Tinklaraštis specialiesiems pedagogams, tėvams, auginantiems specialiųjų poreikių turinčius vaikus, klausos negalę turinčių žmonių bendruomenei ir visiems tiems, kurie mėgsta ugdymo naujoves
Autorius: korsigita
Viskas, ką randate šiame tinklaraštyje, yra skirta dideliam įkvėpėjų būriui: mokiniams, jų tėvams, kolegoms ir mano anūkams – mažiems, bet rimtiems daugelio priemonių testuotojams🥰
Ją galima rasti Preilių miestelyje, Latvijos etnokultūriniame regione Latgaloje. Tai – dailininkės Jelenos Mihailovos, pasirašinėjančios Vladlenos vardu, pasaulis, kuriame galima rasti ir gerai žinomų pasakos personažų, ir mitologinių herojų, ir zodiako ženklų, ir visiškai nežinomų fantastinių būtybių. Į muziejų galima važiuoti kasmet, nes jis nuolat pildomas naujomis lėlėmis. Važiuodama į paslaptingą karalystę tikėjausi parsivežti daugybę naujų literatūrinių suvenyrų. Deja, bet prekystalis nebuvo toks turtingas kaip ekspozicija.
Šį kartą mano literatūrinė kolekcija pasipildė daug skriaudų dėl savo kitoniškumo patyrusiu Vilhelmo Haufo mažuoju Muku, žydraplauke lėlyte Malvina iš Aleksejaus Tolstojaus literatūrinės pasakos „Buratinas arba auksinis raktelis“ ir iš stebuklų šalies atkeliavusia Alisa, kuri pakeis skulptūrėlę, dingusią iš mano klasės po Luiso Kerolio knygos aptarimo😒
Nors kalendoriuje liko vos kelios neužbrauktos šių mokslo metų dienos, mokytojų bendruomenėje vyksta darbai, darbeliai ir darbyčiai. Tai įrodo ir mano tinklaraščio dešimties dienų nuotraukų koliažas.
Man jausmas, kad mokslo metai eina į pabaigą, atėjo su mintimi, jog nebenoriu nei mokiniams, nei savo anūkams kurti naujų užduočių ir žaidimų. Tai buvo labai rimtas signalas, todėl niekam nežinant vieną savaitgalį pabėgau iš Klaipėdos. Pabėgimas buvo ne tik reikalingas, bet ir produktyvus – kelionės namo metu gimė loginių užduočių rinkinys vasarai. O šiandien vėl atsiverčiau aplanką, kuriame dėlioju mintis ir medžiagą žiemą pradėtai ir atidėtai skaitmeninei abėcėlei☺️ Tad bent trumpam užverskite kompiuterius, darbo kalendorius, planus, atverskite ilgai lentynoje jūsų laukusią knygą (manęs ji laukia nuo knygų mugės) ir įjunkite laikrodžiuose atostogų režimą 😎
O jeigu norėsite pažaisti su vaikais, nerkite į vasaros užduočių puslapius:
Prieš mėnesį dalyvavau psichologės-psichoterapeutės Jolantos Karvelienės seminare „XXI a. mokykla. Kaip didinti vaikų saviveiksmingumą, bendradarbiavimą ir pasitikėjimą“, kuriame buvo gvildenamos ypatingai aktualios temos apie XXI a. mokyklą ir jos ugdytinį. Išsamiai apžvelgdama dabartinių mokinių raidą ir mokymosi ypatumus, lektorė pabrėžė, kad ekrano vaikams reikia kuo daugiau loginių užduočių, galvosūkių, rebusų ir kryžiažodžių. Mintyse pasidžiaugiau, kad jau dešimtmetį mano darbe dominuoja tokio pobūdžio turinys. Ne išimtis ir šios vasaros pasiūlymas – penkios mąstymą, kalbą, dėmesio koncentraciją, protinius gebėjimus lavinančios užduotys. Nors vasara siūlo daug judrių užsiėmimų, tačiau rekomenduoju retkarčiais prisėsti ir prie loginių užduočių, pagerinsiančių ne tik atmintį, reakciją, bet ir emocinę būseną. Kai kurios užduotys parengtos keliais sudėtingumo lygiais, todėl tiks ir mažesniems, ir vyresniems.
Žaidimas „VASAROS RATAS“ skirtas abiejų smegenų pusrutulių mankštai. Žaidimą galima papildyti savo sugalvotomis užduotimis: apibūdink paveikslėlius, sugalvok daugiau žodžių, prasidedančių ta pačia raide, suskaičiuok skirtingų spalvų daiktus ir kt. Kad žaidėjai neprarastų susidomėjimo, galima sugalvoti naujų rankų judesių, pridėti papildomų komandų, keisti rankas ir pan. Nors žaidimą kūriau galvodama apie vieną vaiką, tačiau mano mokiniai puikiai pademonstravo galimybę vienu metu žaisti keliems žaidėjams. Nors jie nenumatė jokių suklydimo atvejų, bežiūrint kilo mintis, kad galima greitinti tempą ir neteisingai atlikusį judesį žaidėją pašalinti iš rato. Laimi tas, kam pavyksta rate išsilaikyti iki finišo.
Galvosūkis „DIENA IR NAKTIS“ skatins logiškai mąstyti, pasirinkti tinkamą strategiją. Suskaičiavę saules vaikai gali nupiešti tokį pat kiekį įvairių daiktų (gėlių, uogų, medžių, lapų…), palyginti įstrižainėse esančių saulių ir mėnulių skaičių, pasigaminti lankstinį „Diena ir naktis“.
„ŽODŽIŲ ŽAISMAS“ plės žodyną, mokys pastebėti skirtumus tarp viena raide besiskiriančių žodžių. Žaisti galima vienam, bet gal įdomiau būtų pasivaržyti, kas greičiau nueis nuo žodžio rankos iki žodžio vasara?! Tokius žaidimus gali kurti ir patys vaikai.
Nuobodžiaujantiems tikrai padės braukažodis „VASAROS PARUOŠTUKAS“. Pasiūlykite vaikams braukažodžio simboliais žymėti kalendoriuje patirtus įspūdžius ir užsiėmimus. Vasarai artėjant į pabaigą bus lengviau atsakyti, kaip praėjo atostogos, kokios jos buvo, kokia veikla dominavo, ką dar norėtųsi pakartoti.
Vasaros mėnesių pavadinimus padės mokytis galvosūkių kortelės „VASAROS KALENDORIUS“, kurias galima laminuoti ir pasiūlyti vaikams spręsti nusivalančiu rašikliu. Kurdama šiuos galvosūkius supratau, kad per vasarą atsiras užduotys ir kitiems mėnesiams. Tad skaitykite mano tinklaraštį, sekite jį socialiniame tinkle „Facebook“ ir laukite naujienų😊
Birželio 2 dieną 6b–9b klasių mokiniai dalyvavo ilgoje lietuvių kalbos ir literatūros pamokoje. Ilga ji buvo ne tik savo trukme, bet ir laikotarpiu, į kurį reikėjo sugrįžti. Internetinės programos „Flippity“ rato suskirstyti į dvi grupes mokiniai gavo iš manęs žemėlapius su pažymėtais keturiais punktais ir pirmąją užduotį – susiplanuoti savo kelionę, susidėlioti maršrutą, išsiaiškinti, kokie autobusai veža į reikiamą vietą. Pirmasis punktas buvo Simono Daukanto gatvėje. Prie paminklo tremtiniams mokiniai prisiminė kraupų trėmimo laikotarpį, apžiūrėjo traukinių maršrutus į garsiausius lagerius, tačiau ties tuo nesustojo – jiems reikėjo nusikelti į dar ankstesnius metus, kad sužinotų, kokiu vardu buvo pavadinta dabartinė Simono Daukanto gatvė. Misiją palengvino šifruotė, kurios pavadinime išliko ir Simono vardas, ir dvi pirmosios pavardės raidės. Antrasis žemėlapyje pažymėtas punktas nuvedė į Simono Dacho progimnaziją, nustebinusią mokinius ne tik išsamia istorija ant įstaigos sienų, bet ir įspūdingu skaičiumi, leidusiu suprasti, jog progimnazija švenčia net 170 metų jubiliejų! Trečias punktas buvo šalia. Tai – Klaipėdos vokiečių bendrijai priklausantys Simono Dacho namai. Kai kuriems vaikams kilo klausimas dėl nelietuviškų galūnių ant įstaigos iškabos, tad dar kartą buvo prisiminta Klaipėdos krašto istorija. Kelionės maršrutas tęsėsi Teatro aikštėje, kurioje mokiniams teko pasidairyti, kad galėtų pažymėti skirtumus, esančius XX a. pradžios nuotraukoje ir dabartinėje aikštėje. Prie taip dažnai matomo Taravos Anikės paminklo mokiniai sužinojo, kodėl jie taip ilgai ėjo Simono Dacho pėdomis. Ir ne tik sužinojo, bet ir išsiaiškino paminklo paslaptį. O po to visi skaitė ir analizavo jaudinantį, legendomis apipintą poeto eilėraštį „Taravos Anikė“.
Literatūrinių herojų kolekcijos pildymas sulėtėjo, bet nesustojo. Nauji jos eksponatai – spalvingi ženkliukai – prikėlė iš užmaršties ne vieną gražų prisiminimą. Rusų rašytojo Samuilo Maršako pasaką „Katės namai“ ne kartą skaičiau, žiūrėjau televizoriaus ekrane ir net vaidinau. Nuo mažens įvairiuose spektakliuose man buvo skiriami pagrindiniai vaidmenys, tačiau ne tie, kurių aš norėdavau. Kadangi gebėjau raiškiai skaityti, be vargo išmokdavau ilgus tekstus, spektakliuose dažniausiai įgarsindavau autoriaus žodžius. Todėl penktoje klasėje gavusi katės vaidmenį buvau pakylėta. Pakylėta ne tik dėl svarbiausio vaidmens, bet ir dėl kostiumo – mamos vestuvinės suknelės, kailinės kepuraitės su dailiomis iš folijos išlankstytomis ausytėmis ir ilga kailine uodega. Tiesa, Maršako katė buvo labai išpuikusi, tačiau pasakos pabaigoje supratusi, kad tikrą draugą pažinsi nelaimėje, tapo švelnia ir rūpestinga dviejų mažų kačiukų globėja.
Laikydama rankose „Stebuklingųjų Nilso kelionių“ ženkliuką prisiminiau namuose turėtą pirmąjį šios knygos leidimą. Tokių senų knygų lentynoje buvo vos keletas, nes mano tėtė, dirbdamas mokyklos direktoriumi, mielai savo biblioteka dalinosi su mokiniais. Deja, bet daug knygų į mūsų namus nebesugrįžo😔
Dar vienas švedų kūrinys apie Karlsoną, gyvenantį ant vieno Stokholmo daugiaaukščio stogo, nuskraidino į jaunystę. Pažadėjusi sūnui kas vakarą prieš miegą perskaityti po vieną Astridos Lindgren knygos skyrių, džiaugiausi šešiamečio berniuko susidomėjimu Mažylio ir jo draugo nuotykiais. Skaitant ne kartą tekdavo daryti pauzes, nes Karlsono išdaigos prajuokindavo sūnų iki ašarų😅 Įdomu tai, kad šiuo metu jis augina lygiai tokio pat amžiaus berniuką. Dar vienas įdomus faktas – šiuos ženkliukus senienų turguje atrado mano anūkas su savo mama. Tad pats laikas priminti sūnui „Mažylio ir Karlsono, kuris gyvena ant stogo“ skaitymo istoriją ir pasiūlyti ją pakartoti.
Šiandien su džiaugsmu stebėjau būrį Klaipėdos lopšelio-darželio „Puriena“ priešmokyklinukų, sutikusių pasinerti į vaikišką avantiūrą – išbandyti savo galimybes skristi į Mėnulį. Išbandymai buvo nelengvi: svaigulio pratimas, reakcijos patikrinimas, regėjimo testas, kvėpavimo aparato gaminimas, raketos dėliojimas ir jos paleidimo į kosmosą šūkio mokymasis.
Kada mažieji „Aitvarėlių“ grupės vaikai sužinojo, kad kalbėsime apie Mėnulį, vienas berniukas nedrąsiai prasitarė, jog užaugęs nori būti kosmonautas. Edukacijos pabaigoje svajotojų apie kosmoso platybes atsirado daugiau. Toks ir buvo mano tikslas – smagiu žaidimu, inovatyviai pateiktomis užduotimis pažadinti mažuosiuose svajones apie svaiginančius skrydžius. Ir nebūtinai į kosmosą, juk už mėnesio jie atsisveikins su darželiu ir išskris į naują kelionę. Sėkmingo skrydžio, vaikai! Tik nepamirškite taisyklingai kvėpuoti, atidžiai dairytis ir semti saujomis tai, kas dar nepažinta ir nepatirta.
Trys spalvingos užduotys padės sukurti skaitmeninius atvirukus mamoms ir močiutėms, praturtinti žodyną panašiai skambančiais naujais žodžiais. Pirmoji užduotis „Tulpės mamai“ patiks tiems, kas nelabai gali pasigirti piešimo gebėjimais. Piešdami ekrane vaikai turės galimybę pademonstruoti savo kūrybiškumą ir vaizduotę pasirenkant pievos ir tulpių žiedų atspalvius iš spalvų paletės; mokysis įrašyti šiltą sveikinimą. Šią užduotį galima pritaikyti sukuriant vaikams įvairių instrukcijų. Pavyzdžiui, kairėje pusėje nupiešk dvi raudonas tulpes, dešinėje – tris geltonas; išmargink pievą trijų spalvų lapeliais; nupiešk septynias skirtingų spalvų tulpes; parašyk keturių žodžių sveikinimą ir pan.
Flippity programa sukurtą atviruką galima piešti ir ekrane, ir popieriaus lape – tereikia pasirinkti piešimo arba spausdinimo mygtuką. Užduotis „Gėlė mamai“ skatins kritiškai mąstyti, padės mokytis arba prisiminti spalvų pavadinimus. Spausdinimui skirtoje užduotyje galima pasiūlyti vaikams trijų rūšių variantus: su spalvų pavadinimais, su spalvotais rutuliukais, su spalvotais rutuliukais ir spalvų pavadinimais.
„Žodžių laiptai“ ne tik mokys švelniai kreiptis į brangiausią žmogų, bet ir praturtins žodyną naujais žodžiais, primins, kaip pradedamas rašyti sveikinimas ar laiškas, kurį vaikai galės parašyti atsispausdinę pirmoje užduotyje sukurtus atvirukus.
Nemokėdama nei groti, nei dainuoti po 8 bandymų gavau nors ne visai idealų, bet tikrai smagų rezultatą. Čia yra posakio „Niekada nesakyk niekada“ įrodymas, nes prieš metus sau kartojau, jog man dirbtinis intelektas visiškai nereikalingas. Reikalingas, juk dabar nebereikia dūsauti, kad nemoku piešti, groti, dainuoti… Tiesa, kantrybės ir laiko kuriant draugystę su dirbtiniu intelektu reikia labai daug, nes jam yra normalu sugeneruoti paveikslėlį, kuriame man moja tris rankas turintis vaikas, dvi uodegas linksmai vizgina šuo ar šalia čiaupo bėga vanduo… 😀 Tačiau atgiję ir prakalbę paveikslėliai tikrai verti viso jiems paaukoto laiko.
Kam norėsis šiuolaikiškesnės užduoties, teks pasikviesti vyresnius brolius, seses ar draugus ir kartu išmarginti Flippity margutį.
Bus ir originalus stalo žaidimas, kuriame reikės ne eiti, o spalvinti. Tačiau mėgstantys rungtyniauti su bokšteliais ar kitomis figūrėlėmis, nuspalvinę tris takelius galės vėliau mesti kubelius ir žaisti klasikinį stalo žaidimą. Tik reikėtų jį atsispausdinti ant didesnio formato lapo ir, žinoma, laminuoti.
korsigita 