Tinklaraštis specialiesiems pedagogams, tėvams, auginantiems specialiųjų poreikių turinčius vaikus, klausos negalę turinčių žmonių bendruomenei ir visiems tiems, kurie mėgsta ugdymo naujoves
Tarptautinio eTwinning projekto „A trip to fairy-tale“ („Kelionė į pasaką“) komandą: 5–10 klasių mokinius, projekto autorę, lietuvių kalbos mokytoją Sigitą Koroliovę, lietuvių gestų kalbos mokytoją Ritą Navitskę ir dailės mokytoją Jolitą Stumbrienę pasiekė dar viena puiki žinia – projektas buvo apdovanotas Europos Kokybės ženkleliu! Vasarą apdovanotas Nacionaliniu Kokybės ženkleliu, o rugsėjo mėnesį tapęs konkurso „Geriausia Lietuvos „eTwinning“ mokykla 2016“ laimėtoju projektas bus eksponuojamas specialiame Europos portalo puslapyje!
Rusijos švietimo akademijos Korekcinės pedagogikos instituto delegacijos mintys apie švietimo problemas abiejose šalyse, vykusį seminarą ir viešnagę uostamiestyje
Daugiau apie korekcinės pedagogikos specialistų vizitą skaitykite čia.
Lapkričio 2–6 dienomis Klaipėdoje viešėjo Rusijos švietimo akademijos Korekcinės pedagogikos instituto mokslininkai ir mokslo darbuotojai, kuriuos pakvietė Klaipėdos Litorinos mokyklos Kompetencijų kabineto iniciatorės – mokyklos direktorė Edita Andrijauskienė ir surdopeadgogė ekspertė Sigita Koroliovė. Tai ne pirmas šio instituto darbuotojų vizitas Klaipėdoje, pirmoji pažintis su Korekcinės pedagogikos instituto direktoriumi, dabartiniu Rusijos švietimo akademijos viceprezidentu, akademiku Nikolajumi Malofejevu ir pedagogikos mokslų daktare, Rusijos švietimo akademijos nare korespondente Olga Kukuškina įvyko 2012 metais. Tąkart mokslininkai iš Maskvos pasakojo apie daugumos šalių inkliuzinio ugdymo patirtį ir galimybę ją pritaikyti Rusijoje bei Lietuvoje, pristatė institute sukurtas įvairių raidos sutrikimų turintiems vaikams skirtas skaitmenines mokymo priemones, padedančias suvokti skaitomą tekstą, mokančias orientuotis aplinkoje, supažindinančias su metų laikais, formuojančias matematikos įgūdžius.
Po sėkmingo seminaro buvo nuspręsta tęsti mokyklos ir instituto bendradarbiavimą, suplanuotas po pusmečio turėjęs įvykti susitikimas, tačiau, kaip dažnai atsitinka, antrąkart į uostamiestį mokslininkai atvyko tik po ketverių metų. Tačiau antrasis vizitas buvo kaip niekad produktyvus ir svarbus Lietuvos specialistams, kadangi į trijų dienų tarptautinį seminarą „Pagalba autistiškam vaikui ir specialiųjų poreikių vaikų ugdymo aktualijos“ atvyko visas mokslininkų desantas. Didžiausias krūvis teko psichologijos mokslų daktarei Jelenai Baenskajai, kuri ne tik vedė seminarą „Pagalba autistiškam vaikui“, bet ir tyrė Litorinos mokyklos vaikus, turinčius autizmo spektro sutrikimų, konsultavo jų tėvus ir pedagogus. J. Baenskaja išsamiai apžvelgė autizmo sindromą turinčių vaikų grupes, pateikė konkrečių pavyzdžių ir darbo su šiais vaikais metodų. Korekcinės pedagogikos instituto specialistai yra sukūrę autistiškų vaikų ugdymo metodiką, paremtą vaikų emocijomis ir jausmais. Skirtingai nei ABA (angl. Applied Behavior Analysis) terapija, kurios pagrindinis principas – mokyti tinkamai elgtis skirtingose situacijose, formuoti įvairius įgūdžius, suteikti žinių, lavinti turimus gabumus ir pan., Rusijos metodika kreipia dėmesį į vaiko emocinės būklės vystymą ir plėtrą. Korekcinės pedagogikos instituto specialistai siūlo skaitymo, piešimo ir žaidimo metodus, lavinančius autizmo sindromą turinčių vaikų emocinį mąstymą, leidžiančius atpažinti ir vystyti jų gebėjimus, padedančius palaipsniui normalizuoti psichinį ir socialinį vystymąsi.
Pedagogikos mokslų daktarė Olga Kukuškina ir pedagogikos mokslų kandidatė Marija Chaidarpašyč pristatė kai kuriems klausytojams jau matytas skaitmenines priemones „Skaičiaus sandara“, „Miesto kieme“, „Laiko juosta“, „Pasaulio vaizdas“, skirtas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams. Neturintiems galimybių įsigyti minėtas priemones, mokslininkės pristatė Microsoft Word tekstinį redaktorių, padedantį lavinti rašytinę vaikų kalbą. Metodinė priemonė „Tekstinis redaktorius“ buvo kurta klausos, kalbos ir intelekto sutrikimų turintiems vaikams, tačiau, pasak akademikės O. Kukuškinos, ji tinka visiems jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams, susiduriantiems su rašymo sunkumais. Lektorė pasidalijo ne tik darbo su tekstiniu redaktoriumi patirtimi, bet ir metodine knyga bei prie jos esančiais priedais. Visą medžiagą galima rasti Klaipėdos Litorinos mokyklos virtualiame Kompetencijų kabinete.
Pedagogikos mokslų kandidatas Ilja Kukuškin pristatė klausytojams Korekcinės pedagogikos instituto elektroninę biblioteką, kurioje galima nemokamai naudotis daugiau nei 1500 leidinių, sukurtų garsios Rusijos defektologijos mokyklos atstovų per pastarąjį šimtmetį.
Skaitymo problema neramina ne tik specialiuosius pedagogus. Apie sunkumus suvokiant skaitomą tekstą kalba ir bendrojo lavinimo mokyklų pedagogai, todėl psichologijos mokslų daktarė Jelena Gončiarova seminare „Vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, skaitymo įgūdžių formavimas(is)“ padėjo suprasti šios problemos priežastis, supažindino su priemonėmis, padedančiomis įveikti minėtus sunkumus. Įstrigo profesorės pasakymas, kad normaliai besivystantys vaikai skaito lengvai lyg bėgdami per žydinčią pievą, o raidos sutrikimų turinčių vaikų skaitymas prilygsta kopimui uolomis. Svajodami įveikti debesyse paskendusias viršūnes, alpinistai naudojasi įvairiais įrankiais, todėl ir specialieji pedagogai turi atrasti ir įduoti savo mokiniams tinkamus įrankius, padėsiančius įveikti stačias uolas. Siūlau susipažinti su profesorės Jelenos Gončiarovos pranešimo santrauka ir pasisemti patirties dviejuose žurnaluose, skirtuose raidos sutrikimą turinčių vaikų auklėjimui ir ugdymui:
IT revoliucija įnešė pokyčių ir į klausos negalią turinčių žmonių gyvenimą. Modernūs klausos aparatai, sėkminga kochlearinė implantacija suteikė galimybę minėtiems asmenims lavintis bendrojo lavinimo įstaigose. Sparčiai mažėjantis sutrikusios klausos mokinių skaičius Klaipėdos Litorinos mokykloje turėjo įtakos jos pokyčiams. Šiandien šioje mokykloje mokosi ne tik kurtieji ir neprigirdintieji, bet ir įvairių raidos sutrikimų turintys mokiniai, todėl šios įstaigos pedagogams iškilo būtinybė įgyti naujų profesinių kompetencijų. Rusijos švietimo akademijos Korekcinės pedagogikos instituto mokslininkų grupė su kaupu išpildė ne tik Litorinos mokyklos, bet ir daugiau nei septyniasdešimties specialiųjų pedagogų, logopedų, psichologų ir tėvų, auginančių ir ugdančių specialiųjų poreikių turinčius vaikus, lūkesčius.
Nors svečiai iš Maskvos atvyko su darbiniu vizitu, negalėjome neišpildyti akademikės Olgos Kukuškinos prašymo pasigrožėti mūsų uostamiesčiu ir jo apylinkėmis, nes prieš ketverius metus aplankytos Kuršių nerijos grožis neišdilo iš jos atminties. Šį kartą svečiams parodėme rudeninę Palangą, pasigrožėjome gamtos vaizdais Ventės rage, braidėme šiugždančiais lapais nuklotu pajūrio taku ir stebėjomės kaip džiūgavo iš daugiamilijoninio miesto atvykę svečiai padange praskridusiomis gulbėmis, dar nespėjusiais nukristi spalvotais medžių lapais, pajūryje rastais akmenėliais ir net tris kartus per penkias dienas pasikeitusiu oru. Rusijos sostinėje, pasak svečių, žalumos labai mažai belikę, pasigrožėti gamta galima tik išvykus už Maskvos ribų, tačiau Korekcinės pedagogikos instituto mokslininkai tokios prabangos negali sau leisti. Apie tai liudija jų moksliniai darbai, metodinė literatūra, jau sukurtos ir vis dar kuriamos šiuolaikinės ugdymo metodikos, skaitmeninės mokymo priemonės, palengvinančios autizmo sindromą ir kitų raidos sutrikimų turinčių asmenų ugdymąsi ir socializaciją.
Tarptautinio seminaro „Pagalba autistiškam vaikui ir specialiųjų poreikių vaikų ugdymo aktualijos“ atidarymas
Psichologijos mokslų daktarė Jelena Baenskaja
Pedagogikos mokslų daktarė, Rusijos švietimo akademijos narė korespondentė Olga Kukuškina ir pedagogikos mokslų kandidatė Marija Chaidarpašyč
Pedagogikos mokslų kandidatas Ilja Kukuškin
Psichologijos mokslų daktarė Jelena Gončiarova
Sėdi (pirmas iš kairės) pedagogikos mokslų kandidatas Ilja Kukuškin, trečia – psichologijos mokslų daktarė Jelena Gončiarova, šalia jos – pedagogikos mokslų daktarė, Rusijos švietimo akademijos narė korespondentė Olga Kukuškina, pedagogikos mokslų kandidatė Marija Chaidarpašyč ir psichologijos mokslų daktarė Jelena Baenskaja. Priekyje tupiu aš 😀
Dar viena puiki svetainė, skirta vaikų ugdymui. Čia daug idėjų ras ne tik su savo vaikučiais užsiimantys tėvai, bet ir juos lavinantys pedagogai. Svetainė siūlo gausią metodinių straipsnių biblioteką; mokymo priemonių rinkinius; vaikų žaidimų pavyzdžius; spalvinimo, kryžiažodžių, labirintų, taškų jungimo, paslėptų objektų ieškojimo užduočių. Skaitmeninės kartos atstovams patiks spalvinti ir žaisti žaidimus internete. Jeigu nuspręsite, kad vaikai per daug laiko praleidžia prie kompiuterio, minėtas užduotis ir priemones galėsite atspausdinti.
Būtinai panaršykite matematikai skirtame puslapyje, nes jame rasite pačių netikėčiausių pasiūlymų matematikos mokymui. Svetainės autoriai padės jums lavinti vaikus ne tik klasėje ar namuose, bet visur, kur tik su juo nueisite. Netikite? Užsukite į svetainę RAISINGOURKIDS ir patys tuo įsitikinsite!
Kurdama eTwinning projektą „Kelionė į pasaką“ („A trip to fairy-tale“), negalvojau apie jokius konkursus, varžytuves ir prizus. Šį kartą visas dėmesys buvo sutelktas į vaikų sudominimą skaitymu. Įduoti mokiniui knygą nėra sunku, bet įtikinti jį perskaityti ją – nelengva. Todėl tarptautinio projekto pagrindinis uždavinys buvo virtualiu pasauliu susižavėjusius vaikus grąžinti prie knygų. Kadangi pasakos patinka ir dideliems, ir mažiems, pasirinkau šį literatūros žanrą. Ir neapsirikau!
Projektas suvienijo 18-os mokyklų iš dešimties šalių mokytojus, susirūpinusius dėl sumažėjusio vaikų pomėgio skaityti. Žinodami skaitymo naudą, bet stebėdami vis didesnį mokinių įsitraukimą į virtualų pasaulį, mokytojai suorganizavo kelionę į pasakų šalį, pasiūlydami vaikams iliustruoti pasakas ne tik tradiciniais piešiniais, bet ir pasitelkiant jų mėgstamas informacines technologijas. Mokiniams buvo suteikta galimybė susipažinti su viena Afrikos ir dvylika įvairių Europos šalių folklorinių pasakų, kurios, papuoštos mokinių iliustracijomis, „sugulė“ į skaitmeninę knygą, prieinamą ne tik jauniesiems autoriams, bet ir visiems interneto vartotojams.
Kad pasakas galėtų perskaityti visų šalių atstovai, jas reikėjo išversti į anglų kalbą. O kad jomis galėtų mėgautis ir mažieji skaitytojai, projekto dalyviai partnerių atsiųstus kūrinius vertė į gimtąją kalbą. Vėliau pasakos buvo iliustruojamos pasirinkta technika: piešiniais, lėlių, šešėlių teatru, elektroninėmis iliustracijomis, ekranizacijomis, šokiu, dialogais ir kitomis nematytomis technikomis. Pasakų iliustravimas padėjo mokytojams suprasti, kaip mokiniai suvokia kitų šalių kūrybą, liaudies tradicijas ir kultūrą. Lietuvių komandai teko dviguba užduotis – partnerių pasakas jie vertė ir į gimtąją lietuvių gestų kalbą, ir į valstybinę lietuvių kalba. To reikėjo, kad mokiniai ir dailės mokytoja Jolita Stumbrienė, šio projekto koordinatorė, nesuklystų iliustruodami kitų šalių pasakas. Nors dėl kultūrinių skirtumų klaidų pasitaikė. Pavyzdžiui, lietuvių atsiųstos garsiosios pasakos „Sigutė“ herojė serbų vaikų iliustracijose buvo vaizduojama ne tik šalia gyvūnėlių besiglaudžiančia našlaite, bet ir knygą skaitančia elegantiška dama, ir animacinių filmų heroję primenančia padykusia mergaite.
Užsikrėtę pasakų iliustravimu, vaikai net nepastebėjo, kad pradėjo daugiau skaityti. Neliko nepastebėtas ir jų noras iliustruoti pasakas IT įrankiais. Nieko nuostabaus, kad skaitmeninė karta mieliau renkasi interaktyvų piešimo įrankį nei pieštuką. Todėl mokytojai skatino vaikus kurti įvairiausiomis technikomis. Taip atsirado aukščiau paminėtas šešėlių teatras, trumpos ekranizacijos, spalvingos elektroninės knygutės, kurios ypač patiko žemesniųjų klasių skaitytojams. Sužavėjo Kroatijos komandos išradingumas – jie įvaizdino pasakas šešėliais, šokiu ir net kompiuteriniu žaidimu! Tačiau didžiausių ovacijų sulaukė Kretos salos atstovai, perkėlę pasakas į ekraną!
Visos pasakos ir vaikų iliustracijos buvo sudėtos įelektroninę knygą(Lt). Spalvingą ir šiuolaikiškąpasakų knygą(En)gali perskaityti visi interneto vartotojai, o tiems, kuriems ji patiks, turime gerą naujieną – skaitytojų klubas neužsidarė, jau renkama nauja klubo komanda, ketinanti išleisti antrąjį pasakų tomą.
Kad šis projektas turi tęstis, įrodo aktyvus buvusių partnerių būrimasis antrajam projekto etapui. Nenustoti skaityti skatina ir netikėta projekto sėkmė – Lietuvos ir Ukrainos Nacionalinės paramos tarnybos įteikė projektui kokybės ženklelius, suteikiančius vilties sulaukti ir europinio įvertinimo. Ir tai dar ne visos naujienos – Lietuvos eTwinning programos ekspertai įvertino originalų būdą sudominti vaikus skaitymu ir paskelbė projektą „Geriausios eTwinning mokyklos 2016“ konkurso nugalėtoju!
Šis įvertinimas leido devynių šalies ugdymo įstaigų – konkurso nugalėtojų – atstovams susitikti Vilniuje, eTwinning stovykloje „Mistinės istorijos“. Klaipėdiečių komanda, lydima lietuvių gestų kalbos mokytojos, antros projekto koordinatorės, Ritos Navitskės, stovykloje susipažino su Forumo teatro metodu, mokėsi priimti sprendimus, atsižvelgti į draugų nuomonę, nepasimesti įvairiose situacijose, įveikti konfliktus, pagarbiai elgtis su kitais. Per dvi dienas stovyklautojai suspėjo sukurti filmukus, pasivaikščioti po paslaptingas naktinio Vilniaus vietas, išmokti dirbti su planšetėmis, Radvilų rūmų muziejuje dekoruoti porcelianines lėkšteles pagal kinų dekoravimo tradicijas ir pasidalinti sėkmingais projektų pavyzdžiais.
Stovyklos akimirkos buvo įamžintos vaizdo reportaže.
Man, projekto „Kelionė į pasaką“ autorei, teko garbė atstovauti Lietuvai baigiamojoje eTwinning konferencijoje Atėnuose, skirtoje skaitmeninio pilietiškumo temai.
Programos eTwinning bendruomenėje jau yra per 400 000 mokytojų, tačiau šis skaičius nuolat auga. Vizitas į šį renginį leido pasisemti dar daugiau idėjų, kadangi dirbdama sekcijose turėjau neįkainojamą galimybę susipažinti su sėkmingiausiais Europos projektais, sužinoti, kaip į projektinę veiklą įtraukti specialiųjų poreikių turinčius vaikus. Beje, norisi paskatinti ne tik savo mokyklos mokytojus, bet ir kitų Lietuvos ugdymo įstaigų pedagogus, lavinančius įvairių raidos sutrikimų turinčius vaikus, dalyvauti eTwinning projektuose, kadangi būtent šioje programoje dirbantys vaikai jaučiasi jaukiai, saugiai, pakyla jų savivertė. Ir tai nėra tušti pompastiški žodžiai. Mano mokiniai, prieš įsitraukdami į naują veiklą, visada klausdavo, ar bus bendradarbiaujama su klausos negalią turinčiais bendraamžiais. Išgirdę neigiamą atsakymą, vaikai sunerimdavo, klausinėdavo, kaip jie vieni su kitais bendraus, jaudindavosi, kad gali ko nors nemokėti. Tačiau eTwinning platformoje kiekvienas gali dirbti pagal savo gebėjimus, poreikius ir norus. Tai įrodė ir sėkmingi Klaipėdos Litorinos mokyklos projektai (vienas iš projektų 2012 metais laimėjo LR ŠMM ir korporacijos Microsoft konkurse „Virtuali kelionė klasėje“), ir konferencijoje pateikti darbai. Sekcijoje „Teach Meet“ („Mokytojų susitikimas“), kurią organizavo Belgijos Nacionalinės paramos tarnybos atstovas Bart Verswirvel, turėjau galimybę susipažinti su 9 projektais iš Švedijos, Lenkijos, Graikijos, Jungtinės Karalystės, Serbijos, Bosnijos ir Hercegovinos, kuriuose buvo pademonstruota, kaip galima sukurti veiklos kupiną programą iš paprasčiausių šalia tavęs nuolat esančių daiktų. Mažieji eTwinning dalyviai iš Švedijos ir Islandijos dalijosi savo žiniomis, tyrimais ir įspūdžiais projekte „What can we find underneath our feet“ („Ką mes galime rasti po savo kojomis?“) apie… grybus. Išradingi pedagogai į atrodo niekuo ypatingą temą įtraukė kalbos lavinimo, gamtos pažinimo, net klimato tyrimų užsiėmimus, nes vieną dieną uždavusi klausimą apie tai, ką galima rasti po savo kojomis, Švedijos darželio auklėtoja išgirdo: „Žemę“. Taip darželinukai nuo grybų perėjo prie globalių problemų sprendimo. Šis pavyzdys įrodo, kad nereikia išsikelti neįveikiamų tikslų ir uždavinių, užtenka apsidairyti aplink save, tinkamai suorganizuoti ugdymo veiklas, o likusį darbą atliks fantazijos nestokojantys vaikai.
Norintiems į projektą įtraukti naujų IT įrankių, turėjo patikti Jungtinės Karalystės atstovės Marilyn Tinkler pranešimas apie Padlet – virtualios lentos – panaudojimą projektinėje veikloje. Šis įrankis man buvo žinomas, tačiau sužinojusi, kad JK atstovė dirba su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais, supratau, jog tinkamai parinkau savo mokiniams šį įrankį, kadangi būtent Padlet lenta leidžia drąsiau ir atviriau pasireikšti vaikams, turintiems emocijų ir elgesio problemų, o taip pat tiems, kurie jaučiasi nejaukiai ir nedrąsiai matydami į save nukreiptas bendraklasių akis. Šioje lentoje mokiniai gali kone kasdien palikti vieni kitiems žinučių, net ir anoniminių, rašyti linkėjimus ar pareikšti savo nuomonę tuo metu svarbiu klausimu. Lentoje galima saugoti svarbią projekto komandos informaciją ir pan.
Graikijos atstovė Stavroula Lada pristatė projektą „Travelling museum“ („Kelionė muziejumi“), kurio metu mokiniai sukūrė turistinius gidus, padėsiančius įvairių šalių keliautojams pasirinkti mėgstamą objektą, kelionės tikslą ir kryptį. Šis projektas sudomino tuo, kad lietuvių kalbos pamokose vyresniųjų klasių mokiniai yra mokomi aprašyti savo keliones, sukurti kelionių lankstinukus, parengti kelionės planą. Manau, kad projektinė veikla, bendradarbiavimas su kitų šalių bendraamžiais kalbos ugdymo pamokas gali papildyti netradicine veikla, pamokomis už mokyklos ribų, išvykose patiriamais nuotykiais ir partnerių įspūdžiais iš dar nematytų Europos vietų. Lenkijos atstovai: pradinių klasių mokytojas Piotr Dylewski, istorijos mokytoja Katarzyna Sopolinska ir anglų kalbos mokytojas Lukasz Kaminski pasidalijo savo sėkmingiausiais projektais, papasakojo apie bendradarbiavimo įtaką ugdymui, pademonstravo tarpdalykinės integracijos pavyzdžių. O jų kolegė Lucyna Nocon-Kobior pristatydama projektą „LearningEnglish +“ (Anglų kalbos mokymasis +) pademonstravo, kaip mokiniai iš Lenkijos, Graikijos ir Prancūzijos pasinaudojo IT įrankiais mokantis anglų kalbos. Visi šie projektai yra laisvai prieinami eTwinning platformoje, todėl kiekvienas, nusprendęs kurti naują projektą, gali naudotis idėjomis, pavyzdžiais, siūlomais IT įrankiais, darbo formomis ir kita naudinga medžiaga.
Darbas sekcijoje „Accessibility in education“ („Prieinamumas švietime“) sulaukė ypatingo mano dėmesio, kadangi lektorė dalijosi darbo su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais problemomis, apžvelgė ugdymo ypatumus, aiškino, kaip reikia kurti šiems vaikams metodines priemones, į ką atkreipti ypatingą dėmesį, ko atsisakyti, kuo papildyti, kokias veiklas parinkti. Suskirsčiusi mus į nedideles grupeles, lektorė paskatino pasidalinti savo mintimis apie integruotai ugdomų specialiųjų poreikių turinčių vaikų darbo ypatumus savo šalyse nuo ugdymo programos rengimo iki priemonių kūrimo ir pateikimo konkrečiam mokiniui . Pasinaudodama 25 metų darbo specialiojoje mokykloje patirtimi, kartu su kolegėmis iš Klaipėdos Gedminų progimnazijos, Graikijos, Portugalijos ir Albanijos pateikėme savo pasiūlymus pedagogams, dirbantiems su integruotai ugdomais įvairių raidos sutrikimų turinčiais vaikais. Sulaukiau ir klausimo, ar mano mokiniai turi jiems skirtas specialias kompiuterines programas. Deja, bet Lietuvoje sutrikusios klausos vaikams dar nėra sukurta jokių skaitmeninių priemonių, todėl aš pati kuriu jiems mokomąsias priemones internetinėje erdvėje randamais nemokamais įrankiais ir programomis. Apie vieną mėgstamiausių mano naudojamų įrankių – „Word clouds“ („Žodžių debesys“), leidžiančių kurti vizualiai panašias, tačiau skirtingo turinio užduotis įvairių gebėjimų mokiniams, papasakojau sekcijos „Accessibility in education“ dalyviams. Šis užsiėmimas buvo be galo naudingas, kadangi iš įvairių šalių atstovų pasisakymų, lyg iš atskirų dėlionės gabalėlių, pavyko sudėlioti specialiųjų poreikių turinčio vaiko ugdymo pavyzdį, apie kurį svajoja tų šalių mokytojai, kurių švietimo sistema vis dar turi neužlopytų spragų, trukdančių sukurti tokį pat ar bent panašų į pirmaujančių šalių ugdymo modelį.
Klaipėdos Litorinos mokykla kartu su Rusijos Švietimo akademijos Korekcinės pedagogikos institutu (Maskva) 2016 m. lapkričio 2–4 dienomis kviečia į tarptautinį seminarą „PAGALBA AUTISTIŠKAM VAIKUI IR SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ VAIKŲ UGDYMO AKTUALIJOS“
Už seminarą gali mokėti įstaigos (išrašomos sąskaitos). Jei už seminarą mokama savo lėšomis, galima mokestį iš anksto pervesti į banko sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodant tikslų seminaro dienų skaičių arba apmokėti grynaisiais atvykus į renginį.
Duomenys apmokėjimui – UAB „PROSPERITUS“, įmonės kodas 301151570, A/s LT537300010103532537, AB Swedbank.
Lapkričio 2 d. psichologijos mokslų daktarė, vyriausioji mokslinė bendradarbė JELENA BAENSKAJA skaitys pranešimą „Pagalba autistiškam vaikui“. Seminaro dalyviai susipažins su klinikine-psichologine vaikų autizmo charakteristika; sužinos apie šio fenomeno klinikinių ir psichologinių-pedagoginių tyrimų rezultatus Rusijoje; išgirs, kaip keitėsi supratimas apie pagalbos formų būtinumą autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams; turės galimybę susipažinti su Korekcinės pedagogikos instituto mokslininkų sukurtais bendrais korekciniais metodais ir specifinėmis pagalbos priemonėmis, taikomomis skirtingoms šio sindromo formoms.
Lapkričio 3 d. klausytojams bus pristatytas Korekcinės pedagogikos instituto portalas. Pedagogikos mokslų kandidatas ILJA KUKUŠKIN supažindins su jo ištekliais ir virtualia biblioteka, kuriais galės naudotis ne tik Lietuvos specialieji pedagogai, bet ir tėvai, auginantys specialiųjų poreikių vaikus, juos ugdantys bendrojo ugdymo įstaigų pedagogai. Seminarą tęs Pedagogikos mokslų daktarė, Rusijos švietimo akademijos narė korespondentė OLGA KUKUŠKINA. Pranešime„Kompiuterinės programos, skirtos specialiųjų poreikių vaikų ugdymui“ lektorė pristatys skaitmenines priemones, padedančias lavinti vaikų, turinčių intelekto, klausos ir kalbos sutrikimų, socialinę, komunikacinę, pažinimo kompetencijas, suvokimo klausa, sakytinės ir rašytinės kalbos, skaitymo, matematinio raštingumo ir kt. įgūdžius. Pedagogikos mokslų daktarei padės mokslinė bendradarbė MARIJA CHAIDARPAŠYČ, prisidėjusi kuriant skaitmeninę priemonę „Laiko juosta“ ir atlikusi tyrimą, leidusį suvokti šios priemonės naudą specialiųjų poreikių vaikų lavinimui(si).
Lapkričio 4 d. psichologijos mokslų daktarė JELENA GONČIAROVA pranešime „Vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, skaitymo įgūdžių formavimas(is)“ apžvelgs specialiųjų poreikių vaikų skaitymo įgūdžius; patars, kaip atpažinti mokinio skaitymo sunkumus; pasidalins darbo šioje srityje patirtimi; pateiks konkrečių darbo metodų ir priemonių.
Šis pamokų rinkinys – UPC seminaro „Globaliojo švietimo temų integravimas į ugdymo turinį“ rezultatas. Pasirodo, garsusis Edmundo de Amiči romanas „Širdis“ yra nepamainomas vystomojo bendradarbiavimo, darnaus vystymosi, globaliojo švietimo ir pilietiškumo vadovėlis, ugdantis svarbiausias žmogaus vertybes.
Leidykla „Šviesa“ su partneriais – Nacionaliniu tautinių mažumų ir išeivijos švietimo, kultūros, mokymo ir informacijos centru (NTMI centras) bei Islandijoje esančia lituanistine mokykla „Trys spalvos“ įgyvendino projektą „Naujų metodų taikymas ugdant vaikų autistų muzikinius gebėjimus“, kurio tikslas – sukurti naujus muzikinės veiklos metodus autistiškų vaikų pasiekimams skatinti ir išmokyti mokytojus, dirbančius su šiais vaikais, taikyti juos ugdymo veikloje.
Projekto grupė parengė gerosios praktikos vadovą „Muzikinės veiklos ypatumai ugdant autistiškus vaikus“, metodines rekomendacijas mokytojams ir surengė mokymus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių muzikos mokytojams, specialiesiems pedagogams ir visiems, dirbantiems su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais.
Laimingo atsitiktinumo dėka šiandien patekau į Klaipėdos viešosios bibliotekos Vaikų skyriuje vykusį susitikimą-seminarą „Knygos ir paaugliai – pasaulyje ir Lietuvoje“, kurį vedė vaikų skaitymo ekspertas, humanitarinių mokslų daktaras Kęstutis Urba. Ką tik grįžęs iš 35-ojo pasaulinio IBBY kongreso, vykusio Naujojoje Zelandijoje, svečias pasidalijo įspūdžiais ne tik apie šį renginį, bet ir apie pačią šalį, jos gamtą, istorinius paminklus. Pristatė jis ir Naujosios Zelandijos švietimo ypatumus. Įdomu buvo sužinoti, kad mokiniai ten nuolat mokosi dešimt savaičių, po kurių dvi savaites ilsisi. Pailsėję vėl dešimčiai savaičių sėda į mokyklinius suolus. Ir taip visus metus. Kartą metuose jie turi mėnesio trukmės vasaros atostogas, kurios būna sausio mėnesį. Man ypač įdomu buvo išgirsti, kad šalyje bendraujama trimis valstybinėmis kalbomis: anglų, maorių ir gestų. Neliko nepaminėti ir garsieji maorių karo šokiai, kuriuos pati net du kartus mačiau Klaipėdos „Švyturio“ arenoje prieš rungtynes su mūsų šalies nacionaline krepšinio rinktine.
Beje, apie IBBY kongresą išgirdau ne pirmą kartą. Apie kas dvejus metus vykstantį vaikų literatūrai skirtą renginį pasakojo Šiaulių universiteto profesorė, humanitarinių mokslų daktarė Džiuljeta Maskuliūnienė. Tą kartą teko laimė pasiklausyti apie 2014 metais Meksikoje vykusį renginį, vaikų literatūros aktualijas, modernias šios šalies bibliotekas ir, žinoma, Meksikos įdomybes.
Šiandieniniame susitikime taip pat buvo pristatytos paauglių literatūros naujovės. Lektorius ypatingai prašė atkreipti vaikų dėmesį į Akvilinos Cicėnaitės knygą „Niujorko respublika“ apie besibaigiantį sovietinį gyvenimą vaiko akimis; berniukams skirtą Dainos Opolskaitės „Ir vienąkart, Riči“; Ilonos Ežerinytės apysaką „Sutikti eidą“ apie tarpiniame pasaulyje gyvenančius eidus, kuriuos galima užsisakyti internetu; specialiuosius pedagogus, tėvus, auginančius kitokius, pasak mūsų visuomenės, vaikus, turėtų sujaudinti Lauros Varslauskaitės „Mano didelis mažas aš“; nepadėkite į šalį ir Unės Kaunaitės knygos „Laiškai Elzei“ apie emigracijos ir patyčių temas.
Vaikų literatūrologas dar kartą pasidžiaugė Gendručio Morkūno unikaliu palikimu, aptarė Kristinos Gudonytės gebėjimą kurti paaugliams taip mėgstamus sinkretinio žanro siužetus, apžvelgė Gintarės Adomaitytės, Renatos Šerelytės, Kazio Sajos, Vytautės Žilinskaitės, Vytauto Račicko kūrybą.
Neliko nepaminėti ir į naująsias lietuvių literatūros pagrindinio ugdymo bendrąsias programas įtraukti kūriniai. Nors pagal šias programas dirbu tik pirmą mėnesį, vieno garsiausių vaikų literatūros tyrinėtojų nusivylimas manęs, deja, nenustebino 😦
pedagogikos instituto mokslininkai ir mokslo darbuotojai, kuriuos pakvietė Klaipėdos Litorinos mokyklos Kompetencijų kabineto iniciatorės – mokyklos direktorė Edita Andrijauskienė ir surdopeadgogė ekspertė Sigita Koroliovė. Tai ne pirmas šio instituto darbuotojų vizitas Klaipėdoje, pirmoji pažintis su Korekcinės pedagogikos instituto direktoriumi, dabartiniu Rusijos švietimo akademijos viceprezidentu, akademiku Nikolajumi Malofejevu ir pedagogikos mokslų daktare, Rusijos švietimo akademijos nare korespondente Olga Kukuškina įvyko 2012 metais. Tąkart mokslininkai iš Maskvos pasakojo apie daugumos šalių inkliuzinio ugdymo patirtį ir galimybę ją pritaikyti Rusijoje bei Lietuvoje, pristatė institute sukurtas įvairių raidos sutrikimų turintiems vaikams skirtas skaitmenines mokymo priemones, padedančias suvokti skaitomą tekstą, mokančias orientuotis aplinkoje, supažindinančias su metų laikais, formuojančias matematikos įgūdžius.
Laimingo atsitiktinumo dėka šiandien patekau į Klaipėdos viešosios bibliotekos Vaikų skyriuje vykusį susitikimą-seminarą „Knygos ir paaugliai – pasaulyje ir Lietuvoje“, kurį vedė vaikų skaitymo ekspertas, humanitarinių mokslų daktaras Kęstutis Urba. Ką tik grįžęs iš 35-ojo pasaulinio IBBY kongreso, vykusio Naujojoje Zelandijoje, svečias pasidalijo įspūdžiais ne tik apie šį renginį, bet ir apie pačią šalį, jos gamtą, istorinius paminklus. Pristatė jis ir Naujosios Zelandijos švietimo ypatumus. Įdomu buvo sužinoti, kad mokiniai ten nuolat mokosi dešimt savaičių, po kurių dvi savaites ilsisi. Pailsėję vėl dešimčiai savaičių sėda į mokyklinius suolus. Ir taip visus metus. Kartą metuose jie turi mėnesio trukmės vasaros atostogas, kurios būna sausio mėnesį. Man ypač įdomu buvo išgirsti, kad šalyje bendraujama trimis valstybinėmis kalbomis: anglų, maorių ir gestų. Neliko nepaminėti ir garsieji maorių karo šokiai, kuriuos pati net du kartus mačiau Klaipėdos „Švyturio“ arenoje prieš rungtynes su mūsų šalies nacionaline krepšinio rinktine.
korsigita 