Prieš dvejus metus sulaukusi kvietimo į Vienos lituanistinę mokyklą „Ąžuoliukas“, pavadinau tai maloniu netikėtumu. Po dvejų metų atskriejęs kvietimas sugrįžti, leido suprasti, kad pirmasis vizitas Austrijos lietuvių bendruomenėje nebuvo tik laimingas atsitiktinumas 😊
Vizitui į lituanistinę mokyklą ruošiausi ilgai, nes laukė susitikimai ir su mokytojais, ir su vaikais. Susitikime Lietuvos ambasadoje pasidalinau savo mintimis apie žaidimus ir jų naudą daugiakalbėje aplinkoje augantiems vaikams, ateinantiems į lituanistinę mokyklą po savaitės mokslų pasirinktoje Austrijos įstaigoje. Kalbos apie žaidimus tęsėsi ir antrąją dieną, nes dviejų amžiaus grupių vaikams atvežiau žaismingas edukacijas. Kol mažieji rengėsi kelionei į Mėnulį, vyresniesiems teko įminti Gedimino pilies paslaptį. Pasirodo, kunigaikštis Gediminas prieš daugelį metų pametė pilyje amuletą, be kurio Lietuvai gresia didelis pavojus. Tad užsiėmimo metu mokiniai gamino amuletus. Buvau nustebinta vaikų išmone ir kūrybiškumu. Darbo pradžioje nudžiugino ir baltapūkio Benjamino klausimas, ar amuletas bus skirtas jam, ar visiems Lietuvos gyventojams. „Ratuto“ mokyklos vaikai amuletus gamino iš panaudotų plastikinių indelių, paversdami juos apyrankėmis, žetonais, medalionais, vienas kurių turėjo net du dugnus, kad būtų galima paslėpti slaptą raštelį. Smagu buvo matyti, kad vaikai amuletus užsidėjo ir nenusiėmė.
Nors Vienoje lankiausi lapkričio 9–10 dienomis, tačiau įspūdžius apie mažuosius „Ratuto“ mokinukus sulaikiau net dviem mėnesiams, kad galėčiau palyginti jų kūrybą su savo mokinių darbais. Šiandien, minėdami Laisvės gynėjų dieną, mano auklėtiniai taip pat minė paslaptį – tik ne kunigaikščio Gedimino, o piliakalnio. Jiems taip pat reikėjo pagaminti amuletus. Darbui atsinešti nereikėjo nieko – gaminti pasiūliau iš įvairių klasėje esančių daiktų: popierinių lėkščių, stiklinaičių, plastikinių butelių, šiaudelių, plastilino… Mano auklėtiniai kūrybinę veiklą pradėjo nuo prašymo idėjų paieškoti internete. Tad daugumos darbai buvo tik graži internetinė kopija 😦 Laimė, keli amuletai buvo originalūs, sukurti be ekrano ir įkvėpti ne tik garsiųjų Lietuvos piliakalnių, bet ir laisvės, už kurią 14 šalies kovotojų 1991 metais sausio 13 dieną sumokėjo labai didelę kainą. Išeivijos lietuviai stengiasi išlaikyti meilę Lietuvai, šį gražų jausmą perduoda ir savo vaikams, štai kodėl iš amuletų, sukurtų toli nuo Lietuvos, sklido ypatingas jausmas ir energija.
Užduotį apie piliakalnius galima rasti skaitmeninėje knygutėje LIETUVA
Įspūdžiai iš lituanistinės mokyklos „Ąžuoliukas“ KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS AUSTRIJOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖJE








nes kovo 11 dieną vėl visi kelsime trispalves, giedosime Tautišką giesmę ir kalbėsime apie šalies nepriklausomybės atkūrimą. Mano ugdytiniai dažnai susipainioja tarp šių dviejų švenčių, todėl norisi jiems parodyti ar pasiūlyti kažką neįprasto, kad tas netikėtumas ilgiau išliktų atminty ir tuo pačiu išsaugotų žinias apie dvi svarbiausias Lietuvos šventes.
užduotimi, skirta Lietuvos nepriklausomybės dienai. Kadangi dirbu su vaikais, turinčiais įvairiapusių raidos sutrikimų, kelią į nepriklausomybę papildžiau ir pažintinių procesų lavinimo, ir lietuvių kalbos pažinimo užduotimis. Vieni, perėję kelią pagal užduoties autorės sumanymą, spalvino atitinkamą skaičių žyminčius langelius kartodami (arba mokydamiesi) spalvų pavadinimus. Kiti gilino žinias apie krypties prieveiksmius aprašydami kelią, vedantį aukštyn arba žemyn, sukantį kairėn arba dešinėn. Pildydami tuščius langelius žodžiais vaikai prisiminė šventės pavadinimą, jos prasmę, kartojo žodžių darybą, tikrinių daiktavardžių rašybą, skyrybos ženklų sakinio gale vartojimą. 





