meno terapiijos taikymas raidos sutrikimų turinčių vaikų ugdyme

Meno terapija, SEU, Tai įdomu, Terapija, Vadovavimas klasei

NAMO PASLAPTYS

Publikuota 26 kovo, 20234 vasario, 2024 sukurta korsigita

Namo simbolis meno terapijoje užima svarbią ir nevienareikšmę vietą. Tai – ne tik konkretus pastatas, kuriame žmogus gyvena. Po juo gali slypėti ir asmeniniai žmogaus išgyvenimai, ir savojo „aš“ paieškos, ir santykiai šeimoje, ir bendravimas, bendradarbiavimas su aplinkiniais, ir šalies, tautos nacionaliniai, kultūriniai požymiai… Man namo piešimas padeda išsiaiškinti vaikų tarpusavio santykius. Po tokių kūrybinių klasės valandėlių visiems kartu atsiskleidžia ir santykiuose atsirandančių problemų priežastys.

Pajutusi, kad mano auklėtinių tarpe vis dažniau kyla kibirkštys, pasiūliau nupiešti namą. Sulaukiau daug klausimų, kaip jis turi atrodyti, tačiau nieko daugiau nebeaiškinau. Todėl gavau 15 skirtingų, bet daug pasakančių pastatų, kuriuose vėliau paprašiau surašyti visų auklėjamosios grupės vaikų, tame tarpe ir mano, vardus. Vardai sudėliojo visus likusius taškus. Šį kartą namo išvaizda nebuvo lemiama, didžiausią dėmesį kreipiau į mūsų vardus. Languose, pro juos šviečiančiuose kambariuose, duryse, ant laiptų, kopėčių surašyti ar po visą teritoriją išmėtyti vardai atskleidė slaptas grupeles, dar kartą patvirtino, kas yra tikri lyderiai, kas veržiasi jais būti, o kas visai to nenori. Piešiniai parodė mažųjų požiūrį į vyresniuosius, perdavė vaikų nebylią žinutę, kad jiems labai reikalinga mano ranka. Įdomu buvo analizuoti savo vardo vietą auklėtinių pastatuose. Vieni jį žingsneliu atskyrė nuo visos grupės, antri įkurdino nedideliame kambarėlyje ar mažu langeliu pažymėtoje pilies patalpoje, treti apgyvendino kaimynystėje. Buvo ir toks namas, kurio palėpėje gyvenu kartu su piešinio autore. Kai pasiteiravau kaimynu tapusio mokinio, ar aš netrukdysiu jam gyventi, pastarasis nusijuokė ir papurtė galvą. Šis piešinys man ypač svarbus, nes jo autorius, išgyvenantis labai sunkų laikotarpį, įsileido mane į savo teritoriją parodydamas didelį pasitikėjimą ir norą būti kartu.

Nors sakoma, kad piešinys padeda išreikšti tai, ką sunku įvardinti žodžiais, tačiau nemažai informacijos gavau ir iš piešinių pavadinimų, bet pastebėjimus šį kartą pasiliksiu sau, kadangi dauguma jų yra itin atviri ir jautrūs.

Daugiau įrašų apie meno terapiją.

Į pagalbą klasės vadovui.

Būdvardis, Meno terapija, Metodinės priemonės, Morfologija, SEU, Sintaksė ir skyryba, STEAM ugdymas, Terapija, Vadovavimas klasei

LĖLĖS UGDYMUI IR TERAPIJAI

Publikuota 11 kovo, 20234 vasario, 2024 sukurta korsigita

Žodis – svarbiausia komunikacijos priemonė, bet pasitaiko atvejų, kada būna sunku savo mintis ir jausmus išreikšti žodžiu. Taip nutinka ir dėl raidos sutrikimų, ir dėl charakterio savybių. Vieniems žodžiai liejasi nenutrūkstamu srautu, kitiems vos pavyksta išstenėti trumpą tylų atsakymą, o tretiems jie užstringa ir komunikavimo procesas nutrūksta. Kokybiškam bendravimui koją pakiša ir skurdus žodynas. Tad pristatau lėlių ir dramos terapijos interpretaciją – mini spektaklių kūrimą, kuriuose vaidina mokinių pagamintos lėlės, kartais pasiskolinančios mokinių balsus, o kartais savo jausmus ir emocijas išreiškiančios judesiu. Kad judesys kompensuotų kalbėjimo problemas, lėlės buvo gaminamos iš laikraščių, nes ši medžiaga suteikia joms norimą pavidalą, leidžia išsilankstyti pačiomis netikėčiausiomis pozomis ir suteikia galimybę lavinti vaikų kalbos ir komunikavimo įgūdžius. Nereikia pamiršti ir smulkiosios motorikos lavinimo svarbos, nes susukti laikraštį į ploną vamzdelį iš pradžių sunkiai sekėsi 😀

Taip jau susiklostė, kad mano auklėjamojoje grupėje yra 12 berniukų ir tik 3 mergaitės. Taip jau susiklostė, kad lėlių gaminimo savaitę visos mergaitės sirgo. Tad dar kartą pasikartosiu, jog visos šios grožybės sukurtos berniukų rankomis! Lėlės dalyvavo lietuvių kalbos pamokose: vieniems jos atskubėjo į pagalbą padėti kurti dialogus, mokytis tiesioginės kalbos skyrybos; kitiems „aiškino“ būdvardžio kaitymo giminėmis ir skaičiais ypatumus; tretiems lėlės padėjo lengviau suvokti patarlių ir posakių perkeltines prasmes. Tai liudija perdaryta liaudies išmintis ir sukurtos trumpos scenelės.

Beje, šiomis lėlėmis galima pasinaudoti mokant žmogaus anatomijos ir fiziologijos (#STEAM ugdymas). Mano pačios sukurtos dvi lėlės turėjo visas vyriškas ir moteriškas kūno dalis. Kai kam kilo noras prunkšti, kai kas suko akis į šalį, tačiau natūraliai atrodančios lėlės pasitarnavo man kalbant apie lytiškumą ir Lietuvoje nuvilnijusį nepilnamečių seksualinio išnaudojimo skandalą.

Lėlės gali padėti įgyvendinti ir kitas prevencines programas, prisidėti prie socialinio ir emocinio ugdymo; jos gali dalyvauti klasės renginiuose, nes kurdami įvairias situacijas su jomis vaikai nejučiomis prabyla ir bent akimirkai užmiršta bendravimo baimes, sumažėja komunikacijos problemos, atsiskleidžia mokinių vidinis pasaulis, noras pasisakyti ir būti išgirstiems.

Daugiau apie meno terapiją ugdyme.

Apklausos, Dailės terapijos metodų pritaikymas ugdyme, Meno terapija, Naujienos, Terapija

GYVENO KARTĄ LĖLĖ, PANAŠI Į MANE

Publikuota 16 birželio, 202126 rugpjūčio, 2021 sukurta korsigita

Taip vadinosi paskutinis iš 24 mano išklausytų meno terapijos seminarų, kuriuos vedė žymi Rusijos specialistė, pedagogikos mokslų daktarė Liudmila Lebedeva. Atkreipiu dėmesį į žodį išklausytų, kadangi seminarų yra žymiai daugiau. Tiesiog pagal kvalifikacijos kėlimo programą „Meno terapijos metodai psichologiniame konsultavime, socialiniame ir pedagoginiame darbe bei sveikatos apsaugoje“ («Методы арт-терапии в психологическом консультировании, социально-педагогической работе и здравоохранении»), man reikėjo dalyvauti 22 seminaruose, kad įgyčiau teisę savo darbe taikyti meno terapijos metodus 🙂

Į meno terapijos pasaulį panirau ne pirmą kartą. Pirmoji pažintis su meno galia prasidėjo prieš trejetą metų. Psichologės iš Baltarusijos Jelenos Belinskajos mokymuose buvo išbandytas ne vienas L. Lebedevos metodas. Šį kartą teko laimė dirbti su pačia unikalių metodikų autore, kuri pavergė ne tik savo profesionalumu, bet ir nuoširdžiu paprastumu, atvirumu, noru dalintis.
Mane domina pedagoginė meno terapijos kryptis, todėl žinau, kad daugelį naujų metodų pritaikysiu savo darbe, nes kūrybinis darbas dažnai pasako daugiau nei žodžiai. Literatūros pamokose meno terapija padeda mums įvertinti kūrinių herojus, suvokti jų poelgius, kurie kartais atrodo neapgalvoti, lengvabūdiški, beprasmiai, tačiau tinkamas meno terapijos metodas leidžia įsijausti į veikėjų būsenas ir suprasti, kad iš pradžių atrodęs kvailas poelgis turi labai gilią prasmę. Meno terapija papildo ir kalbos pažinimo pamokas, padėdama lengviau perprasti žodžių darybos ypatumus, leisdama pastebėti reikiamas gramatines kategorijas, leksines reikšmes… Meno terapija ne vienam mokiniui palengvina rašymo „kančias“, nes menas išlaisvina pasąmonėje prisnūdusį ir savo šlovės valandos laukiantį kūrybiškumą.

Daug meno terapijos metodų išbandžiau klasės valandėlėse ir net tėvų susirinkimuose. Daug meno terapijos metodų aptariu ir savo vedamuose seminaruose. Džiugiai nustebino Liudmilos Lebedevos pademonstruotas filmuko ir meno terapijos derinys! Tad dabar į įvairius trumpus, bet labai prasmingus vaizdo reportažus žiūriu visiškai kitaip. Apie tai žadu papasakoti ateinančiais mokslo metais, nes mintyse ir kompiuterio ekrane jau dėlioju naujo seminaro, skirto socialiniam ir emociniam ugdymui, kontūrus. Manau, kad ne vienam kils noras pamatyti, išbandyti ir įsitikinti meno terapijos, socialinių filmukų ir STEAM poveikiu savimonės, savitvardos, socialinio sąmoningumo, tarpusavio santykių įgūdžių, atsakingo sprendimų priėmimo formavimui.

O dabar trumpas testas jums, mano skaitytojai. Parašykite komentaruose, ką matote nuotraukoje. Vėliau pasidalinsiu savo mokinių pastebėjimais ir trumpai aprašysiu mano galvoje kilusią vienos iš Liudmilos Lebedevos metodikų interpretaciją.