Tinklaraštis specialiesiems pedagogams, tėvams, auginantiems specialiųjų poreikių turinčius vaikus, klausos negalę turinčių žmonių bendruomenei ir visiems tiems, kurie mėgsta ugdymo naujoves
Žyma: įtraukiojo ugdymo užduotys individualius poreikius turintiems vaikams
Išgirdęs klausimą apie Microsoft Word ir PowerPoint programas, dažnas atsako labai greitai ‒ tai programos, skirtos dokumentų ir pristatymų rengimui. Taip pat atsakė ir didžioji dalis mokytojų, dalyvavusių mokymuose „Skaitmeninio įtraukiojo ugdymo turinio kūrimas nuo Microsoft Word iki DI“, kuriuose paneigiau tokią nuomonę, pademonstravusi neribotas Microsoft Word ir PowerPoint galimybes kuriant mokomąsias užduotis ir žaidimus. Net pati nustebau, kad apie Microsoft Word kurtas priemones galiu pasakoti kelias valandas! Tie, kas seka mano tinklaraštį, su tuo sutiks, nes Word dokumentas, kaip ir paprastas popieriaus lapas, gali ištverti viską: ir įkvėpimą ir kūrybines kančias, ir (ne)sėkmingus bandymus, ir nuostabą keliančius atradimus. Tad ir šių mokymų dalyviai ne tik mokėsi kurti skaitmenines priemones, bet ir aiškinosi, kaip jas pritaikyti individualių poreikių turintiems vaikams, todėl visiems teko ir piešti, ir karpyti, ir lankstyti, o vėliau, pasitelkus dirbtinį intelektą, savo darbams įkvėpti gyvybę.
Nors įtraukusis ugdymas Lietuvoje šį rugsėjį pradės skaičiuoti antrus metus, klausimų, problemų ir iššūkių nemažėja. Įkvėpti drąsos, pasitikėjimo, pasidalinti patirtimi ir parodyti, kaip suteikti pagalbą ne tik mokiniui, bet ir pačiam sau, šiandien vykau į Kuršėnų Pavenčių mokyklą-daugiafunkcį centrą.
Pristatydama Pasaulinės švietimo stebėsenos ataskaitą apie įtrauktį švietime norėjau parodyti, kad įtraukiojo ugdymo klausimai neramina ne tik mūsų šalies bendruomenę. Išsamiai apžvelgdami įtraukties reikalavimus su mokyklos bendruomene mokėmės kurti įtraukią, emociškai saugią ugdymo aplinką, kurioje mokytojas ir mokinio padėjėjas veikia kaip darnus tandemas. Dalindamasi savo asmeninėmis (ne)sėkmėmis pabandžiau atskleisti kolegialumo svarbą dirbant su didele sutrikimų įvairove. Įdomu tai, kad šiandieninio susitikimo metu mano paatviravimai apie patirtas nesėkmes sutapo su užrašu „Gera nesėkmė“ ant man padovanoto maišelio, kurį perskaičiau tik grįžusi namo. Susitikimo metu pademonstravau ne vieną ugdomosios medžiagos pritaikymo galimybę, padedančią ne tik sudominti mokinius, bet ir padėti sau, kad atsivertus bet kurį vadovėlį beviltiškai nenusvirtų rankos supratus, jog ir vėl teks patiems kurti vienybę įvairovėje.
Pirmasis šio žaidimo pavadinimas buvo „Žemėlapis“, bet pasikeitė jis žiūrint, su kokiu susidomėjimu žaidžia ketverių mergytė ir beveik septynerių berniukas. Skirtingo amžiaus ir pomėgių vaikų įsitraukimas į spalvotų apskritimų jungimą leido suprasti, kad tai – dar viena puiki įtraukiojo ugdymo priemonė. Vyresnieji vaikai keliaus iš namų į mokyklą, o mažieji – į darželį. Tačiau popieriuje esantiems pastatams galima sugalvoti ir kitą paskirtį, nes jų ikonos tinka ir muziejui, ir bibliotekai, ir teatrui… Jei pasirinksite pastarąjį variantą, turėsite žaidimą kelionėms ir išvykoms.
Mažieji žaidžia jungdami vienos spalvos apskritimus, kurių galima pripiešti daugiau, nei yra popieriaus lape. Jeigu pavyks, vaikai jungs juos skirtingomis linijomis pagal kortelėje esančius pavyzdžius. Jeigu rankutės dar nemoka vinguriuoti sudėtingų linijų, džiaugsmą teiks tiesios skirtingų spalvų linijos. Vyresnieji su pasimėgavimu kurs įmantrių linijų kelią, kurį vėliau papildys piešiniais. Ką vaikams piešti, sugalvokite patys. Tai gali būti realūs, kelyje nuo namų iki mokyklos pamatyti daiktai; tai gali būti ir pačių sugalvotas daiktas, atitinkantis apskritimo spalvą; tai gali būti ir neegzistuojantys objektai, kuriuos vaikas norėtų pamatyti ar sutikti eidamas į mokyklą…
Jeigu neturite spausdintuvo, jūs visada galite sukurti panašų žaidimą patys, tą dariau ir aš pati, kai pritrūkau spausdintų lapų. Nupieškite reikiamus pastatus ar objektus ir pridėkite daug apskritimų, kuriuos vaikai patys galės nuspalvinti. O tada, parodę jiems kortelę su sutartinėmis linijomis ir paprašę jomis pereiti visą kelią, netrukus pamatysite spalvingą ir įmantrų žemėlapį. Mano mažieji žaidimą su pertraukomis žaidė net tris kartus! Tad drąsiai sakau, jog jis sudomins visus vaikus, o taip pat prisidės prie smulkiosios motorikos lavinimo, pirmųjų rašymo įgūdžių formavimo, ugdys dėmesio koncentraciją ir vaizduotę.
Pasakodama apie savo darbą ne kartą sakiau, kad į klasę atsinešu net kelis planus, nes niekada nežinau, kaip praeis pamoka, kada ir kur mokiniai ją pakoreguos. Bet eidama vesti seminarus, mokymus ar praktikumus niekada nesusimąsčiau, kad gali prireikti atsarginio plano. Vasario 6 dieną Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazijoje vykęs seminaras priminė apie būtinybę turėti kelis atsarginius variantus. Pasiūliusi mokymų dalyviams dirbti kompiuterių klasėje, kad patys galėtų išbandyti pristatomas užduočių kūrimo programas, susidūriau su apribojimu į mokyklos kompiuterius atsisiųsti savo sukurtą užduotį. Vesdama nuotolinius mokymus nesusimąsčiau, kad didelei klausytojų auditorijai, ypač sėdintiems paskutinėse eilėse, bus sunku įžiūrėti, kas rodoma ekrane. Gal dėl šių priežasčių, gal dėl jaudulio pirmą kartą grįžau namo neturėdama nei vienos nuotraukos. Metai eina, bet pirmų kartų nemažėja.
Tačiau nepaisant visų mano klaidų, noriu pasidžiaugti progimnazijos bendruomene, sugebėjusia nuslėpti savo nuovargį po pamokų ir be ypatingų raginimų įsitraukusią į veiklas, mokiusias kurti ar pritaikyti užduotis individualių poreikių turintiems mokiniams. Noriu padėkoti ir už SEU idėją, kilusią kuriant vieną žaidimą – tikrai panaudosiu ją ir klasės valandėlėje, ir netrukus įvyksiančiame tėvų susirinkime.
Spalio mėnesį pradėjusi vesti mokymus platformoje „Kursuok“, neplanavau apie juos daug rašyti, bet sudariusi savo grupės klausytojų žemėlapį, panorau juo pasidalinti. Pirma, dėl plačios geografijos, antra, dėl man neįprasto vaikų, su kuriais dirba mokymus pasirinkę ugdytojai, amžiaus diapozono – nuo vienerių iki dvidešimt dvejų metų, trečia, dėl profesijų įvairovės: mokytojai, bibliotekininkai, psichologai, aktoriai, sveikatos priežiūros specialistai.
Didelis iššūkis man, bet tuo pačiu didelė galimybė tiems, kas nuolat ieško naujovių, kam rūpi vaikams pateikiamų užduočių turinys ir kokybė, kas nori sukurti patrauklią ugdymo(si) aplinką skirtingų poreikių, gebėjimų ir pomėgių vaikams. Tiesa dėl galimybės tapti „Kursuok“ platformos klausytoju kalbėsiu atsargiau, nes ne visi norintys patenka į jiems rūpimus mokymus, kadangi metų biudžetas yra ribotas ir labai greitai tirpstantis. Tad norintys mokytis nuotoliniu būdu turi „medžioti“ vietą juos sudominusiose programose. Kol kas aš mėgaujuosi galimybe pasiekti dar daugiau ugdytojų ir perduoti jiems tai, ką moku ir kuo mėgstu užsiimti. Kaip man seksis, sužinosiu lapkričio paskutinėmis dienomis sulaukusi mokymų įvertinimo ir atsiliepimų. O kol jų nėra, pasinėriau į savęs įsivertinimą. Kadangi labai mėgstu meno terapiją, neatsispyriau pagundai ir šį kartą – sujungiau geografinius taškus žemėlapyje ir pabandžiau atspėti gautos figūros prasmę. Įdomu, ką matote jūs?
Likus vos kelioms dienoms iki įtraukiojo ugdymo starto gausus klausytojų būrys iš Klaipėdos lopšelių-darželių „Alksniukas“, „Čiauškutė“, „Pagrandukas“, J. Kačinsko muzikos, Litorinos mokyklų, Marijos Montessori mokyklos-darželio, Moksleivių saviraiškos centro, „Versmės“, „Vyturio“ progimnazijų ir „Varpo“ gimnazijos susirinko į naują mokymosi programą „Nuo sąlygos iki rezultato: užduočių pritaikymas individualių poreikių turintiems vaikams“. Kolegialaus mokymosi metu apžvelgiau įvairių klasių ir dalykų vadovėlius, pateikiau pritaikytų užduočių pavyzdžius, o taip pat suteikiau dalyviams galimybę visiems kartu pritaikyti vadovėliuose esančias užduotis įvairių gebėjimų vaikams.
Toks didelis dalyvių skaičius įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo išvakarėse liudija, kad ugdytojams labai reikia praktinių patarimų ir žinių, nes užduočių pritaikymu teks rūpintis jiems patiems. Tikiuosi, kad mano pasiūlymas dalintis sukaupta medžiaga ir patirtimi sulauks atgarsio, nes parengti tokius vadovėlius, kuriuose būtų visiems poreikiams (nuo vaiko, galinčio įveikti slenkstinį lygį iki aukštesnių gebėjimų turinčio mokinio), visiems sutrikimams (nuo regos, klausos, intelekto, dėmesio, elgesio, emocijų iki didelės autizmo spektro įvairovės) tinkančių užduočių, nei viena leidykla kol kas negali.
Pagrindinė įtraukiojo ugdymo nuostata – kiekvieno ugdytinio sėkmė. Įvairovėje jos siekti padeda universalaus dizaino aplinka, kurioje pripažįstami kiekvieno besimokančiojo individualūs poreikiai, kurioje atrandami efektingiausi metodai, kurioje besimokančiajam sudaromos sąlygos įvairiais būdais pažinti, įgyti žinių, formuotis reikalingus įgūdžius.
Kurdama įtraukiojo ugdymosi aplinką pasitelkiu internetines programas, kurios leidžia ne tik rengti įdomias ir motyvuojančias užduotis, bet ir padeda jas pritaikyti nevienodų gebėjimų mokiniams. Kovo 21 dieną savo atradimais dalinausi su Švenčionių rajono švietimo bendruomene. Susitikę Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijoje mokėmės dirbti su Edu Games ir PurposeGames – internetinėmis programomis, leidžiančiomis rengti užduotis, kurti žaidimus, tinkančius ir patinkančius įvairių poreikių turintiems vaikams, lavinančius visas kompetencijas, paįvairinančius pamokas, užsiėmimus, renginius, įtraukiančius savo turiniu, žaismingumu, originalumu.
Skaitydama Švenčionių krašto pedagogų atsiliepimus supratau, kad šios programos jiems buvo netikėtas atradimas. Nieko nuostabaus, juk jas kuria mokytojai, žinantys, ko reikia jų ir mūsų mokiniams. Todėl džiaugiuosi atradusi Edu Games ir PurposeGames programas – tikras įtraukiojo ugdymo pagalbininkes!
Įtraukusis ugdymas dažniausiai asocijuojasi su bendrojo ugdymo įstaiga, priėmusia į savo tarpą individualių poreikių turinčius vaikus. Tačiau specialiojoje mokykloje tai ne tik dviejų žodžių junginys, bet ir vienas nuo kito neatsiejamas kasdienis procesas.
Prieš kelias savaites, dalyvaudama Klaipėdos „Vyturio“ progimnazijos organizuotoje respublikinėje teorinėje-praktinėje konferencijoje „Kolegialus bendradarbiavimas tobulinant pamoką grįžtamojo ryšio aspektu“, atkreipiau jos dalyvių dėmesį į tai, kad kuriant kolegialumo kultūrą mokykla tampa pačia geriausia jos darbuotojų mokymosi ir profesinio tobulėjimo vieta. Kalbu apie tarpusavio mokymąsi – vieną iš mokymosi stilių, kai naudojamasi darbuotojų turimais talentais ir žiniomis, kad jie padėtų kitiems organizacijos nariams įgyti naujų įgūdžių. Tai mokymo programos rūšis, kai kolegos moko kitus kolegas, kai toje pačioje mokykloje dirbantys mokytojai dalijasi vieni su kitais tuo, ką žino, tuo, ką turi. Todėl kiekvieną sužinotą naujieną, kiekvieną atrastą galimybę palengvinti įtraukiojo ugdymo įgyvendinimą aš taip pat pirmiausia stengiuosi perduoti savo mokyklos bendruomenei. Šiandieniniame seminare pristačiau programą „Edu Games“, kuri, leisdama sukurti neribotą skaičių skirtingo lygio įdomių užduočių ir žaidimų, padeda organizuoti ir įtraukųjį, ir įtraukiantį ugdymą.
korsigita 