Tinklaraštis specialiesiems pedagogams, tėvams, auginantiems specialiųjų poreikių turinčius vaikus, klausos negalę turinčių žmonių bendruomenei ir visiems tiems, kurie mėgsta ugdymo naujoves
Sunku paaiškinti, kas nutiko, kad toks šaunus konkursas, patekęs net į Klaipėdos – 2017 metų Lietuvos kultūros sostinės renginių programą, liko neaprašytas mano tinklaraštyje. Apie tai prisiminiau kurdama trečiojo konkurso, vyksiančio šių metų balandžio 11–26 dienomis, užduotis.
Laimė, visagalis internetas išsaugojo įdomiausias konkurso akimirkas ir pasakojimą apie tai, kaip jaunieji klaipėdiečiai vykdė miesto mero misiją 🙂
Dalinuosi konkurso užduotimis, kad visi norintys bet kada galėtų pasinerti į kvapą gniaužiančius nuotykius ir pakartoti Prūsijos karalienės Luizės paieškas:
We have reached the end of the trip to fairyland full of adventures. Today we are pleased to present 13 fairy-tales from ten countries of the world. Since fairy-tales are read not only by the little ones, but also by the adults, therefore there was no strict age limit in the project. That’s why our book is filled with children’s drawings, mature adaptations for screens and smart ideas. It was really interesting to see a new and modern illustrations for the fairy-tales which were created a long time ago. In some of them the popular children’s movie heroes can be recognized, in others unexpected interpretations appeared, third reflected the country’s culture and traditions, and fourth did not escape the technologies of the twenty-first century. However, all of the fairy-tales were united by the interest and enthusiasm of children. No wonder, after all, the fairy-tales grow us, teach, help, soothe and give a lot of joy. Therefore, we would like to share our joy with all project fans and fairy-tales lovers.
Štai ir pasibaigė nuotykių kupina kelionė į pasakų šalį. Šiandien su džiaugsmu pristatome 13 pasakų iš dešimties pasaulio šalių. Kadangi pasakas skaito ne tik maži, bet ir dideli, projekte nebuvo nustatyta griežta amžiaus riba. Todėl ir mūsų pasakų knyga pripildyta vaikiškų piešinukų, brandžių ekranizacijų, protingų minčių. Įdomu buvo pamatyti naujas, modernias iliustracijas prieš daugelį metų sukurtoms pasakoms. Vienose jų galima atpažinti populiarių vaikiškų filmų herojus, kitose atsirado netikėtų interpretacijų, trečiose atsispindėjo iliustruojančios šalies kultūra ir tradicijos, ketvirtos neišvengė XXI amžiaus technologijų veržimosi. Tačiau visas pasakas vienijo vaikų susidomėjimas ir entuziazmas. Nieko keisto, juk pasakos mus augina, moko, padeda, ramina, teikia daug džiaugsmo. Todėl dalinamės savo džiaugsmu su visais projekto gerbėjais ir pasakų mylėtojais.
Šitokiu intriguojančiu pavadinimu balandžio 15–26 dienomis vyko kūrybinis-pažintinis konkursas Klaipėdos mokiniams. Renginys buvo skirtas Švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės inicijuotiems Mokyklos bendruomenės metams ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu pradėtai vykdyti Darnaus judumo politikai. Norėdama atitraukti mokinius nuo kompiuterių, Klaipėdos Litorinos mokyklos pedagogų grupė savo ir miesto ugdymo įstaigų mokiniams sukūrė pasaką. Nerimaudami dėl vaikų pomėgio laisvalaikį leisti ne kieme, o prie kompiuterių, mokytojai pasiūlė intriguojantį žaidimą, į kurį įsitraukė dešimt komandų iš septynių uostamiesčio mokyklų.
Vaikams buvo pasiūlyta sukurti konkurso logotipą, sugalvoti kuo įdomesnį komandos pavadinimą ir, sulaukus balandžio 20 dieną elektroninio laiško su užduotimi, išbėgti į gatves. Užduoties pavadinimas skambėjo bauginančiai, nes buvo prašoma nueiti nežina kur ir parnešti nežinia ką. Kadangi užduotį kūriau aš, manau, turiu teisę publikuoti ją savo tinklapyje. Darau tai ne dėl noro pasipuikuoti, o siūlydama pasinaudoti ja. Užduotis buvo skirta 5–8 klasių mokinukams. Prieš pateikdama ją konkurso dalyviams, nusprendžiau išbandyti su savo giminaičiais. Tačiau mano giminėje tokio amžiaus vaikų nebuvo, todėl užkoduotą pasaką šifravo 2-os klasės gimnazistas ir 2-o kurso Klaipėdos universiteto studentė. Kaip jiems sekėsi? Ogi nelengvai 😀
Sulaukusi tokių rezultatų, galutinai įsitikinau, kad konkurso organizatoriai eina tinkamu keliu. Mat kovo 22 dieną, dalyvaudama Klaipėdos „Versmės“ progimnazijos organizuotoje konferencijoje „Sėkmė pamokoje“, išgirdau P. Mašioto progimnazijos lietuvių kalbos mokytojos V. Juškienės pranešimą „Etnokultūros ugdymas: tradicijos dabarties kontekste“, kuriame ji apžvelgė mokinių žinias apie Mažosios Lietuvos smulkiąją architektūrą. Pasirodo, penktokai geriau pažįsta Klaipėdos miesto skulptūras nei aštuntokai. Mokytoja šį paradoksą aiškino tuo, kad pradinėse klasėse vaikai daugiau mokosi apie gimtąjį kraštą ir jų žinios dar neišblėsusios. Tai sustiprino mano norą įtraukti į užduotį ne tik smulkiąją uostamiesčio skulptūrą, bet ir pasakas.
Kadangi konkurse dalyvavo per 50 mokinių iš 7 Klaipėdos ugdymo įstaigų, galvoju, kad ši užduotis bus naudinga uostamiesčio mokytojams. Organizuokite klasės valandėlę, konkursą tarp klasių, pasinaudokite užduotimi vakarėliuose, surenkite varžytuves tarp mokinių ir tėvelių, pabandykite ir patys išspręsti ją. Bus smagu, patikėkite manim 😉
Šiame vaizdo reportaže užfiksuoti slapta kamera daryti vaizdai apie mokinių nuotykius ieškant nežinia ko. Filmukas buvo parodytas baigiamajame renginyje. Mokinių ir jų mokytojų emocijos patvirtino, kad mano šeimos pastangos sekti nuotykių ieškotojų pėdomis pasiteisino 😀
O taip pat kviečiu pavartyti baigiamojo renginio nuotraukų albumą.
Šis ratas buvo pagamintas klasės valandėlei, skirtai „Veiksmo savaitei be patyčių 2016“. Manau, kiekvienas esame kažkam ištarę negerą žodį, kilstelėję ranką ar jos neištiesę pagalbos prašančiam. Tuo metu mums atrodė, kad elgiamės teisingai, tačiau po kurio laiko savigraužos kirminas pradeda sufleruoti, kad mes pasikarščiavome, įžeidėme arba atstūmėme nekaltą žmogų. O, kad galėtume atsukti laiką atgal ir atsiimti tą žodį, gestą ar žvilgsnį!..
Deja, bet laiko ratas sukamas tik pirmyn. Kad ateityje nereikėtų kaltinti savęs dėl neapgalvoto veiksmo, su kolege ir bendraminte Jolita savo mokiniams sukūrėme konfliktų sprendimo ratą, kuris padės užgesinti nesantaikos kibirkštį ir mokys pakantumo, savitvardos, pagarbos kitam žmogui.
Į ratą sudėjome 9 konfliktų sprendimo būdus. Klasės valandėlės metu išgirdome dar kelis pasiūlymus:
garsiai išrėkti savo pykti lauke,
stipriai įkvėpti ir „nuryti“ negerą žodį,
norėtus ištarti žodžius rašyti popieriuje tol, kol pyktis atlėgs.
Norėtume sukurti Konfliktų sprendimo atmintinę, kuria būtų galima naudotis ir mokykloje, ir namuose. Todėl prašome padėti mums ir parašyti, kaip dar galima užglaistyti nesutarimus, numalšinti staiga kilusį pyktį, apraminti įsiaudrinusią vaizduotę.
On 16th of January, 2016 participants of the project “A trip to fairy-tale” were invited to take a trip around the musical world. A famous mime from Klaipeda, Aleksas Mažonas and actors from his Pantomime theatre called “A” invited children who cannot hear to meet them. Works of A. Mažonas accompany our school throughout almost all of its lifetime, because A. Mažonas as an actor and educator knows very well that people who cannot hear are able to perfectly embrace the art of plastic motion.
On that day not only did we watch a cheerful performance about children world that isn’t ruined and filled with joy of discovery, but also we got inspiration to our project activities. Maybe it will be possible to turn one of the project participant’s fairy-tale into pantomime performance comprised of plastic motion?!
Projekto „Kelionė į pasaką“ dalyviai sausio 16 dieną buvo pakviesti pakeliauti po muzikos pasaulį. Negalinčius girdėti vaikus pasikvietė garsus Klaipėdos miesto mimas Aleksas Mažonas ir jo suburto Pantomimos teatro „A“ aktoriai. A. Mažono kūryba mūsų mokyklą lydi beveik visus jos gyvavimo metus, kadangi aktorius ir pedagogas labai gerai žino, jog negalintys girdėti žmonės puikiai priima plastikos ir judesio meną.
Tądien mes ne tik žiūrėjome nuotaikingą spektaklį apie nesugadintą, kupiną atradimų džiaugsmo vaikų pasaulį, bet ir sėmėmės idėjų projekto veiklai. Gal pavyks kurią nors projekto partnerių pasaką paversti plastišku ir intriguojančiu pantomimos spektakliu?!
Pasidaliję į dvi stovyklas pedagogai iš visos Lietuvos sausio 8 dieną Klaipėdos Ąžuolyno gimnazijoje ieškojo atsakymo į respublikinės konferencijos klausimą „ŠIUOLAIKINIŲ MEDIJOS PRIEMONIŲ TAIKYMAS UGDYMO PROCESE – BŪTINYBĖ AR MADOS REIKALAS?“
Kartu su biologijos mokytoja Renata Aglinskiene pratęsiau šį klausimą stendiniu pranešimu „Žaidimas … mokymasis“, prašydama konferencijos dalyvių vietoj daugtaškių padėti, jų nuomone, reikalingą žodį.
Deja, bet vieningo atsakymo konferencijoje nebuvo rasta, klausimas taip ir liko atviras. Viena tapo aišku, jog mokytojai turi būti pasiruošę kardinaliems pokyčiams ir jų nebijoti, nes naujoji karta, nesiraukydama imanti į rankas vadovėlį, nori, kad šalia būtų galima pasidėti ir planšetę, išmanųjį telefoną ar elektroninių knygų skaityklę.
Tebeieškodamos atsakymo į savo klausimą, mes prašome peržiūrėti nuotraukų albumą ir pratęsti konferencijoje pradėtą apklausą: kokį žodį teiginyje „Mokymasis … žaidimas“ įterptumėte Jūs.
Mums labai svarbi ir mokinių, ir jų tėvelių, ir pedagogų nuomonė!
We would like to announce with joy that the project“A TRIP TO FAIRY-TALE“ has started! Aim of the project is to gather people who love fairy-tales together to a club which will aim to engage children to read, share folk tales and their understandings of fairy-tales from other cultures.
You can join our journey too. Traveling together is much more fun!
Su džiaugsmu pranešame, kad startavo projektas „KELIONĖ Į PASAKĄ“. Projekto tikslas – susiburti į pasakas mėgstančių žmonių klubą, kuriame bus siekiama sudominti vaikus skaitymu, skatinama dalintis savo tautų folklorinėmis pasakomis bei aiškinamasi, kaip vaikai suvokia skirtingų kultūrų pasakas.
Prie mūsų kelionės galite prisijungti ir Jūs. Drauge keliauti daug smagiau!
Šiandien paskutiniai mokiniai sprendė lietuvių kalbos ir literatūros konkurso „Olympis 2015 – Rudens sesija“ užduotis, leidusias pasitikrinti savo lietuvių kalbos žinias. Smagu, kad septyni mokiniai ryžosi dalyvauti šiame konkurse, nes įdomios užduotys, galimybė pasirinkti konkurso lygį pagal savo raidą ir gebėjimus suteikia vaikams daug malonių akimirkų. Kad tai nėra tušti žodžiai, liudija devintoko Luko prašymas priimti jį į olimpiečių būrį. Žinodama, kad vaikinukui humanitariniai mokslai nėra patys įdomiausi, be galo apsidžiaugiau jo prašymu ir, parinkusi jam įveikiamą lygį, tuoj pat įtraukiau į komandos sąrašą.
Kaip ir kasmet lyderiais tapo devintokė Veronika Michailova ir septintokas Faustas Simaitis. Tačiau kiti penki mokiniai nuo jų atsiliko vos keliais procentais. Manau, kad šiais rezultatais galiu įsivertinti ir savo darbą – panašūs balai rodo, kad pamokose taikomas individualizuotas ir diferencijuotas ugdymas padėjo kiekvienam dalyviui įsisavinti dėstomą medžiagą. Nesvarbu, kad tai vyko skirtingu laiku ir nevienodu tempu, svarbu, kad painios ir nelengvos lietuvių kalbos taisyklės mokiniams po truputį pasiduoda. Tai patvirtino ir rudeninis konkursas, pasiūlęs įvairaus sudėtingumo užduotis, leidusias dalyvauti visiems norintiems, nes konkurso metu išgyventas jaudulys, atliktos užduoties triumfas, ekrane užfiksuotas rezultatas kelia mokinių mokymosi motyvaciją bei skatina daugiau domėtis mokomuoju dalyku.
Žinių radijo žurnalisto Raigardo Musnicko laidoje „Atviras pokalbis” dalyvavę Švietimo informacinių technologijų centro direktorius Vaino Brazdeikis, Vilniaus Simono Daukanto progimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Inga Uinskienė ir Lietuvos mokinių parlamento valdybos narys Kasparas Šidlauskas diskutavo apie norus ir galimybes sudominti Z kartos atstovus, kad jie norėtų eiti į mokyklą. Pokalbio metu buvo paminėtos ir elektroninės pratybos EMA, skirtos įvairios brandos ir gebėjimų penktokams, kurios moko spręsti problemas, ragina priimti šiandieninius iššūkius ir leidžia visa tai atlikti ne atsibodusiame sąsiuvinio puslapyje, o naujosios kartos pamėgtame kompiuterio ekrane.
Po laidos kilo noras pasidomėti, ar įdomu mokytis šiandieninėje mokykloje. Mano smalsumą patenkinsite atsakę i kelis apklausos klausimus.