Paskelbta Literatūra, Metodinės priemonės, Naujienos, Nuotolinis mokymas, Veiksmažodis, Žodžių daryba

KĄ DĖTI, KĄ MAUTI, KĄ VILKTI, KĄ AUTI?

     Šis klausimas šiandien keliamas ne žvelgiant į spintos lentynas, bet mokant vaikus taisyklingai vartoti veiksmažodžius, susijusius su apsirengimu. Sutikite, semantinių klaidų padarome visi, todėl šis linksmas filmukas pravers ir mažiems, ir dideliems. Tiesa, suaugusieji jame tikrai pasiges kai kurių aprangos, avalynės, aksesuarų pavadinimų, tačiau priemonė skirta mano mokiniams, o jūs ją visada galite papildyti VLKK Konsultacijų banko medžiaga.

     Filmukas skirtas nuotoliniu būdu besimokantiems vaikams, todėl visada galima jį susistabdyti reikiamoje vietoje ir išsamiau aptarti ekrane matomą informaciją. Filmo herojai yra konkretūs personažai, kuriems vardus sugalvojo mano mokiniai skaitydami ukrainiečių liaudies pasaką „Pirštinė“, todėl pridedu ir jų nuotraukas. Manau, kad sąžininga būtų parodyti ir netvarką personažų drabužių spintoje, nes apie tai su vaikais taip pat kalbėjome 🙂 Nerašau, ką pasaka apie senelio pamestą pirštinę turi bendra su mokymusi vartoti veiksmažodžius, nes tai – tik viena didelio pamokų ciklo dalis. Kai baigsis nuotolinio darbo maratonas, tikrai pasidalinsiu neįprastai, naudingai ir įdomiai skaitytos pasakos planais, metodinėmis priemonėmis, rezultatais ir nuotraukose užfiksuotomis pamokų akimirkomis.

#Nuotoliniam mokymui     

Daugiau įrašų apie nuotolinį mokymą(si):

RUDŽIO NUOTYKIAI IR PAMOKĖLĖS APIE DAIKTAVARDŽIO SKAIČIUS
PAVASARIO DETEKTYVAI
KĄ GALI RANKOS?
VIRTUALIOS KLASĖS DRAUGĖS PAGALBA MOKANTIS APIE DAIKTAVARDŽIO GIMINES
ŽADĖTASIS TĘSINYS ARBA BENDRINIAI IR TIKRINIAI DAIKTAVARDŽIAI
MOKOMĖS LINKSNIUOTI BŪDVARDŽIUS
KONKRETIEJI IR ABSTRAKTIEJI DAIKTAVARDŽIAI
SU ŽYMA #NUOTOLINIAM MOKYMUI
DARBO DIENOS PLANAVIMAS MOKANTIS NUOTOLINIU BŪDU
UGDANTIEMS NUOTOLINIU BŪDU
VEIKSMAŽODŽIŲ KAITYMAS
ŽODŽIO DALIŲ ĮTVIRTINIMAS

 

Paskelbta Naudingos nuorodos, Specialistams ir tėvams, Įvairūs

„AR BE LIETUVIŠKŲ KABUČIŲ GALI BŪTI TIKRAS LIETUVIS?“

Taip pavadintame  savaitraščio „Veidas“ žurnalistės Aušros Lėkos straipsnyje apžvelgiama veidas.ltsunki lietuvių kalbos rašyba, cituojamos Ilinojaus universiteto Čikagoje Slavų ir baltų kalbų bei literatūros departamento profesoriaus, Lietuvos istorijos instituto vyresniojo mokslo bendradarbio Giedriaus Subačiaus, lituanistės doc. Zitos Alaunienės ir Vilniaus Simono Stanevičiaus progimnazijos mokytojos metodininkės Birutės Vaiciukevičienės mintys apie bereikalingai į vaikų galvas kišamą archaizmų rašybą, diskutuojama su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau – VLKK) pirmininke Irena Smetoniene apie testų žalą mokant vaikus, apie nepasisekusias pastangas  panaikinti nosines raides žodžių šaknyje ir pakeisti raidės j rašymo taisyklę, apie liberalesnės skyrybos atsiradimą.

Straipsnyje svarstoma, ar lietuviškos kabutės, ilgieji ir trumpieji brūkšniai sumenkina mūsų lietuviškumą, pasakojama apie šnekamojoje kalboje neišnykusių žodžių reabilitaciją, dar kartą grįžtama prie naujųjų moterų pavardžių darybos. Ši straipsnio vieta man ypatingai patiko, kadangi ne kartą girdėjau kritikuojant mano pasirinkimą turėti pavardę be priesagos -ien-. Pasirodo, pavardės su galūne -ė yra sudarytos pagal baltišką modelį!

Tačiau, nežiūrint visų aukščiau išdėstytų minčių, profesorius Giedrius Subačius primena, kad daugelyje pasaulio kalbų yra istorinė rašyba, todėl į rašybos reformą jis žiūri atsargiai ir viliasi, kad  Valstybinės kalbos vartojimo, norminimo ir sklaidos programos priemonių planas netaps „dar vienu vien šūkiais apipintu darbo planu“.

Paskelbta Biblioteka, Specialistams ir tėvams, Tai įdomu

Dabartiniai lietuvių vaikų prasivardžiavimai

erzinimaiAndrius pandrius, Asta pasta, Ieva pieva, Jurga spurga, Daiva pamaiva… 

„Prasivardžiavimai, arba pasišaipymai iš vardų, vienas gyvybingiausių vaikų folkloro reiškinių“, – rašo VDU prof. dr. Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė straipsnyje „Dabartiniai lietuvių vaikų prasivardžiavimai“ (2011-12-19), kuriame publikuojami per pastaruosius du dešimtmečius, surinkti prasivardžiavimai. Tačiau jie atspindi ne tik šį laikotarpį, bet ir kiek ankstyvesnį, mat pateikėjais buvo ne tik vaikai, bet ir suaugusieji, prisimenantys, kaip jų vaikystėje šaipytasi iš vardų… Visas straipsnis ir prasivardžiavimų tekstai (informacija iš VLKK)