Paskelbta Literatūra, Metodinės priemonės, Morfologija, Naujienos, Sintaksė ir skyryba, Įvairūs

VASAROS SKAITINIAI

Išgirdusi septintos klasės mokinuko klausimą, ar užduosiu šią vasarą namų darbų, bei b4a5ab78pamačiusi jo nelaimingą veidelį, nuraminau pasakydama, jog šią vasarą reikės perskaityti tik vieną knygą. Džiaugsmingas visos klasės VALIO! leido suprasti, kad aš tikrai persistengiau kiekvienų metų pabaigoje įteikdama mokiniams po segtuvą su užduotimis. Gabūs vaikai užduotis atlikdavo, o tinginiukai grąžindavo švarų nevartytą segtuvą. Bandžiau juokauti sakydama, kad mokiniai galėjo bent  porą kartų susukti aplanką į vamzdelį, kad popierius įgautų vartyto išvaizdą.

Artėjant vasaros atostogoms, dar daugiau abejonių sukėlė ir internete plačiai aptarinėtas straipsnis „Juodosios pedagogikos labirinte: į kovą su namų darbais“. Todėl šiemetinei vasaros užduočiai įtakos turėjo prieš metus „Lietuvos ryte“ skaitytas straipsnis apie italų mokytoją Cesare Cata, savo mokiniams pasiūliusį vasaros atostogas praleisti kreipiant mažiau dėmesio į akademinius pasiekimus. Nors mano užduotyse reikės atkreipti dėmesį į šiuos dalykus, tačiau mokiniai gali ir nesuprasti, nes išeitas lietuvių kalbos temas pabandžiau paslėpti. Pirmas trumpas žvilgtelėjimas į išdalintus vokus jau sulaukė atgarsio – linksmas vienos mergaitės AČIŪ! ir po to sekęs klausimas, ar galės skaityti daugiau knygų, paliudijo, kad einu teisinga linkme.

Vasaros skaitiniai

Žodyno plėtimas

Individualios užduotys vasarai

Norinčius paįvairinti vaikų vasarą, kviečiu užsukti čia.

Paskelbta Apklausos, Literatūra, Metodinės priemonės

ŠIUOLAIKINIO JAUNIMO POŽIŪRIO Į LIETUVIŲ KALBOS SVARBĄ TYRIMO ANALIZĖ

Atlikti tokį tyrimą paskatino to paties pavadinimo tekstas Jolitos Levickienės ir Mildos Pošiūtės-Žebelienės literatūros vadovėlyje, skirtame 9 klasės mokiniams, turintiems klausos sutrikimą. Tekste pateikta Kauno Martyno Mažvydo vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojos Irenos Kaklauskienės tyrimo analizė. Stebint aktyviai diskutuojančius mokinius, kilo mintis pakartoti šį tyrimą. Kad apklausos metu nekiltų nesusipratimų, literatūros pamokos tema buvo integruota į lietuvių gestų kalbos pamoką, kadangi mokymas sudaryti klausimus abiejose kalbose labai skiriasi.

Klaipėdos Litorinos mokyklos devintokai apklausė septynis 6–8 klasių mokinius. Jiems buvo užduoti aštuoni iš dešimties tekste buvusių klausimų. Kadangi devintokams reikėjo patiems atlikti tyrimo analizę, jie į apklausą neįtraukė klausimo, prašančio pateikti pasiūlymų, galinčių padaryti lietuvių kalbos mokymąsi malonų ir reikalingą. Nesudomino jų ir klausimas, kurio atsakyme reikėjo pasakyti, kaip respondentai rūpinasi kalbos išsaugojimu. Tai rodo, kad mokiniai nemėgsta atvirų klausimų, todėl renkasi lengviausią variantą, susidedantį iš trijų atsakymų: taip, ne, nežinau.

Beje, šitas tyrimas buvo devintos klasės mokinių namų darbas. Atlikdami jį mokiniai mokėsi užduoti klausimus, fiksuoti atsakymus. Apklausos metu buvo plečiamas žodynas, kartojamos tiesioginės kalbos skyrybos taisyklės, prisimenama, kaip kurti apklausos diagramas. Rašau apie tai, nes niekaip neišeina iš galvos praėjusią savaitę inernete audringą skaitytojų bangą sukėles Armino Himmelratho straipsnis apie kovą su namų darbais.

Smagu, kad apklausti mokiniai nėra abejingi lietuvių kalbai. Nors vaikų gimtoji kalba yra gestų kalba, tačiau jiems nesvetimos ir lietuvių kalbos problemos. Tik vieno klausimo jaunesniųjų klasių mokiniai nesuprato. Tai buvo klausimas apie kalbos mirtį. Todėl šią savaitę pamokas pradėsiu nuo David Crystal knygos „Kalbos mirtis“, Vilnius: Tyto alba, 2005.

Paskelbta Apklausos, Literatūra, Metodinės priemonės, Naujienos, Sintaksė ir skyryba, Specialistams ir tėvams

JUODOSIOS PEDAGOGIKOS LABIRINTE: Į KOVĄ SU NAMŲ DARBAIS

     Dienraštyje „Klaipėda“ publikuotas straipsnis apie namų darbų skyrimą sukėlė dviprasmiškų minčių. Jamegeltonas bloknotas pasakojama apie Vokietijoje gyvenantį rašytoją Arminą Himmelrathą, kuris savo knygoje „Namų darbai, ne, ačiū!“ dalijasi mintimis apie namų darbų žalą mokiniams ir jų šeimos nariams.

     Gilintis į namų darbų temą rašytojas pradėjo suvokęs, kiek prarado laiko ir nervų įtikinėdamas savo tris vaikus atlikti mokytojų užduotus darbus. Remdamasis mokslininkų tyrimais rašytojas išsiaiškino, kad namų darbai ne tik nedaro jokios įtakos mokinių žinioms, bet yra nenaudingi ir beprasmiški. Kadangi esu mokytoja, nieko keisto, jog nesutinku su šiuo teiginiu. Manau, kad dirbdami namuose vaikai prisimena pamokoje išeitą temą, pagilina žinias, mokosi jas pritaikyti praktiškai. Tikiu, kad dauguma šiuos žodžius pavadins tradicinėmis šabloniškomis frazėmis, todėl pabandysiu jas iliustruoti pavyzdžiais. Skaitydama su septintokais Ulfo Starko knygos „Sikstenas“ ištraukas, pasiūliau jiems namuose sukurti saugaus elgesio atmintinę mažiems vaikams. Kuriant atmintinę paprašiau vartoti liepiamosios nuosakos veiksmažodžius. Smagu buvo skaityti vaikų darbus! Atmintinėse radau ne tik perspėjimų apie slypinčius pavojus, bet ir paliepimų neliesti vyresniųjų brolių ir seserų daiktų, nesiskųsti tėvams, netrukdyti bendrauti su draugais ir pan. Šios atmintinės priminė, kad konkurencinė kova tarp brolių ir seserų vis dar tebevyksta. Beje, man taip pat teko pereiti jaunesniojo vaiko šeimoje kančios kelius 😀

     Nenaudinga? Nesutinku, nes mokiniai net nepajuto, kaip pagilino gebėjimą vartoti liepiamosios nuosakos veiksmažodžius savo kalboje. Beprasmiška? Ne, nes niekada nepakenks dar kartą prisiminti, kokie pavojai gali slypėti artimoje aplinkoje.

     Remdamasis sociologų išvadomis knygos autorius teigia, kad silpnesni mokiniai, matydami, jog jų žinios atsilieka nuo kitų vaikų pasiekimų, neberuošia namų darbų, o gerai besimokantieji stropiai juos atlieka, todėl jis siūlo alternatyvą namų darbams: referatų rašymą, mėgstamų kompiuterinių žaidimų žaidimą, skaitymo minutes ir pan. Manau, kad autorius nieko naujo nepasakė, nes šiuolaikiškai dirbantis mokytojas gana seniai namų darbus keičia mokiniams patrauklia veikla. Pateikiu dar pavyzdį – mokydamiesi tiesioginės kalbos skyrybos, mano mokiniai kuria interaktyvius komiksus. Nenaudinga? Nesutinku, nes nemokamai internete platinamos komiksų kūrimo programos padeda vaikams žaismingai įtvirtinti taisykles. Betikslis laiko leidimas? Prieštarauju! Juk kurdami dialogus mokiniai plečia savo žodyną. Beprasmiška? Ne, nes pamėgtus šaudymus ir gaudymus vaikai iškeičia į vaizduotę ir kūrybiškumą lavinančią veiklą.

     Informacinėms technologijoms vis sparčiau užimant kiekvieną mūsų gyvenimo minutę, reikėtų jas visapusiškai išnaudoti mokinių lavinimui, nes jos yra patrauklios, nenuobodžios ir įtraukiančios. Ir dar galvoju, kad reikėtų rečiau vartoti žodžių junginį „namų darbai“, pabandykime pakeisti jį į pasiūlymus namuose sukurti, sukonstruoti, surasti, suskaičiuoti, išbandyti, ištirti, išrinkti, apklausti, apžiūrėti, apgalvoti ir pan.

Edukologės socialinių mokslų dr. Austėjos Landsbergienės mintys apie namų darbus pradinėse klasėse.

Namų darbų tema taip pat buvo gvildenta čia ir čia.

namų darbai

Paskelbta Apklausos, Metodinės priemonės, Mokiniai, Įvairūs

KAIP PADĖTI MOKINIAMS „NEPAMIRŠTI“ NAMŲ DARBŲ?

     Prieš metus vykusioje apklausoje apie namų darbų nedarymą daugiausiai balsų surinko siūlymas išsiaiškinti jų nedarymo priežastis. Antroje vietoje liko atsakymo variantas, rekomenduojantis paviešinti klasės stende nemėgstančių ruošti pamokų mokinių sąrašą. Tačiau manęs toks variantas nelabai viliojo, todėl beveik metus svarsčiau, kas galėtų pakeisti mokinių požiūrį į namų darbus.

     Kadangi nuolat cituojamas prancūzų rašytojo Žiuli Renaro posakis apie tinginystę, baudžiančią mus ne tik mūsų nesėkmėmis, bet ir kitų sėkme, vaikams jokio įspūdžio nepadarė, supratau, kad reikia imtis griežtesnių priemonių. Bet gėdos sąrašo sukurti vis tiek nenorėjau, nes gerbiu visus – ir stropiai besimokančius, ir tuos, kuriems namų darbai buvo tapę našta.

     Ši mintis įkyriai persekiojo visą vasarą, kol vieną rytą lengviau atsikvėpiau supratusi, jog atradau raktą į mokinių pasąmonę. Jau įpusėjo antrasis mokslo metų mėnuo ir galiu pasakyti, kad ši idėja pasiteisino. Nors ne visi mokiniai puolė prie namų darbų, tačiau kasdien matomi pirkimo-pardavimo skelbimą primenantys sąrašai neleidžia jiems lengviau atsikvėpti, todėl „skolininkų“ kaskart lieka vis mažiau.