija, Naujienos, Nuotolinis mokymas, TinyTap, Žodžių daryba

SKAITMENINIŲ KNYGŲ PRIVALUMAI

Nors vis dažniau pasigirsta nuogąstavimų, kad šiuolaikiniai žmonės mieliau renkasi elektroninių knygų skaitykles, kad skaitmeninės knygos ateityje pakeis popierines, aš kalbėsiu apie mokomąsias skaitmenines knygas ir jų privalumus. Pirmasis privalumas – tapti knygos autoriumi, sukurti tokią knygą, kuri tiktų tavo ugdytiniams, kurią galėtum pritaikyti ne vienai klasei ir ne vienus metus. Nors esu sukūrusi tik penkias knygutes, tačiau atsivertusi jas pamokose nuolat pasidžiaugiu sutaupytu laiku. Dar vienas privalumas – knygas galima bet kada papildyti reikiama medžiaga. Vadinasi, joms nėra jokių naudojimo(si) apribojimų. Savaime aišku, kad skaitmeninės knygos padeda mokyti(s) nuotoliniu būdu, todėl pandemijos metu sukūriau keturias knygas, kuriomis ir dabar sėkmingai naudojasi mano tinklapio lankytojai: RUDŽIO NUOTYKIAI IR PAMOKĖLĖS APIE DAIKTAVARDŽIO SKAIČIUS, KĄ GALI RANKOS?, SAKMĖS,LEGENDOS,PADAVIMAI. Prie skaitmeninių knygų priskirsiu ir TinyTap programa kurtas užduotis: INTERAKTYVI PASAKOS „SIGUTĖ“ VERSIJA, „LAIKAS“, METŲ LAIKAI, GIMINIŠKI ŽODŽIAI. Tokios knygos patinka ir vaikams, nes jose esančius tekstus pagyvina ne tik įprastos, bet ir animuotos iliustracijos. Į skaitmenines knygas galima įkelti garso, vaizdo medžiagą ir, svarbiausia, interaktyvių užduočių!

Pandemijai aprimus, knygų kūrimo platformas primiršau. Prieš keletą dienų gavau elektroninį laišką, kviečiantį susipažinti su platformos BOOK CREATOR atnaujinimais, išklausyti dviejų valandų mokymus ir gauti sertifikuoto autoriaus ženklelį. Mokymų metu pajutau kūrybinį įkvėpimą, kuris sugulė į skaitmeninę knygutę „MIŠKO DETEKTYVAS“, skirtą mažiesiems nuotykių ieškotojams. Tad pasakysiu apie dar vieną privalumą – malonumą kurti ir matyti, kaip greitai tavo mintys įgauna pavidalą. Juk nei viena popierinė knyga nėra išleidžiama tokiu greičiu.  Tad kviečiu ne tik skaityti, bet ir kurti! Kviečiu ne tik kurti, bet ir dalintis!  

Daugiau apie skaitymą: 

INTERAKTYVI PASAKOS „SIGUTĖ“ VERSIJA

Mokausi skaityti ir suprasti 

PERSKAITYTOS KNYGOS PRISTATYMAS

Paskelbta Biblioteka, Dailės terapijos metodų pritaikymas ugdyme, Literatūra, Meno terapija, Naujienos, TUK (terapija, ugdymas, kūryba)

SKAITYMO MOTYVATORIUS

Jei pasakyčiau, kad mano mokiniai labai laukia perskaitytų knygų atsiskaitymo dienų, meluočiau ir jums, ir sau. Vieniems tokios dienos nepatinka, nes jie nespėja perskaityti pasiūlytos ar pačių pasirinktos knygos, kiti nerimauja, kad mano parengtos užduotys gali būti per sunkios. Žinoma, yra ir malonių išimčių – vaikų, kuriems tokios dienos itin patinka.

Bet vieno momento laukia tikrai visi! Anksčiau, skatindama vaikus skaityti, siūlydavau jiems skaičiuoti, kiek kuris perskaito per metus. Niekur nefiksuojami skaičiai vaikų visiškai nesudomino, bet prieš keletą metų pasiūlytas smėlio terapijos metodas įtraukė pirmuosius jį išbandžiusius vaikus. Spalvingi smėlio sluoksniai ne tik rodė perskaitytų knygų skaičių, bet ir džiugino gražiais raštais. Meno terapijos specialistai turbūt gūžtelėtų pečiais ir paklaustų, kur gi čia yra smėlio terapija. Ir jie, ir aš žinome, jog menas tampa terapija tik tada, kai įvyksta pozityvūs pokyčiai. Pirmieji pokyčiai, tiesa, nedidukai, įvyko rudenį, pirmųjų perskaitytų knygų pažymėjimo dieną, kada vaikai, įpylę į indelius nurodytą kiekį smėlio, ilgai nenorėjo atsitraukti nuo dėžučių mėgaudamiesi raminančiu smiltelių byrėjimu pro pirštus. Antrasis pokytis įvyko pavasarį, pristačius paskutinę tais mokslo metais perskaitytą knygą. Kadangi vieni vaikai skaitė nenoriai ir lėtai, jie netruko suprasti, jog jų indeliai labai skiriasi nuo mėgstančių skaityti vaikų indelių. Nors žinau, kad dėl klausos sutrikimo lėčiau besivystančios vaikų kalbos jiems būna sunku skaityti, kadangi ne visada supranta, ką perskaitė, bet taip pat žinau, kad skaitymas yra vienas iš dėkingiausių būdų, užpildantis žodyno spragas, lavinantis kalbą, plečiantis akiratį. Todėl smėlio terapijos metodą tęsiau. Pamačiusi naujų mokinių reakciją į vyresniųjų smėlio indelius, sulaukusi daugybės klausimų, ar galima skaityti daugiau knygų negu siūlau visai klasei, supratau, jog įvyko trečias be galo svarbus pokytis – noras kuo greičiau pripildyti savąjį indą. O tai įgyvendinti nėra labai lengva – prieš įpilant sluoksnelį nuspalvinto Baltijos pajūrio smėlio, reikia ne tik perskaityti knygą, bet ir įveikti ne vieną užduotį.

Kol kas mano mokiniai tik mėgaujasi spalvingais indeliais, bet jau greitai aš jiems atversiu didelę paslaptį, juk tuose indeliuose yra sukauptas ne tik knygų sąrašas, bet ir naujai susiformavęs požiūris į skaitymą ir jo teikiamas vertybes.

Daugiau apie skaitymą: Mokausi skaityti ir suprasti PERSKAITYTOS KNYGOS PRISTATYMAS

Paskelbta Biblioteka, Literatūra, Matematika, Metodinės priemonės, Naujienos, STEAM ugdymas

SPINČIAUS ISTORIJA SU OPTINĖS ILIUZIJOS PRIESKONIU

Vieną ilgąjį savaitgalį vykdama į Prahą, tvirtai žinojau, koks bus mano pirmasis pirkinys – ogi šaunusis kareivis Šveikas! Tiesa, mokykloje turėjau susirašinėjimo draugę Dašą iš tuometinės Čekoslovakijos, kuri man buvo padovanojusi pliušinį kareivėlį, bet jis, kaip ir dauguma mano vaikystės ir jaunystės suvenyrų, atiteko vaikams. Prieš keletą metų, vėl kilus norui kažką kolekcionuoti, pasirinkau literatūros kūrinių herojus. Štai kodėl taip norėjau grįžti į Prahą! Savaime aišku, Šveiką radau, tačiau man pačiai netikėtai iš kelionės grįžau net su keturiais suvenyrais. Apie juos papasakosiu vėliau, kadangi šis reportažas skirtas ne mano naujosios kolekcijos eksponatams, o smagiam padarėliui iš knygos „Spinčius“.

Jau tapo tradicija po kiekvienų atostogų aptarti su mokiniais skaitytas knygas. Labdaros ir paramos fondo „Švieskime vaikus“ dėka antrą kartą visi kartu skaitome vienodas knygas. Pirmoji jų – „Dviese bijoti drąsiau“, antroji – „Spinčius“. Norėdama sudominti vaikus, paskatinti atidžiau skaityti, paruošiu jiems teksto suvokimo užduočių. Ne išimtis ir „Spinčiaus“ knygelė. Užduotys parengtos skirtingo amžiaus, nevienodų gebėjimų mokiniams, tad jų atlikimas turėtų įtraukti vaikus. Turėtų jiems patikti ir knygos apžvalgos pabaigoje siūloma kūrybinė veikla, kurios idėją pametėjo Prahos iliuzijų muziejuje nusipirktas atvirukas apie Raudonkepuraitę. Žiūrint iš fantastinės pusės, atvirukas turi paslaptį – jis gali keisti vaizdus. Mąstant moksliškai, jokios paslapties nėra, nes tai – dirbtinai sukurta optinė iliuzija. Tiesa, man taip ir nepavyko perkąsti atviruko optinės apgaulės, nes nesinorėjo jo sugadinti. Ir visagalis internetas nedaug tepadėjo, bet tie piešiniai, kuriuos pasiūlysiu savo mokiniams, bus taip pat netikėti ir įdomūs.

Koks tokio piešimo tikslas? Pirmiausia, jis labai artimas Spinčiui – veikėjui, egzistuojančiam tik fantazijoje. Antra priežastis – džiaugsmo suteikimas nemokantiems piešti vaikams. Net ir mano, tikros piešimo kankinės, darbelis, įvilktas į iliuzijos rėmus, atrodo visai padoriai 🤭 Tad ačiū optikai ir Prahai už meninius atradimus ir dar vieną galimybę į literatūros pamokas integruoti STEAM ugdymą, kadangi be paslaptingojo piešinio mokiniams teks pakartoti ir matavimo vienetus 📐 

Daugiau įrašų panašia tema

Mokausi skaityti ir suprasti

PERSKAITYTOS KNYGOS PRISTATYMAS

Paskelbta Antonimai, sinonimai, Biblioteka, Literatūra, Matematika, Metodinės priemonės, STEAM ugdymas

DVIESE BIJOTI DRĄSIAU, O DRAUGE SKAITYTI SMAGIAU

Pirmoji šio pasakojimo pavadinimo dalis priklauso Rasos Lazauskaitės knygai. Kadangi knygos anotacijoje buvo rašoma, jog ji tinka ir mažiems, ir dideliems, kad ji netgi gali pakeisti skaniausų ledų porciją, nieko nelaukdama atsiverčiau ir pradėjau skaityti. Knygą skaičiau ir dėl kitos priežasties. Ruošdamiesi šių metų Velykoms, kartu su mokiniais vėl prisijungėme prie fondo „Švieskime vaikus“projekto „Vaikų Velykėlės 2021“. Projekte dalyvaujame antrus metus, kadangi labai patinka fondo įkūrėjų pasiūlyti mainai: mes jiems kuriame didelį margutį, jie mums dovanoja knygų. Būten ši R. Lazauskaitės knyga šiemet buvo iškeista į du gigantiškus margučius 🙂

Perskaičiusi knygą supratau, kad galiu aptarti ją su visais savo mokiniais. Tad mokslo metų pradžioje patikrinsiu, ar tikrai ši knyga įdomi įvairaus amžiaus skaitytojams. Aš jau esu patikusiųjų pusėje 🙂 Buvo gera skaityti tokią šiltą, emociškai jautrią ir vertybes puoselėjančią knygą. Kokiu žodžiu, jei ne draugystė pavadinti norą suteikti galimybę pajust skrydžo džiaugsmą tiems, kurie skraidyti negali. Kokiu žodžiu jei ne draugystė pavadinti miško gyventojų susirūpinimą dėl pamestų stručio sapnų. Kokiu žodžiu jei ne draugystė pavadinti kurmio ryžtą išlįsti į žemės paviršių ne jam skirtu laiku. Kokiu žodžiu jei ne draugystė pavadinti norą būti kartu ir džiaugsme, ir bėdoje…

O kad kartu būtų smagiau aptarinėti miškelio gyventojų nuotykius, parengiau užduočių komplektą, suteiksiantį progą po vasaros žaismingai pa(si)tikrinti turimas žinias ir įgyti naujų, leisiantį išsiaiškinti vaikų požiūrį į bendravimą, sužinoti, kokie sapnai juos aplanko naktimis, ir net padėsiantį įveikti baimes.

Daugiau įrašų panašia tema

Mokausi skaityti ir suprasti

PERSKAITYTOS KNYGOS PRISTATYMAS

NAUJA! SPINČIAUS ISTORIJA SU OPTINĖS ILIUZIJOS PRIESKONIU