Paskelbta A trip to fairy-tale, eTwinning, Projektai

GRAŽIAUSIOS EUROPOS PASAKOS SKATINA VAIKUS SKAITYTI

   Kurdama eTwinning projektą „Kelionė į pasaką“ („A trip to fairy-tale“), negalvojau apie jokius konkursus, etwinlogovaržytuves ir prizus. Šį kartą visas dėmesys buvo sutelktas į vaikų sudominimą skaitymu. Įduoti mokiniui knygą nėra sunku, bet įtikinti jį perskaityti ją – nelengva. Todėl tarptautinio projekto pagrindinis uždavinys buvo virtualiu pasauliu susižavėjusius vaikus grąžinti prie knygų. Kadangi pasakos patinka ir dideliems, ir mažiems, pasirinkau šį literatūros žanrą. Ir neapsirikau!

   Projektas suvienijo 18-os mokyklų iš dešimties šalių mokytojus, susirūpinusius dėl sumažėjusio vaikų pomėgio skaityti. Žinodami skaitymo naudą, bet stebėdami vis didesnį mokinių įsitraukimą į virtualų pasaulį, mokytojai suorganizavo kelionę į pasakų šalį, pasiūlydami vaikams iliustruoti pasakas ne tik tradiciniais piešiniais, bet ir pasitelkiant jų mėgstamas informacines technologijas. Mokiniams buvo suteikta galimybė susipažinti su viena Afrikos ir dvylika įvairių Europos šalių folklorinių pasakų, kurios, papuoštos mokinių iliustracijomis, „sugulė“ į skaitmeninę knygą, prieinamą ne tik jauniesiems autoriams, bet ir visiems interneto vartotojams.IMG_8618

   Kad pasakas galėtų perskaityti visų šalių atstovai, jas reikėjo išversti į anglų kalbą. O kad jomis galėtų mėgautis ir mažieji skaitytojai, projekto dalyviai partnerių atsiųstus kūrinius vertė į gimtąją kalbą. Vėliau pasakos buvo iliustruojamos pasirinkta technika: piešiniais, lėlių, šešėlių teatru, elektroninėmis iliustracijomis, ekranizacijomis, šokiu, dialogais ir kitomis nematytomis technikomis. Pasakų iliustravimas padėjo mokytojams suprasti, kaip mokiniai suvokia kitų šalių kūrybą, liaudies tradicijas ir kultūrą. Lietuvių komandai teko dviguba užduotis – partnerių pasakas jie vertė ir į gimtąją lietuvių gestų kalbą, ir į valstybinę lietuvių kalba. To reikėjo, kad mokiniai ir dailės mokytoja Jolita Stumbrienė, šio projekto koordinatorė, nesuklystų iliustruodami kitų šalių pasakas. Nors dėl kultūrinių skirtumų klaidų pasitaikė. Pavyzdžiui, lietuvių atsiųstos garsiosios pasakos „Sigutė“ herojė serbų vaikų iliustracijose buvo vaizduojama ne tik šalia gyvūnėlių besiglaudžiančia našlaite, bet ir knygą skaitančia elegantiška dama, ir animacinių filmų heroję primenančia padykusia mergaite.

   Užsikrėtę pasakų iliustravimu, vaikai net nepastebėjo, kad pradėjo daugiau skaityti. Neliko nepastebėtas ir jų noras iliustruoti pasakas IT įrankiais. Nieko nuostabaus, kad skaitmeninė karta mieliau renkasi interaktyvų piešimo įrankį nei pieštuką. Todėl mokytojai skatino vaikus kurti įvairiausiomis technikomis. Taip atsirado aukščiau paminėtas šešėlių teatras, trumpos ekranizacijos, spalvingos elektroninės knygutės, kurios ypač patiko žemesniųjų klasių skaitytojams. Sužavėjo Kroatijos komandos išradingumas – jie įvaizdino pasakas šešėliais, šokiu ir net kompiuteriniu žaidimu! Tačiau didžiausių ovacijų sulaukė Kretos salos atstovai, perkėlę pasakas į ekraną!

   Visos pasakos ir vaikų iliustracijos buvo sudėtos į elektroninę knygą (Lt). Spalvingą ir šiuolaikišką pasakų knygą (En) gali perskaityti visi interneto vartotojai, o tiems, kuriems ji patiks, turime gerą naujieną – skaitytojų klubas neužsidarė, jau renkama nauja klubo komanda, ketinanti išleisti antrąjį pasakų tomą.

   Kad šis projektas turi tęstis, įrodo aktyvus buvusių partnerių būrimasis antrajam projekto etapui. Nenustoti skaityti skatina ir netikėta projekto sėkmė – Lietuvos ir Ukrainos Nacionalinės paramos tarnybos įteikė projektui kokybės ženklelius, suteikiančius vilties sulaukti ir europinio įvertinimo. Ir tai dar ne visos naujienos – Lietuvos eTwinning programos ekspertai įvertino originalų būdą sudominti vaikus skaitymu ir paskelbė projektą „Geriausios eTwinning mokyklos 2016“ konkurso nugalėtoju!

nacionalinis kokybės ženklelis

   Šis įvertinimas leido devynių šalies ugdymo įstaigų – konkurso nugalėtojų – atstovams susitikti Vilniuje, eTwinning stovykloje „Mistinės istorijos“. Klaipėdiečių komanda, lydima lietuvių gestų kalbos mokytojos,14813577_10205660218384149_256838597_n antros projekto koordinatorės, Ritos Navitskės, stovykloje susipažino su Forumo teatro metodu, mokėsi priimti sprendimus, atsižvelgti į draugų nuomonę, nepasimesti įvairiose situacijose, įveikti konfliktus, pagarbiai elgtis su kitais. Per dvi dienas stovyklautojai suspėjo sukurti filmukus, pasivaikščioti po paslaptingas naktinio Vilniaus vietas, išmokti dirbti su planšetėmis, Radvilų rūmų muziejuje dekoruoti porcelianines lėkšteles pagal kinų dekoravimo tradicijas ir pasidalinti sėkmingais projektų pavyzdžiais.

Stovyklos akimirkos buvo įamžintos vaizdo reportaže.

   Man, projekto „Kelionė į pasaką“ autorei, teko garbė atstovauti Lietuvai baigiamojoje eTwinning konferencijoje Atėnuose, skirtoje skaitmeninio pilietiškumo temai.

Sertifikatas

Programos eTwinning bendruomenėje jau yra per 400 000 mokytojų, tačiau šis skaičius nuolat auga. Vizitas į šį renginį leido pasisemti dar daugiau idėjų, kadangi dirbdama sekcijose turėjau neįkainojamą galimybę susipažinti su sėkmingiausiais Europos projektais, sužinoti, kaip į projektinę veiklą įtraukti specialiųjų poreikių turinčius vaikus. Beje, norisi paskatinti ne tik savo mokyklos mokytojus, bet ir kitų Lietuvos ugdymo įstaigų pedagogus, lavinančius įvairių raidos sutrikimų turinčius vaikus, dalyvauti eTwinning projektuose, kadangi būtent šioje programoje dirbantys vaikai jaučiasi jaukiai, saugiai, pakyla jų savivertė. Ir tai nėra tušti pompastiški žodžiai. Mano mokiniai, prieš įsitraukdami į naują veiklą, visada klausdavo, ar bus bendradarbiaujama su klausos negalią turinčiais bendraamžiais. Išgirdę neigiamą atsakymą, vaikai sunerimdavo, klausinėdavo, kaip jie vieni su kitais bendraus, jaudindavosi, kad gali ko nors nemokėti. Tačiau eTwinning platformoje kiekvienas gali dirbti pagal savo gebėjimus, poreikius ir norus. Tai įrodė ir sėkmingi Klaipėdos Litorinos mokyklos projektai (vienas iš projektų 2012 metais laimėjo LR ŠMM ir korporacijos Microsoft konkurse „Virtuali kelionė klasėje“), ir konferencijoje pateikti darbai. Sekcijoje „Teach Meet“ („Mokytojų susitikimas“), kurią organizavo Belgijos Nacionalinės paramos tarnybos atstovas Bart Verswirvel, turėjau galimybę susipažinti su 9 projektais iš Švedijos, Lenkijos, Graikijos, Jungtinės Karalystės, Serbijos, Bosnijos ir Hercegovinos, kuriuose buvo pademonstruota, kaip galima sukurti veiklos kupiną programą iš paprasčiausių šalia tavęs nuolat esančių daiktų. Mažieji eTwinning dalyviai iš Švedijos ir Islandijos dalijosi savo žiniomis, tyrimais ir įspūdžiais projekte „What can we find underneath our feet“ („Ką mes galime rasti po savo kojomis?“) apie… grybus. Išradingi pedagogai į atrodo niekuo ypatingą temą įtraukė kalbos lavinimo, gamtos pažinimo, net klimato tyrimų užsiėmimus, nes vieną dieną uždavusi klausimą apie tai, ką galima rasti po savo kojomis, Švedijos darželio auklėtoja išgirdo: „Žemę“. Taip darželinukai nuo grybų perėjo prie globalių problemų sprendimo. Šis pavyzdys įrodo, kad nereikia išsikelti neįveikiamų tikslų ir uždavinių, užtenka apsidairyti aplink save, tinkamai suorganizuoti ugdymo veiklas, o likusį darbą atliks fantazijos nestokojantys vaikai.

   Norintiems į projektą įtraukti naujų IT įrankių, turėjo patikti Jungtinės Karalystės atstovės Marilyn Tinkler pranešimas apie Padlet – virtualios lentos – panaudojimą projektinėje veikloje. Šis įrankis man buvo žinomas, tačiau sužinojusi, kad JK atstovė dirba su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais, supratau, jog tinkamai parinkau savo mokiniams šį įrankį, kadangi būtent Padlet lenta leidžia drąsiau ir atviriau pasireikšti vaikams, turintiems emocijų ir elgesio problemų, o taip pat tiems, kurie jaučiasi nejaukiai ir nedrąsiai matydami į save nukreiptas bendraklasių akis. Šioje lentoje mokiniai gali kone kasdien palikti vieni kitiems žinučių, net ir anoniminių, rašyti linkėjimus ar pareikšti savo nuomonę tuo metu svarbiu klausimu. Lentoje galima saugoti svarbią projekto komandos informaciją ir pan.

   Graikijos atstovė Stavroula Lada pristatė projektą „Travelling museum“ („Kelionė muziejumi“), kurio metu mokiniai sukūrė turistinius gidus, padėsiančius įvairių šalių keliautojams pasirinkti mėgstamą objektą, kelionės tikslą ir kryptį. Šis projektas sudomino tuo, kad lietuvių kalbos pamokose vyresniųjų klasių mokiniai yra mokomi aprašyti savo keliones, sukurti kelionių lankstinukus, parengti kelionės planą. Manau, kad projektinė veikla, bendradarbiavimas su kitų šalių bendraamžiais kalbos ugdymo pamokas gali papildyti netradicine veikla, pamokomis už mokyklos ribų, išvykose patiriamais nuotykiais ir partnerių įspūdžiais iš dar nematytų Europos vietų.       Lenkijos atstovai: pradinių klasių mokytojas Piotr Dylewski, istorijos mokytoja Katarzyna Sopolinska ir anglų kalbos mokytojas Lukasz Kaminski pasidalijo savo sėkmingiausiais projektais, papasakojo apie bendradarbiavimo įtaką ugdymui, pademonstravo tarpdalykinės integracijos pavyzdžių. O jų kolegė Lucyna Nocon-Kobior pristatydama projektą „LearningEnglish +“ (Anglų kalbos mokymasis +) pademonstravo, kaip mokiniai iš Lenkijos, Graikijos ir Prancūzijos pasinaudojo IT įrankiais mokantis anglų kalbos. Visi šie projektai yra laisvai prieinami eTwinning platformoje, todėl kiekvienas, nusprendęs kurti naują projektą, gali naudotis idėjomis, pavyzdžiais, siūlomais IT įrankiais, darbo formomis ir kita naudinga medžiaga.

     Darbas sekcijoje „Accessibility in education“ („Prieinamumas švietime“) sulaukė ypatingo mano dėmesio, kadangi lektorė dalijosi darbo su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais problemomis, apžvelgė ugdymo ypatumus, aiškino, kaip reikia kurti šiems vaikams metodines priemones, į ką atkreipti ypatingą dėmesį, ko atsisakyti, kuo papildyti, kokias veiklas parinkti. Suskirsčiusi mus į nedideles grupeles, lektorė paskatino pasidalinti savo mintimis apie integruotai ugdomų specialiųjų poreikių turinčių vaikų darbo ypatumus savo šalyse nuo ugdymo programos rengimo iki priemonių kūrimo ir pateikimo konkrečiam mokiniui . Pasinaudodama 25 metų darbo specialiojoje mokykloje patirtimi, kartu su kolegėmis iš Klaipėdos Gedminų progimnazijos, Graikijos, Portugalijos ir Albanijos pateikėme savo pasiūlymus pedagogams, dirbantiems su integruotai ugdomais įvairių raidos sutrikimų turinčiais vaikais. Sulaukiau ir klausimo, ar mano mokiniai turi jiems skirtas specialias kompiuterines programas. Deja, bet Lietuvoje sutrikusios klausos vaikams dar nėra sukurta jokių skaitmeninių priemonių, todėl aš pati kuriu jiems mokomąsias priemones internetinėje erdvėje randamais nemokamais įrankiais ir programomis. Apie vieną mėgstamiausių mano naudojamų įrankių – „Word clouds“ („Žodžių debesys“),  leidžiančių kurti vizualiai panašias, tačiau skirtingo turinio užduotis įvairių gebėjimų mokiniams, papasakojau sekcijos „Accessibility in education“ dalyviams. Šis užsiėmimas buvo be galo naudingas, kadangi iš įvairių šalių atstovų pasisakymų, lyg iš atskirų dėlionės gabalėlių, pavyko sudėlioti specialiųjų poreikių turinčio vaiko ugdymo pavyzdį, apie kurį svajoja tų šalių mokytojai, kurių švietimo sistema vis dar turi neužlopytų spragų, trukdančių sukurti tokį pat ar bent panašų į pirmaujančių šalių ugdymo modelį.

Paskelbta Apklausos, Mokiniai, Specialistams ir tėvams

DEBATAI APIE ŠIUOLAIKINES MEDIJAS UGDYME

Pasidaliję į dvi stovyklas pedagogai iš visos Lietuvos sausio 8 dieną Klaipėdos Ąžuolyno gimnazijoje ieškojo atsakymo į respublikinės konferencijos klausimą „ŠIUOLAIKINIŲ MEDIJOS PRIEMONIŲ TAIKYMAS UGDYMO PROCESE – BŪTINYBĖ AR MADOS REIKALAS?“

Kartu su biologijos mokytoja Renata Aglinskiene pratęsiau šį klausimą stendiniu pranešimu „Žaidimas … mokymasis“, prašydama konferencijos dalyvių vietoj daugtaškių padėti, jų nuomone, reikalingą žodį.

Deja, bet vieningo atsakymo konferencijoje nebuvo rasta, klausimas taip ir liko atviras. Viena tapo aišku, jog mokytojai turi būti pasiruošę kardinaliems pokyčiams ir jų nebijoti, nes naujoji karta, nesiraukydama imanti į rankas vadovėlį, nori, kad šalia būtų galima pasidėti ir planšetę, išmanųjį telefoną ar elektroninių knygų skaityklę.

Tebeieškodamos atsakymo į savo klausimą, mes prašome peržiūrėti nuotraukų albumą ir pratęsti konferencijoje pradėtą apklausą: kokį žodį teiginyje „Mokymasis … žaidimas“ įterptumėte Jūs.

Mums labai svarbi ir mokinių, ir jų tėvelių, ir pedagogų nuomonė!

Paskelbta Mokiniai

KALBŲ KENGŪRA 2014

    kng Vėlų vasario 24-os dienos vakarą elektroniniu paštu gavusi konkurso „Kalbų kengūra 2014“ užduotis, supratau, kad šį kartą mano ugdytiniams bus nelengva. Užduočių sudėtingumas ir išgąsdino, ir nudžiugino, nes šį kartą tradicinis klausimų keturiasdešimtukas buvo parengtas taip, kad be loginio mąstymo, itin didelio pastabumo ir, žinoma, žinių bei gebėjimų, atsakyti teisingai į juos buvo beveik neįmanoma.

     Kalbų kengūros užduotis šiemet pirmą kartą atliko visi Klaipėdos Litorinos mokyklos 5–10 klasių mokiniai, kadangi norėjosi paraginti kuo daugiau vaikų prisijungti prie šio įdomaus projekto ir palyginti savo žinias bei gebėjimus su girdinčiais bendraamžiais. Vaikams pasiūliau užduočių lygius, atitinkančius jų gebėjimus, todėl dauguma mokinių tikrai susidomėjo šokliosios kengūros projektu. Na, o konkurso senbuvių Roko Koveckio ir Igno Rezniko bei naujokės Veronikos Michailovos darbai jau išsiųsti į Vilnių projekto organizatoriams.

     Sveikinu drąsuolius ir kviečiu kitais metais padidinti kengūros gerbėjų gretas! Laukime 2014-ųjų metų užduočių įvertinimo, o kad laikas neprailgtų, kviečiu dar kartą atsakyti į anketos „Lietuvių kalbos konkursai mokiniams“ klausimus! 

Taip pat primenu, kad jau prasidėjo registracija į konkursą „Švari kalba – švari galva“.

Paskelbta Mokiniai

„ŠVARI KALBA – ŠVARI GALVA“

svarikalbaPavasaris – lietuvių kalbos konkursų metas. Nespėję pasidžiaugti „Kalbos kengūros“ rezultatais, savo žinias ir gebėjimus Klaipėdos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos mokiniai tikrino jau šeštajame konkurse „Švari kalba – švari galva“, arba  „Prakalbink kompiuterį lietuviškai“. Konkurso tikslas – paskatinti ir pripratinti jaunąją kartą elektroninėje terpėje vartoti lietuviškus rašmenis ir taisyklingą kalbą, o ne įvairius trumpinius ir žargonus.

Devintai klasei šiais metais atstovavo mokytojos Sigitos Koroliovės ugdytiniai Rokas Koveckis ir Ignas Reznikas. Užduotys, kaip ir visada, buvo nelengvos, kadangi jos rengiamos girdintiems mokiniams, kuriems lietuvių kalba yra gimtoji. Todėl nenuostabu, kad kirčiavimo, kurio kurtieji nesimoko, užduotims atlikti prireikė ir mokytojos pagalbos. Nustebino tik tai, kad konkurso senbuviai, šiuo metu bebaigiantys sintaksės ir skyrybos kursą, kažko išsigando ir, kaip sakoma liaudies patarlėje, pametė kelią dėl takelio.

„Kitą savaitę ramiai susėsime ir aptarsime padarytas klaidas, o dabar belieka pasveikinti Roką ir Igną, dar kartą nepabijojusius susirungti su nelygiais varžovais!“

 

Paskelbta Metodinės priemonės, Naudingos nuorodos, Projektai, UPC, Įvairūs

Projekto „Pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti informacines komunikacines technologijas (IKT) ir inovatyvius mokymo metodus tobulinimo modelio išbandymas ir diegimas“ baigiamoji konferencija

2012 m. gegužės 18 d. įvyko projekto „Pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti informacines komunikacines technologijas (IKT) ir inovatyvius mokymo metodus tobulinimo modelio išbandymas ir diegimas“ baigiamoji konferencija. Šiame projekte dalyvavau ir aš su mokyklos specialiąja pedagoge Sigita Liukpetriene ir pradinių klasių mokytoja Erlanda Rimšiene.

Baigiamosios konferencijos leidinys 

Apsilankykite projekto svetainėje! Virtualioje mokytojų bendruomenėje galėsite pasiskolinti  daug idėjų pamokoms, virtualioje mokymosi aplinkoje rasite projekto dalyvių sukurtas mokymo priemones, pasiūlymus kelti kvalifikaciją įvairiuose kursuose.

Projekto interneto svetainė 

Paskelbta Metodinės priemonės, Sintaksė ir skyryba, Vientisinis sakinys

Vientisinio sakinio skyryba

Pabandykite į skyrybą pažiūrėti vaizdžiai!

Paėmusi į rankas savo pirmąją mokymo priemonę Sintaksė ir skyryba, pasijutau šiek tiek kalta, kadangi mano mokiniams neužteko to, kas sudėta į šią priemonę. Teko ne vieną vakarą parymoti prie kompiuterio, kad mokiniai pradėtų dėti kablelius ne ten, kur papuolė, o ten, kur jiems ir priklauso būti.

Siūlau pasinaudoti pamokų planais ir vaizdine medžiaga, padėsiančiais vaizdžiau ir įdomiau išaiškinti mokinukams vientisinio sakinio skyrybos taisykles.

Daugiau įrašų panašia tema:

POŽIŪRIS Į SKYRYBĄ (NAUJA!)
SUDĖTINIAI SAKINIAI
SUDĖTINIAI SUJUNGIAMIEJI SAKINIAI
TIKSLINAMŲJŲ APLINKYBIŲ VARTOJIMAS IR SKYRYBA
VIENARŪŠIŲ SAKINIO DALIŲ SKYRYBA
PASAKA APIE KELIONĘ Į AUKŠTESNĘ KLASĘ
VIENTISINIO SAKINIO SKYRYBA
UŽDUOTYS SKYRYBOS ĮTVIRTINIMUI
Paskelbta Letters from the nature, Projektai, Virtuali kelionė klasėje

Prasidėjo konkurso „Virtuali kelionė klasėje“ geriausio (pedagogų nuomone) darbo rinkimai

Kviečiame visus registruotus portalo lankytojus išrinkti labiausiai patinkantį konkurso „Virtuali kelionė klasėje“ darbą! 

Balsuoti gali tik registruoti Švietimo portalo lankytojai (www.emokykla.lt), todėl kviečiame registruotis į šį portalą, suteikianti daug idėjų ir galimybių naudotis nemokamais Microsoft Office įrankiais, rasti daug naudingos informacijos apie vykdomus projektus, konkursus ir naujienas informacinių technologijų srityje.

Kiekvienas registruotas lankytojas turi tik vieną balsą, todėl mums labai reikalingas Jūsų visų palaikymas, kadangi mano ir kolegės Jolitos Stumbrienės parengti projektai „Laiškai iš gamtos“ ir „Oranžinio kamuolio magija“  yra pretendentų į apdovanojimus trisdešimtuke.

Peržiūrėti pretendentų į apdovanojimus darbus ir balsuoti galima konkurso „Virtuali kelionė klasėje“ lange.

Pasirinkę geriausią (Jūsų nuomone) darbą, paspauskite mygtuką „Balsuoti“.

Balsavimas vyksta nuo 2012-01-30 iki 2011-02-12 dienos.