Tinklaraštis specialiesiems pedagogams, tėvams, auginantiems specialiųjų poreikių turinčius vaikus, klausos negalę turinčių žmonių bendruomenei ir visiems tiems, kurie mėgsta ugdymo naujoves
Kas galėjo patikėti, kad po vakardieną merkusio lietaus išauš toks pasakiškas rytas! Artėjant trečiajam sausio sekmadieniui, Tarptautinės slidinėjimo federacijos paskelbtam Pasauline sniego diena, gamta iš tiesų pasistengė – tai, ką atsikėlę išvydome pro langą, stulbino ir džiugino. Ir tebedžiugina, kadangi baltu rūbu apsirėdžiusi gamta neskuba nusipuošti. Juk jai, kaip ir kiekvienai moteriai, patinka sulaukti komplimentų ir pagyrų 🙂
Šią savaitę savo laisvalaikį paskyriau širdučių piešimui. Idėja kilo vis dažniau internetinėje paieškos sistemoje iššokant Valentino dienos pavadinimui ir įvairiems šios šventės simboliams. Nors mano kuriamos priemonės tikslas – emocinio intelekto ugdymas, tačiau neslėpsiu, kad širdelių idėją pasufleravo artėjanti vasario mėnesio šventė. Žinau, kad tą dieną mokykloje dominuos raudona spalva, vaikų drabužiai ir net žandai bus apklijuoti širdelėmis, o linksma nuotaika visiškai nesiderins su mokytojų pastangomis suteikti mokiniams naujų ar įtvirtinti jau turimas žinias. Štai kodėl į ugdymą įtraukiu širdeles, į kurias dažnas skeptikas žiūri su nepasitenkinimu ir vis primena, kad tai ne mūsų šalies šventė. Etnologas Libertas Klimka, paklaustas, ar ši šventė Lietuvoje prigijo, atsakė dviprasmiškai: ir taip, ir ne. Tas dviprasmiškumas lyg ir suteikia pasirinkimo teisę. Tad norintys švęsti tegul švenčia, o nepritariantys lai nesmerkia švenčiančių 😉
Ir vėl metai prabėgo, ir vėl sulaukėm Kalėdų, ir vėl tikėsim, ir vėl svajosim, kad ateinantys metai visiems mums bus dosnūs! Tegul taip ir nutinka, mieli mano tinklapio draugai!
Due to the fact that children had to participate in two different Christmas projects simultaneously, we had to gather a rather large force for the implementation of the following eTwinning projects this year: “Time to decorate the Christmas tree”, “Christmas Cards 2018”.
The first of the two aforementioned projects carried a very important mission: to present the ancient secrets of our countries on how to make Christmas ornaments to other project partners. Our team members taught our friends on how to make Christmas ornaments using straws.
Project participants from Greece, Moldova, Romania, Serbia and Ukraine held their own against the Lithuanian team by sharing their country traditions.
During the making of the Christmas ornaments, children not only developed their creative skills but were also taught on how to reduce consumption. I believe that children will decorate their Christmas trees with their crafts in the future as well. The said crafts outshine the plastic baubles and garlands with their warmth, care towards their planet and, of course, their originality. You cannot buy such ornaments at the supermarket.
Greece
Moldova
Romania
Romania
Project “Christmas Cards 2018” enrolled children into large-scale workshops. This was especially appreciated by other teachers because the present generation communicating using mobile devices have long stopped writing letters and greetings. The idea to write a Christmas greeting to a stranger from other European countries encouraged children to make their Christmas cards as beautiful as possible by carefully curling the greetings, placing them neatly in envelopes and sealing said envelopes.
Christmas cards from Lithuania
Greetings from Lithuania
Christmas ornaments from Lithuania
Christmas cards from Lithuania
Letters from Lithuania
Letters from Ukraine
The time for the most entertaining project stage is upon us: waiting for packages with Christmas ornaments and cards sent to us from our new-made friends!
Šiemet eTwinning projektų įgyvendinimui buvo suburtos labai didelės pajėgos, kadangi vienu metu vaikams teko dalyvauti dviejuose Kalėdoms skirtuose projektuose: „Laikas puošti eglutę“ ir „Kalėdiniai atvirukai 2018“.
Pirmasis projektas vykdė ypatingą misiją – pristatė projekto partneriams senąsias savo šalies eglutės žaisliukų gaminimo paslaptis. Mūsų komanda mokė draugus pasigaminti šiaudinius eglutės žaisliukus.
Lietuviams nenusileido projekto dalyviai iš Graikijos, Moldavijos, Rumunijos, Serbijos ir Ukrainos, pasidalinę savo šalių tradicijomis. Gamindami žaisliukus visų šalių vaikai ne tik lavino(si) kūrybiškumą, bet ir mokėsi sumažinti vartojimą. Manau, kad ir ateityje vaikai puoš Kalėdų eglutes savo darbeliais, kurie nuo plastikinių bumbulų ir girliandų skiriasi įdėta šiluma, rūpesčiu savo planeta ir, žinoma, originalumu, nes tokių eglutės puošmenų nenusipirksi jokioje parduotuvėje.
Projektas „Kalėdiniai atvirukai 2018“ įtraukė vaikus į didžiules kūrybines dirbtuves. Tai ypač džiugino mokytojus, kadangi mobiliais įrenginiais bendraujanti dabartinė karta seniai neberašo laiškų ir sveikinimų. Idėja parašyti kalėdinį sveikinimą nepažįstamiems draugams iš kitų Europos šalių įkvėpė vaikus sukurti kuo gražesnius atvirukus, kruopščiai juose išraityti sveikinimo žodžius, tvarkingai sudėti į vokus ir užklijuoti adresus.
Dabar atėjo pats įdomiausias projektų etapas – siuntinių su žaisliukais ir laiškų su atvirukais iš naujų draugų laukimas!
Po žingsnelį link Kalėdų: apsivalant, atsisakant to, kas skaudina kitus, atsikratant blogų įpročių, jaučiant malonumą keistis ir padedant tą jausmą pajausti kitiems… Tokį uždavinį vykdo šiemetinė Advento kalendoriaus interpretacija – GALIMYBIŲEGLUTĖ. Tai gali būti ir kitokie statiniai: bokštai, pilys, laivai, tiltai ir pan., ir kitokios statybinės medžiagos: kartoniniai kubeliai, dėžutės nuo įvairių prekių, popieriaus rulonėliai, akmenukai, medžio šakelės ir kt.
Eglutės idėja keitėsi ne vieną kartą. Iš pradžių tai turėjo būti savo veiklos, savo pasiekimų įsivertinimo medelis. Vėliau norėjau grįžti prie praėjusių metų gerų darbųidėjos, bet vėliau supratau, kad savo mažuosius, gyvenančius pagal liaudies posakį „Geri darbai miškuose slepiasi, pikti – keliais vaikščioja“ ir labai mėgstančius vienas kitą paskųsti, reikia mokyti pastebėti gerus, nesvarbu, kokio dydžio ir vertės, draugų darbus, poelgius, iniciatyvas.
Pasirinkus ne eglutę, o kitos paskirties statinį, jis tiktų ne tik Advento, bet ir visam mokslo metų laikotarpiui: rugsėjo 1 dieną „įmūrijus“ pirmą plytą, metų pabaigoje klasėje ar grupėje tikrai atsirastų aukštas statinys su visų ugdytinių vardais, kadangi tai pati puikiausia galimybė motyvuoti skirtingos raidos, nevienodų gebėjimų vaikus. Tereikia rasti momentą, kada jūsų mokinys atsiskleis pamokoje, užsiėmime, klasės valandėlėje, renginyje, išvykoje ar net pertraukos metu. Tiesa, tai reikalauja pastangų, nes reikia pamatyti ne tik dideles, bet ir mažytes vaikų pastangas: gal kažkas suorganizuos šventę, kažkas daug mokysis, o kažkas pakels nuo žemės šiukšlę, paguos nusiminusį draugą, perspės neklaužadą ar neatsargų žemesnės klasės mokinuką… Viską fiksuojant, toks statinys teiktų džiaugsmą visiems vaikams – juk taip smagu pamatyti jame savo vardą, keliantį pasididžiavimą, žinant, kad jis buvo įrašytas už ypatingus pasiekimus. O kur dar bendradarbiavimo malonumas!
Gruodžio 20 d.
Mūsų eglutė virto puošniu Kalėdų ir gėrio medeliu!
Šiandien mes nesivaržysime moliūgų svėrimo varžybose, neskaptuosime jų ir Helovino šventei, netgi moliūgų sriubos receptais nesidalinsime, bet jų nepamiršime, nes mūsų moliūgai padės gilinti žinias apie antonimus ir sinonimus.
Rugsėjo pabaiga klausos negalią turinčių žmonių bendruomenei – dviguba šventė: 23-ąją minima Tarptautinė gestų kalbų diena, o paskutinį sekmadienį švenčiama Pasaulinė kurčiųjų diena, Lietuvoje tradiciškai virtusi gražia įvairių renginių savaite. Sveikinu tylos pasaulio atstovus ir linkiu būti išgirstais ne tik švenčių dienomis!