Šis pasakojimas turėjo atsirasti gegužės pabaigoje, tačiau nesibaigiančių darbų ratas nukėlė jį į ramesnius laikus. Gal ir gerai, nes mokslo metų pabaiga vienodai užimta ir man, ir jums.
O papasakoti norisi apie vieną neįprastą, bet naudingą iniciatyvą, kilusią Klaipėdos Litorinos mokyklos direktoriaus pavaduotojos Renatos Aglinskienės galvoje. Žinodama, kad nepažindami penktokų rugsėjo pradžioje negalime sudaryti jiems individualių ar pritaikytų ugdymo planų, ji pasiūlė mums pravesti po vieną pamoką, kad galėtume susipažinti su būsimais mokiniais. Nepatikėsite, bet pirmasis pasimatymas suteikė ir džiaugsmo, ir rūpesčių, tad teko nemažai paplušėti, kad sudominčiau man dar nepažįstamus vaikus. Įdomiausia tai, jog ruošdamasi pamokoms išgyvenau didžiulį nerimą ir baimę dėl to, kad galiu vaikams pasirodyti nuobodi, kad jie manęs nenorės klausyti, kad jie bus abejingi mano norui susidraugauti. Keista, jog turint tokią didelę pedagoginę patirtį kyla panašios mintys. O gal natūralu, juk mes, ugdytojai, esame perfekcionistai, bijantys suklysti, nepataikyti ar nepatikti…
Bijota buvo be reikalo, nes dviejose ketvirtose klasėse mėgavausi vaikų smalsumu, iniciatyvumu ir noru… man patikti! Pasirodo, ir aš, ir ketvirtokėliai jautėmės vienodai: nerimavome, stengėmės pasirodyti kuo geriau, ieškojome vienas kitame artumo, dėmesio ir šilumos.
Nežinau, ar naujais mokslo metais aš gausiu kurią nors iš šitų klasių, bet pamokų metu įvertintomis vaikų žiniomis, atsiskleidusiais gebėjimais, per vasarą susidėliotais būsimų pamokų planais, sukurtomis naujomis užduotimis, nematytomis idėjomis ir veiklomis mielai pasidalinsiu su kolegėmis savo mokykloje ir šiame tinklaraštyje. Taip pat dalinuosi pamokose naudota medžiaga, kuri gali pasitarnauti naujus mokinius gavusiems mokytojams. Šios užduotys leis greitai išsiaiškinti vaikų žinias ir gebėjimus, padės rengiant individualizuotus lietuvių kalbos ir literatūros planus.
Atlikdami užduotį „NAMAS MIŠKUČIUI“ namelius piešėme planšetėse. Kadangi vaikai galėjo bet kuriuo momentu ištaisyti padarytas klaidas, pridėti reikalingų detalių, jie dirbo su užsidegimu, buvo aktyvūs ir mielai priėmė savo klasėje naują žmogų. Antroji užduotis „SUSIPAŽINKIME!“ gal kai ką suglumins, tačiau ji buvo skirta klasei, kurioje mokosi vieni berniukai. Norėdama rasti priėjimą, pasiūliau kortų žaidimą. Taktika pasiteisino, nes tai juk buvo ne pamoka, o žaidimo partija 🙂
Daugiau idėjų pamokoms:
korsigita 