Knygynuose pasirodė Ž. Mikailienės ir M. Zavadskio lavinamoji knygelė vaikams apie Lietuvos istoriją. Knygelė bus
naudinga ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems, kurie, pripažinkime, daug ko nežino, o gal žinojo, bet pamiršo, todėl galės atgaivinti nemažai istorinių faktų ir įvykių, vykusių mūsų šalyje nuo akmens amžiaus.
Abejojančius, ar verta savo atžaloms padovanoti šią knygą, įtikinti turėtų mamos Laimos, rekomenduojančios perskaityti šalies istoriją, komentarai.
„Lietuvos ryto“ korespondentas Ramūnas Gerbutavičius kartu su knygų apžvalgininkais ir kritikais siūlo savo sudarytus geriausių knygų, kurias verta perskaityti šią vasarą, trejetukus.
Ar patiko specialistų rekomendacijos? O gal galite man ir kitiems tinklaraščio lankytojams pasiūlyti savo mėgstamų knygų? Įdomu būtų sudaryti ir mūsų trejetuką, penketuką, o gal net ir dešimtuką, nes gerų knygų yra tikrai daug, tik ne visada jas atrandame. Na, o ant mano naktinio staliuko guli dvi knygos, kurias artimiausiu metu planuoju perskaityti: Davido Mitchello „Debesų atlasas“ ir Nijolės Narmontaitės „Aktoriai, režisieriai ir kasininkės. Ko nematė žiūrovai“.
Garsioji Edmondo de Amiči „Širdis“ išleista 1886 m., tačiau ir šiandien, nepaisant to meto prieštaringų jos vertintojų 
nuomonių, žavi gražiais gyvenimo pavyzdžiais ir žmonių santykiais.
Žinant faktus, kad Edmondo de Amiči kūrinys yra išverstas į 25 kalbas, kad knyga vis dar tebeleidžiama, galima daryti išvadas, jog autoriaus darbas nenuėjo veltui, liko aktualus ir mūsų dienomis.
Jeigu skaitysite su mokiniais ištrauką iš šios knygos apie aklus vaikus, siūlau pasinaudoti dviejų pamokų planais, leisiančiais išsamiau susipažinti su aklų žmonių gyvenimu ir akimirkai pasijusti amžinos tamsos gyventoju.
Edmondo de Amičio realistinės prozos didaktika
1 pamokos uždaviniai ir vertinimas
Komiksas „Saugokite savo akis“
!!! Čia rasite dar vieną pamokos, kurioje buvo nagrinėjamas Edmondo de Amičio kūrinys, aprašymą.
Daugiau įrašų panašia tema:
1907 m. almanache ,,Gabija“ buvo pateiktas Adomo Jakšto pasakojimas apie Antano Baranausko poetinę ,,dvikovą“ su Adomo
Mickevičiaus ,,Ponu Tadu“, kuri baigėsi poemos ,,Anykščių šilelis“ atsiradimu. Iš neoficialaus anekdoto kilęs pasakojimas, pasak Brigitos Speičytės, ilgam tapo lyg ir savaime suprantama, gan rimtai literatūros istorijos traktuojama svarbiausia poemos genezės versija, kuri įtvirtino konfliktinį, konkurencinį santykį su tam tikra Lietuvos kultūros tradicijos dalimi.
Poema ,,Anykščių šilelis“, pasak Justino Marcinkevičiaus, daugiareikšmė metafora. ,,Pirmiausia ji remiasi į konkretų mišką, nuo seno meiliai vadinamą Šileliu, kuris skaitytojo vaizduotėje nejučiomis išauga į Lietuvos simbolį. Tai ir įžeistos, paniekintos lietuvių kalbos Šauksmas, jos poetinė apeliacija į pasaulio ir istorijos teismą, siekimas įrodyti visiems savo grožį ir turtingumą — nes ir ją, kaip tą Šilelį, kirto, kas tik pasiekė. Tai ir nacionalinio charakterio istorija, jo kova už teisę žaliuoti, ošti, augti.“
Iš tiesų Antano Baranausko poemoje daug ne tik metaforų, bet ir tarmiškų žodžių, augalų, gyvūnų, buities daiktų pavadinimų, kurių šiandien ne tik mokiniai, bet ir mokytojai nebevartoja. Ypač sunku šią poemą perteikti specialiųjų poreikių turintiems mokiniams, todėl siūlau jau išbandytą ir vaikams labai patikusį iliustruotą poemos variantą, padėsiantį ne tik susigaudyti aukštaitiškos tarmės labirintuose, bet ir nepaklysti augalų ir gyvūnų pasaulyje. Beje, toks poemos variantas labai patogus mokantis #nuotoliniu būdu.
Teksto suvokimo užduotis „Anykščių šilelis“ (1 dalis).
NAUJA! Skaitmeninės užduotys: „5 pojūčiai „Anykščių šilelyje“ ir „Pojūčiai aplink mus‟ #Įtraukusis ugdymas
Apklausa Ar viską žinai apie Antano Baranausko poemą ,,Anykščių šilelis“?
Norintiems išgirsti poemą autentiška aukštaičių tarme, reikėtų pasiklausyti Šiaulių universiteto profesoriaus Skirmanto Valento skaitymo.
Muzikos mėgėjams turėtų patikti grupės ,,Liūdni slibinai“ garso įrašas .
Dainininkas Vidas Bareikis siūlo susipažinti su Antano Baranausko poema repo ritmu.
Bernardinai.lt pristato „Šviesos“ leidykloje išleistą naują knygų seriją „Matematikos nuotykis“, kurią sudaro
4 intriguojantys leidiniai, skirti matematikos mokymuisi žaidžiant, keliaujant, sprendžiant painius detektyvinius klausimus. Serijos autoriaus – matematikos mokslininko ir mokytojo Davido Gloverio – knygose sukurtų istorijų pabaiga priklausys tik nuo skaitytojų, kurie, susitapatinę su knygos herojumi, turės atlikti kvapą gniaužiančias užduotis, leisiančias atrasti piratų lobį, kautis su ateiviais, ieškoti muziejaus vagių ir net „paragauti“ seklio duonos.
Didžiosios Britanijos leidyklos „Dedalus“, išleidusios kelerius metus kruopščiai rengtą lietuvių prozos antologiją „The Dedalus Book of Lithuanian Literature“, vadovo Erico Lane’o mintys apie Lietuvą, jos gyventojus ir literatūrą.
Knygos sudarytojas profesorius Almantas Samalavičius ilgai lauktos antologijos pasirodymo proga taip pat dalijasi samprotavimais apie bendrąją lietuvių literatūros sklaidos situaciją ir tekstų atrankos kriterijus.
Dalinuosi teksto suvokimo užduotimis, skirtomis ir gabiems, ir pagal individualias programas dirbantiems specialiųjų poreikių 
turintiems vaikams. Jos tiks individualioms pamokoms, užklasiniam skaitymui, neformaliojo ugdymo užsiėmimams. Trumpas adaptuotas pasakas su savo vaikais galės skaityti ir tėveliai, seneliai, tetos ar dėdės.
NAUJA! „Žąsino Gagio kelionės“ – puikus kūrinys skaityti kartu su tėvais.
Paprastame bute, šalia paprastų žmonių, gyvenančio Spinčiaus ir jo draugų nepaprastos ir labai smagios istorijos SPINČIAUS ISTORIJA SU OPTINĖS ILIUZIJOS PRIESKONIU.
Jautrus pasakojimas apie draugystę DVIESE BIJOTI DRĄSIAU, O DRAUGE SKAITYTI SMAGIAU
Nesenstanti klasika – Bernardo Brazdžionio eiliuota pasaka apie Meškiuką Rudnosiuką ir teksto suvokimo užduočių rinkinys SKAITANTIEMS „MEŠKIUKĄ RUDNOSIUKĄ“ .
Pasaka „Šuns ir vilko draugystė“
Pasaka „Kaip vilkas žuvį gaudė“
Tiems, kas nuspręs su savo vaikais ar mokiniais skaityti Michaelo Morpurgo knygą „Kasparas, kačių princas“, siūlau pasinaudoti teksto suvokimo užduotimis, paįvairinsiančiomis skaitymą, padėsiančiomis suprasti skaitomą tekstą, skatinsiančiomis mąstyti, susiesiančiomis kūrinio turinį su šiuolaikinių vaikų pasauliu.
Daugiau idėjų rasite kategorijoje PERSKAITYTOS KNYGOS PRISTATYMAS.
PASAKA APIE KELIONĘ Į AUKŠTESNĘ KLASĘ padės vaikams ir mokytojams į(si)vertinti žinias ir gebėjimus.
Užduotys REBEKA UNA „AŠ ESU TOMAS, SEKLYS“ padės skaitytojams įgyti giluminio skaitymo įgūdžių.
Daugiau apie skaitymą:
Nukrito nuo spintos mažiukas Stasys,
Močiutė įpuolė tuojau pro duris.
„Prisiplojo vaikelis, bet tai ne bėda,
Svarbiausia, kad mano vazelė sveika.“ (Siaubaraštukas)
Pavartykite Laimos Aglinskienės, Gražinos Skabeikytės-Kazlauskienės, Jurgitos Macijauskienės-Bonda, Dovilės Kulakauskienės, Ingridos Šlepavičiūtės kolektyvinę monografiją
(Vilnius: Gimtasis žodis, 2013), kurioje galėsite susipažinti su ryškiausiais XX a. pabaigos – XXI a. pradžios lietuvių moksleivių folkloro žanrais: erzinimais, skaičiuotėmis, vaikų anekdotais, siaubaraštukais, šiurpėmis, sakmiškaisiais pasakojimais, vaikų burtais, meilės istorijomis ir mokykliniu proginiu folkloru (himnais ir dainomis).
Andrius pandrius, Asta pasta, Ieva pieva, Jurga spurga, Daiva pamaiva… „Prasivardžiavimai, arba pasišaipymai iš vardų, vienas gyvybingiausių vaikų folkloro reiškinių“, – rašo VDU prof. dr. Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė straipsnyje „Dabartiniai lietuvių vaikų prasivardžiavimai“ (2011-12-19), kuriame publikuojami per pastaruosius du dešimtmečius, surinkti prasivardžiavimai. Tačiau jie atspindi ne tik šį laikotarpį, bet ir kiek ankstyvesnį, mat pateikėjais buvo ne tik vaikai, bet ir suaugusieji, prisimenantys, kaip jų vaikystėje šaipytasi iš vardų… Visas straipsnis ir prasivardžiavimų tekstai (informacija iš VLKK)
korsigita 