Žyma: pasakojamosios tautosakos žanrai

Sakmės, legendos ir padavimai yra labai artimi pasakojamosios tausosakos žanrai, todėl atskirti juos nėra lengva. Pavyzdžiui, 5 klasės skaitiniuose, skirtuose klausos sutrikimą turintiems mokiniams, istorija apie Vilniaus įkūrimą vadinama padavimu, o internetiniuose šaltiniuose – legenda. 

Mano mokiniai šias sąvokas taip pat painioja, todėl iškėlę klausimą – pasakojimas apie Vilniaus įkūrimą yra legenda ar padavimas – pradėjome atsakymo paieškas. Kad vaikai suprastų sakmių, padavimų ir legendų skirtumus, parinkau jiems skirtingų žanrų tekstų: vadovėlyje esančias sakmes „Kodėl Saulė šviečia dieną, o Mėnuo naktį“ ir „Kodėl katė paėdus prausias“; „Legendą apie Klaipėdos vardą“ ir padavimą „Marčiupis“. Skaitydami stengėmės atrasti išskirtinių bruožų, padedančių atpažinti kūrinio žanrą. Kad tarp tų bruožų nepaklystų, sukūriau lentelę. Skaitydami konkretų kūrinį mokiniai atitinkama spalva pažymi, jų nuomone, tinkamas teksto dalis. Jeigu skaitoma vadovėlyje, galima pasinaudoti spalvotomis figūromis, lipdukais, sagomis, kaladėlėmis ir kt. Tokia veikla ne tik padeda skirti pasakojamosios tautosakos žanrus, bet ir skatina įsigilinti į skaitomą tekstą.   

Mokant sutrikusios klausos mokinius, ypatingai daug dėmesio skiriama aktyvaus ir pasyvaus žodyno plėtimui, sąvokų suvokimui, gramatinės kalbos struktūros įsisavinimui. Šis darbas neįmanomas be vaizdinės informacijos, formuojančios sąvokas ir vaizdinius, padedančios mokytis kalbos. Nuotolinio mokymosi metu vaizdinė informacija ne tik prisideda prie kalbos lavinimo, ji palengvina žinių įsisavinimą mokantis savarankiškai. Todėl sakmę „Kodėl katė paėdus prausias“ perkėliau į trumpą filmuką, sakmės apie Saulę ir Mėnulį skaitymui pasinaudojau „Google“ bendrovės socialiniame tinkle Youtube rastu į gestų kalbą išverstu filmuku. Tiems, kam gestų kalba neaktuali, gali žiūrėti Animotuko TV kūrinį.

#Nuotoliniam mokymui

     Interaktyviu Quizizz testu patikrinau vaikų žodynėlio žinias.

Su „Legenda apie Klaipėdos vardą“ mano mokiniai susipažino skaitydami skaitmeninę knygutę, papildytą naudinga ir įdomia informacija, teksto suvokimo ir kalbos pažinimo užduotimis.

#Nuotoliniam mokymui

Kadangi šį rudenį su mokiniais lankėmės Anykščiuose, kelionės prisiminimus atgaivinome padavimu apie Marčiupio upelį ir akmenį. Kodėl ne apie Puntuką, paklausite? Pirma, šio akmens istoriją, tautosakos žanrą ir kitus faktus aiškinsis devintokai. Antra, būtent šis padavimas atskleidžia pagrindinį padavimų bruožą – tragizmą.

O kunigaikščio Gedimino sapno skaitymui rekomenduoju pasitelkti vos minutės trukmės, bet labai menišką Lietuvos sostinės įkūrimą vaizduojantį animacinį filmuką.

Ir nepamirškite kartu su vaikais skaitydami spalvinti teksto vietas, padėsiančias sužinoti, kas yra Gedimino sapną ir Vilniaus įkūrimą aprašantis kūrinys – legenda ar padavimas. O sėkmingai atliktą darbą galima vainikuoti STEAM užduotimi – Gedimino pilies statyba.

Daugiau apie nuotolinį mokymą(si):

KITOKS POŽIŪRIS Į KLIMATO KAITĄ 

 PASAKOJIMŲ PASTATAI

KĄ GALI RANKOS?

VIRTUALIOS KLASĖS DRAUGĖS PAGALBA MOKANTIS APIE DAIKTAVARDŽIO GIMINES

KĄ DĖTI, KĄ MAUTI, KĄ VILKTI, KĄ AUTI?

ŽADĖTASIS TĘSINYS ARBA BENDRINIAI IR TIKRINIAI DAIKTAVARDŽIAI

MOKOMĖS LINKSNIUOTI BŪDVARDŽIUS

KONKRETIEJI IR ABSTRAKTIEJI DAIKTAVARDŽIAI

SU ŽYMA #NUOTOLINIAM MOKYMUI

DARBO DIENOS PLANAVIMAS MOKANTIS NUOTOLINIU BŪDU

UGDANTIEMS NUOTOLINIU BŪDU

VEIKSMAŽODŽIŲ KAITYMAS

ŽODŽIO DALIŲ ĮTVIRTINIMAS

Daugiau pamokų planų ir idėjų:

KO NEŽINOJOME APIE PASAKĄ „PIRŠTINĖ“?

KAIP MES STATĖME GEDIMINO PILĮ

IMBIERINĖ ABĖCĖLĖ  

BALTŲ DIEVŲ PASLAPTYS

KODĖL RUDENĮ LAPAI KEIČIA SAVO SPALVĄ 

ŠOKANČIO VAIDUOKLIO ŠĖLSMAS 

SŪRIO ŠVENTĖ 

ORANŽINĖ AKIS 

„ROVĖ, ROVĖ – NEIŠROVĖ…“

INTEGRUOTA PAMOKA „PRIEŠDĖLIŲ ESTAFETĖ“ 

SNAIGIŲ LABORATORIJA 

LIETUVIŠKOS SPAUDOS PĖDSAKŲ PAIEŠKOS 

ŠIMTMEČIUS SKAIČIUOJANČIO ĄŽUOLINIO MUZIEJAUS PAIEŠKA 

ŽAIDIMAS SMULKIOSIOS TAUTOSAKOS KŪRINIAIS

KAIP MES ŽAIDĖME KONTROLINĮ DARBĄ

BYLA NR. 1 ARBA SAKMĖS „JŪRATĖ IR KASTYTIS“ BEI PASAKOS „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ APIBENDRINIMAS

EDMONDO DE AMIČI „ŠIRDIS“

EDMONDO DE AMIČI ROMANO „ŠIRDIS“ IŠTRAUKA „PALĖPĖJE“

PAMOKA „DALYVIŲ VARTOJIMAS SAKINIUOSE“

TIKSLINAMŲJŲ APLINKYBIŲ VARTOJIMAS IR SKYRYBA

PAMOKA „DALYVIŲ, PUSDALYVIŲ IR PADALYVIŲ VARTOJIMAS“

PAMOKA „KARTOJAME DAIKTAVARDĮ“

KAS APVOGĖ KALĖDŲ SENELĮ, ARBA RIMTOS IR NERIMTOS KALĖDINĖS UŽDUOTYSĮVAIRIOMS PAMOKOMS