Tinklaraštis specialiesiems pedagogams, tėvams, auginantiems specialiųjų poreikių turinčius vaikus, klausos negalę turinčių žmonių bendruomenei ir visiems tiems, kurie mėgsta ugdymo naujoves
Even though the trip was planned to begin in January, the current members and newcomers of the project “Second trip to fairy-tale“ have been working hard since the middle of December.
It is of no surprise, that the world of fairy-tales draws both grown-ups, and small children, as well as young and old. It draws them in and does not let go. Because there is so much fun in visiting unknown places, talking to animals, being the ruler of a kingdom, trying the powers of a wizard’s wand, conquering the forces of evil and feeling the flood of positive emotions when good trumps over evil!
Our first trip was a success and has ended in an amazing result: an electronic fairy-tale book comprised of 13 fairy-tales from ten different countries that have been illustrated by pictures and films made by children!
The second trip will be somewhat different. There is no fun in travelling on the same paths and visiting the same objects. We are planning to change the traditional illustrations of fairy-tales with filmed movies. Children alongside their teachers will create games for each fairy-tale that will help younger pupils to comprehend the read text and feel the joy of receiving a game at the end of the fairy-tale or getting an unexpected surprise.
Our young readers will be especially pampered because after the inclusion of the new fairy-tales into the second electronic fairy-tale book, older pupils of each school participating in the project will organize a reading feast for them. Therefore, do not waste any more time and join us because the trip will only last till the end of the school year.
Nors šią kelionę planavome pradėti sausio mėnesį, tačiau buvę ir naujai prie projekto prisijungę projekto „Antroji kelionė į pasaką“ pluša jau nuo gruodžio vidurio. Nieko nuostabaus, pasakų pasaulis įtraukia ir didelius, ir mažus, ir senus, ir jaunus. Įtraukia ir nebepaleidžia – juk taip smagu keliauti į nežinomas šalis, pasikalbėti su gyvūnais, pasijausti karalystės valdovu, išbandyti burtų lazdelės galią, nugalėti piktąsias jėgas ir visada pajusti teigiamų emocijų antplūdį, kai gėris nugali blogį!
Pirmoji kelionė į pasaką baigėsi puikiu rezultatu – elektronine pasakų knyga, sutalpinusia net 13 dešimties šalių pasakų, papuoštų vaikų piešiniais ir filmais!
Antroji kelionė bus šiek tiek kitokia – juk neįdomu keliauti pažįstamais maršrutais, lankyti tuos pačius objektus. Įprastas pasakų iliustracijas planuojame keisti filmuota medžiaga. Kiekvienai pasakai mokiniai kartu su mokytojais kurs žaidimus, kurie padės jaunesniųjų klasių vaikams suvokti skaitomą tekstą, pajusti džiaugsmą skaitymo pabaigoje gavus žaidimą ar netikėtai sulaukus siurprizo.
Mažieji skaitytojai bus ypač palepinti, nes sudėję naujas pasakas į antrą elektroninę knygą, kiekvienos projekte dalyvaujančios mokyklos vyresnieji mokiniai surengs jiems skaitymo šventę.
Tad skubėkite prie mūsų prisijungti, nes kelionė truks tik iki mokslo metų pabaigos!
Naujus metus Klaipėdos „Medeinės“ mokykla pradėjo solidžiai – sausio 5 d. šalies ir užsienio specialistai susirinko į mokslinę-praktinę konferenciją, kurioje buvo dalijamasi mokinių, turinčių specialiųjų ugdymo(si) poreikių, individualizuoto ugdymo teorinėmis įžvalgomis, naujausiais tyrimų rezultatais, ugdytojų patirtimi.
Didžiausias dėmesys konferencijoje buvo skiriamas socialinės-emocinės gerovės užtikrinimui kitokiam vaikui, kuris, pasak Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamento Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojos Virginijos Kazakauskienės, yra mokyklos pridėtinė vertė, nes jis skatina mokytojus nuolat mokytis, tobulinti ir atnaujinti kompetencijas, taikyti netradicinius ugdymo metodus, ieškoti naujų lavinimo būdų.
Svečiai iš Liepojos specialiosios internatinės mokyklos pristatė individualaus ir integruoto darbo su mokiniais, turinčiais nežymų ir vidutinį intelekto sutrikimą, ypatumais, pademonstravo komandinio darbo privalumus, apžvelgė specialiųjų mokymo priemonių, skirtų komunikacijos lavinimui, teigiamas savybes ir trūkumus. Beje, konferencijoje dominavo pranešimai būtent komunikacijos lavinimo temomis. Tai rodo, kad šis klausimas šiuo metu yra ypač aktualus specialiųjų poreikių vaikų ugdyme.
Konferencijos dalyviai dalijosi žiniomis apie augmentinę ir alternatyviąją komunikaciją; pristatė kalbos lavinimo ir žodyno turtinimo priemonę „Žodžių lietus“; pademonstravo socialinių istorijų naudą ne tik ugdant vaikus, bet ir koreguojant jų elgesį, padedant atsikratyti įvairių baimių, mokant reikšti emocijas; supažindino su kaniterapija, ergoterapija, muzikos ir piešimo terapijomis; pristatė „Pojūčių pasaulio“, dienos centro „Kelias kartu“ veiklas; suteikė galimybę virtualiai dalyvauti gydomosios mankštos, projektinių veiklų, individualizuotų užduočių ir mokymo priemonių kūrimo užsiėmimuose.
Konferencijos moderatorė Ulijana Petraitienė, pristatinėdama arba apibendrindama pranešimus, visos konferencijos metu profesionaliai teikė informaciją apie jos vadovaujamoje Klaipėdos pedagoginėje psichologinėje tarnyboje teikiamas paslaugas, veiklas ir naujoves.
Pertraukų metu vykę stendinių pranešimų pristatymai vaizdžiai supažindino su palankių edukacinių aplinkų kūrimo individualizuoto ugdymo procese pavyzdžiais.
Mano pranešimo tikslas buvo supažindinti konferencijos dalyvius su nemokamais IKT įrankiais bei programomis ir pademonstruoti, kaip galima sukurti vizualiai panašias, tačiau siekiančias skirtingų tikslų, įgyvendinančias skirtingus uždavinius ir mažinančias neįgaliųjų socialinę atskirtį užduotis. Konferencijos dalyviams pristačiau 4 IKT įrankius, padedančius individualizuoti ugdymo procesą. Pirmasis įrankis – Maze Maker (Labirinto sudarytojas). Vieni labirintus mėgsta, kiti jų nekenčia dėl sudėtingumo. Žinodama labirintų naudą smulkiosios motorikos, mąstymo lavinimui, gebėjimų orientuotis erdvėje ugdymui, juos dažnai įtraukiu į mokomąją veiklą, nes naudojantis šiuo įrankiu galima pagaminti skirtingus labirintus. Todėl mano mokiniai perskaitę pasaką, pavyzdžiui, apie nedorą lapę, užgrobusią kiškio namelį, mielai padės ilgaausiui pereiti labirintą ir saugiai grįžti į namus, kadangi jiems nereikės nuryti nuoskaudos patekus į neįveikiamo labirinto aklavietę.
Antrasis įrankis – Word Search Puzzle (Žodžių išbraukymo galvosūkis). Juo parengtos užduotys padeda plėsti žodyną, lavinti kalbą, atmintį, pastabumą. Naudojantis šiuo įrankiu taip pat galima parengti vizualiai vienodas įvairaus sudėtingumo užduotis.
Viena mėgstamiausių mano programų Word Clouds (Žodžių debesys). Jų yra labai daug, paprastesnių nei mano pristatoma, tačiau aš skaidrėse demonstruojamą programą renkuosi dėl figūrų ir paveikslėlių įvairovės. Kitos programos siūlo kelias tradicines geometrines figūras, širdelę, eglutę, automobilį ir pan. Šioje programoje yra labai didelis spalvotų ir nespalvotų paveikslėlių ir simbolių pasirinkimas, o jei vis dėlto nerandu nieko tinkamo, programa leidžia įsikelti savo paveikslėlį.
Ketvirtoji mano pristatyta IKT programa – Edpuzzle (Edukacinė dėlionė). Nukopijavau ir į skaidres įkėliau titulinį puslapį, kuris sako, kad Edpuzzle yra lengviausias kelias sudominti mokinius pasitelkiant video filmus. Ši programa leidžia įkelti bet kokius filmus, juos karpyti, ištrinti garsą, įkelti savo komentarus balsu ir kurti apklausas. Skaidrėse demonstruoju du apklausos būdus: pirmasis skirtas specialiųjų poreikių turintiems vaikams, kada reikia pasirinkti teisingą atsakymo variantą, antroje nuotraukoje esantis klausimas prašo mokinių įrašyti atsakymus patiems. Jei vaikams sunku kartu dirbti klasėje, užduotį galima atlikti namuose. Programos privalumas – galimybė mokytojui matyti prisijungusių mokinių skaičių, atliktų užduočių rezultatus.
Norisi tikėtis, kad konferencijos dalyviams mano pasisakymas suteikė naujų žinių ir paskatins papildyti pamokas šiomis programomis parengtomis užduotimis.
Laikas iš tiesų nieko neklausdamas lekia pašėlusiu greičiu. Tačiau yra metuose keletas dienų, kada norisi pagreitinti laiko bėgimą, kad galėtume prisėsti ir pabūti katu su pačiais artimiausiais žmonėmis, o vėliau greitai pašokti ir išbėgti į balkonus, kiemus ar aikštes spalvingais fejerverkų šūviais palydėti Senuosius ir sutikti Naujuosius metus. Tomis akimirkomis pamirštame negailestingą laiko tėkmę ir džiaugiamės galėdami pajusti jį.
Turbūt visi su manimi sutiks, kad artėjant labiausiai laukiamoms šventėms mokytojai, auklėtojai, tėvai stengiasi ugdymo procesą pripildyti šios šventės simbolių, spalvų, žaidimų ir linksmo šurmulio. Kalėdinės užduotys ne tik paįvairina mokymąsi, bet ir padeda vaikams sutelkti dėmesį, o šventės simboliai skatina mąstyti, kūrybiškai veikti ir būti pilnateisiu artėjančių renginių dalyviu.
Atrodo, ką dar šia tema galima rasti, tačiau ir vėl interneto platybės siūlo daug spalvingų, naujoviškų ir naudingų užduočių, žaidimų, idėjų pamokoms.
Niekada neatsibostančių spalvinimo paveikslėlių pasirinkitečiairčia.
Nekantraujantys kuo greičiau sulaukti Kalėdų senelio ar fejerverkais pažymėtos metų pabaigos, dar spės pasigaminti dienas skaičiuojantįsniego senį.
Kalbos lavinimui, žodyno turtinimui pasinaudokite šiomiseglutėmis. Surenkite vaikams varžybas ir pažiūrėkite, kieno eglutė bus aukščiausia ir vešliausia!
Negalite sulaukti naujametinių fejerverkų? Ne bėda! Ši paprasta, bet smagiveikla padės jūsų namus, klasę ar grupę nušviesti įvairiaspalvėmis fejerverko liepsnomis 😀
Šiandien prasidėjusį Adventą sutiksime kalendoriumi, įnešiančiu į vaikų širdis gerumo, supratingumo ir pakantumo. Advento kalendorius padės ir lietuvių kalbos mokytis. Pavyzdžiui, pirmoji kalendoriaus dėžutė papuošta snaige, kuri sufleruoja, kad mokiniai įtvirtins žinias apie priebalsių asimiliaciją. Šiandienos tema – žodžių snigti, dribti, čiuožti, šliuožti, žliugti ir kt. rašybos taisyklių įtvirtinimas. Vyresniųjų klasių mokiniai išsiaiškins snaigės savybes, vartodami būdvardžius; skaitvardžius besimokantieji „bandys“ jas suskaičiuoti :), o skyrybos skyrių šturmuojantys galvos apie žemę, nuklotą snaigėmis,
Gruodžio antrosiosdėžutė su sniego senio simboliu pakvies vaikus į kalbos ugdymo pamoką apie žiemą. Esu įsitikinusi, kad jie noriai palaikys idėją pasidalinti įspūdžiais apie baltą, šaltą ir šventėmis turtingą metų laiką. Dėžutėse galima paslėpti pamokos temą, darbo užduotis, įsivertinimo simbolius. Jeigu nesinori kalendoriaus susieti su mokomu dalyku, pasiūlykite mokiniams dėti į dėžutes tai, kas jiems svarbu, brangu ir miela. Tai gali būti linksma iliustracija, kortelė su nuoširdžiu palinkėjimu, slaptu noru ar svajone. Jaunesniųjų klasių mokiniams patiktų dėžutėse rasti saldainių, lipdukų, vyresniesiems į dėžutes galima įdėti kalėdinės loterijos bilietuką, žaidimo fantą ar kortelę, kurie bus reikalingi kalėdinio renginio metu.
Jei susidomėjote mano pasakojimu, kviečiu kasdien užsukti į šį puslapį, kuriame pristatysiu kiekvieną Advento kalendoriaus dėžutę su joje slypinčia idėja.
Užbėgdama įvykiams už akių, pasakysiu, kad savaitgalio –gruodžio 3 ir 4 dienos – dėžutės ragins mokinius pagaminti eglutę iš namuose ar gamtoje randamų medžiagų bei pakartoti balsių ir priebalsių rašybą atliekant užduotį, esančią Kalėdų senelio kepurėje.
Gruodžio 5 dienąmokinių pagamintos eglutės buvo aptartos iš visų pusių: penktokėliai ėmėsi žodžių darybos, vyresnieji lygino eglutes, vartodami būdvardžių laipsnius, dar kiti aiškinosi, kas privertė Eglę ištekėti už žalčio. Pagal individualias programas besimokantys vaikai spalvino eglutes ir aprašė jas pagal duotą planą. Smulkiąją motoriką mokiniai lavinosi varstydami eglutės žaisliukus ir verdami spalvingas girliandas.
Gruodžio 6 dienąant dėžutės nutūpusi Kalėdų senelio kepurė vėl pakvietė į Detektyvų biurą. Reikės išsiaiškinti, kas tas nevidonas, išdrįsęs apvogti patį senelį! Pamokos aprašymą rasitečia.
Gruodžio 7 dieną senis besmegenis pakvies į savo dirbtuves, kuriose mokiniai plės žodyną spalvų, daržovių, figūrų, medžiagų pavadinimais. Liesdami įvairios tekstūros senius (sniego (pagal galimybes), plastilininius, vatinius, popierinius, plastikinius, stiklinius, medžiaginius…) ir dalindamiesi savo įspūdžiais, mokysis pasakoti, reikšti savo mintis, komentuoti draugų nuomones.
Gruodžio 8 dieną vėl visi pasiners į senovės baltų mistinius ženklus ir simbolius kirpdami snaiges, puošdami klasę ir mokyklą. Apie tai skaitykite čia.
Gruodžio 9-oji – Kalėdų senelio kepurės diena. Tą dieną rašysime seneliui laišką, kuriame išliesime visas savo svajones. Tik nepagalvokite, kad mes tik prašyti mokame. Nieko panašaus! Pakartoję laiško rašymo taisykles, padėkosime už praėjusių metų dovanas, pasiteirausime, kaip senelis jaučiasi, ką veikė visus metus. Po to papasakosime apie save ir tik tada atsargiai pasiteirausime apie galimybę gauti išsvajotą dovaną. Kad Kalėdų seneliui būtų smagiau, laiškus iliustruosime, gaminsime vokus ir prisiminsime, kurioje vietoje rašomi adresato ir adresanto adresai.
Savaitgalį, gruodžio 10 ir 11 dienomis, mokiniai gaus nuorodas į nemokamas internetines svetaines, kur ras smagių žaidimų, padėsiančių puošti eglutes,kirpti snaiges. Pažiūrėkite, kokią snaigę iškirpau virtualiomis žirklėmis 😀
Gruodžio 12 dieną pasiūlykite vaikams paimti interviu iš… sniego senio! Ruošdamiesi šiai veiklai, mokiniai pakartos tiesioginės kalbos skyrybos taisykles, mokysis suformuluoti klausimus, atsakyti į juos įsijautus į sniego senio vaidmenį.
Ant gruodžio 13 dienosdėžutės nutūpusi trapi snaigė pasiūlys mokiniams gamtoje paieškoti daiktų, panašių į snaiges savo forma, raštais, medžiagos būviu. Raginimas išskirti įvairių daiktų panašumus ir skirtumus, skatins mokinius mąstyti, lavins jų kalbą, dėmesį ir vaizduotę. Mažieji gali apibūdinti rastus daiktus vienu–dviem žodžiais; vyresnieji – kurti būdvardžių grandinėles; skyrybos besimokantieji – kartoti sudėtinių prijungiamųjų sakinių skyrybą, paaiškinant, kaip, kodėl, kuo įvardinti daiktai primena snaiges.
Gruodžio 14 dieną siūlau organizuoti sniego senių žygį į mokyklą. Tegul mokiniai atsineša į klasę tai, kas susiję su žiemos žaidimų simboliu. Tai gali būti pasaka, piešinys, nuotrauka, suvenyras, lipdukas, pačių pagamintas darbelis, sniego gniūžtė ir pan. Jaunesniųjų klasių mokiniai, vardindami atsineštus daiktus, mokysis nurodyti kirčiuoto skiemens vietą žodyje; vyresnieji, skaičiuodami suneštus senius, mokysis vartoti ir rašyti kiekinius ir kelintinius skaitvardžius; patys vyriausi, apibūdindami kiekvieną žygio dalyvį, gilins skyrybos žinias.
Gruodžio 15 dieną mokiniai gali skaityti tekstus apie egles, eglutes, eglytes… Suraskite kiekvienam amžiaus tarpsniui tinkančių eilėraščių ir surenkite dailiojo skaitymo pamoką. Kad skaitymas vyktų sklandžiai, eilėraščius galima išmokti mintinai. Deklamavimą pasiūlykite lydėti įvairiais judesiais, tinkama mimika. Galima pažaisti su vienu eilėraščiu, pasiūlant jį skaityti keičiant emocijas ir nuotaikas.
Gruodžio 16 dienąmano mokiniai, tiksliai aprašydami įvairias kepures, padės nykštukams, elfams, Kalėdų seneliui ir kitiems jo komandos nariams surasti pamestas kepures ir kepuraites. Jei kepurių rasti nepavyks, pasiūlykite mokiniams sukurti skelbimą ir pakabinkite jį klasės stende. Taip pat galima parašyti SMS žinutę, pagalbos prašymą Facebook draugams. Ši veikla padės kurti taisyklingus tekstus, vartoti lietuviškus žodžius ir rašmenis, mokytis tiksliai ir nedaugžodžiaujant sukurti informacinį tekstą.
Gruodžio 17 ir 18 dienomis pagal mūsų Advento kalendorių vaikai turi dirbti su eglutėmis ir snaigėmis. Kad vaikai nepradėtų skųstis vis besikartojančiais simboliais, sugalvokite detektyvinę užduotį, kuri prašys surasti paslėptą daiktą. Mano mokiniai gaus iškirptus iš žurnalų tekstukus, kuriuose reikės surasti nurodytas raides arba žodžius ir iš jų sudėti sakinį. Iš sudėtų sakinių vaikai sužinos, kad gruodžio 19 dieną jiems reikės nusileisti į pirmą aukštą ir prie jame esančios eglutės rasti daiktą, kuris yra labai mažas ir lengvas. Šitas daiktas egzistuoja labai trumpai, nes yra greitai tirpstantis ir išgaruojantis. Sėkmingai atlikę užduotį mokiniai bus apdovanoti sniego senio emblemomis. Susibūrę į sniego senių klubą vaikai dalyvaus pokalbyje apie žiemą, jos požymius, paukščių, žvėrių ir žmonių veiklą, pakartos mėnesių pavadinimus, išvardins žiemos šventes, pasidalins savo nuomonėmis apie šį metų laiką.
Tarptautinio eTwinning projekto „A trip to fairy-tale“ („Kelionė į pasaką“) komandą: 5–10 klasių mokinius, projekto autorę, lietuvių kalbos mokytoją Sigitą Koroliovę, lietuvių gestų kalbos mokytoją Ritą Navitskę ir dailės mokytoją Jolitą Stumbrienę pasiekė dar viena puiki žinia – projektas buvo apdovanotas Europos Kokybės ženkleliu! Vasarą apdovanotas Nacionaliniu Kokybės ženkleliu, o rugsėjo mėnesį tapęs konkurso „Geriausia Lietuvos „eTwinning“ mokykla 2016“ laimėtoju projektas bus eksponuojamas specialiame Europos portalo puslapyje!
Rusijos švietimo akademijos Korekcinės pedagogikos instituto delegacijos mintys apie švietimo problemas abiejose šalyse, vykusį seminarą ir viešnagę uostamiestyje
Daugiau apie korekcinės pedagogikos specialistų vizitą skaitykite čia.
Lapkričio 2–6 dienomis Klaipėdoje viešėjo Rusijos švietimo akademijos Korekcinės pedagogikos instituto mokslininkai ir mokslo darbuotojai, kuriuos pakvietė Klaipėdos Litorinos mokyklos Kompetencijų kabineto iniciatorės – mokyklos direktorė Edita Andrijauskienė ir surdopeadgogė ekspertė Sigita Koroliovė. Tai ne pirmas šio instituto darbuotojų vizitas Klaipėdoje, pirmoji pažintis su Korekcinės pedagogikos instituto direktoriumi, dabartiniu Rusijos švietimo akademijos viceprezidentu, akademiku Nikolajumi Malofejevu ir pedagogikos mokslų daktare, Rusijos švietimo akademijos nare korespondente Olga Kukuškina įvyko 2012 metais. Tąkart mokslininkai iš Maskvos pasakojo apie daugumos šalių inkliuzinio ugdymo patirtį ir galimybę ją pritaikyti Rusijoje bei Lietuvoje, pristatė institute sukurtas įvairių raidos sutrikimų turintiems vaikams skirtas skaitmenines mokymo priemones, padedančias suvokti skaitomą tekstą, mokančias orientuotis aplinkoje, supažindinančias su metų laikais, formuojančias matematikos įgūdžius.
Po sėkmingo seminaro buvo nuspręsta tęsti mokyklos ir instituto bendradarbiavimą, suplanuotas po pusmečio turėjęs įvykti susitikimas, tačiau, kaip dažnai atsitinka, antrąkart į uostamiestį mokslininkai atvyko tik po ketverių metų. Tačiau antrasis vizitas buvo kaip niekad produktyvus ir svarbus Lietuvos specialistams, kadangi į trijų dienų tarptautinį seminarą „Pagalba autistiškam vaikui ir specialiųjų poreikių vaikų ugdymo aktualijos“ atvyko visas mokslininkų desantas. Didžiausias krūvis teko psichologijos mokslų daktarei Jelenai Baenskajai, kuri ne tik vedė seminarą „Pagalba autistiškam vaikui“, bet ir tyrė Litorinos mokyklos vaikus, turinčius autizmo spektro sutrikimų, konsultavo jų tėvus ir pedagogus. J. Baenskaja išsamiai apžvelgė autizmo sindromą turinčių vaikų grupes, pateikė konkrečių pavyzdžių ir darbo su šiais vaikais metodų. Korekcinės pedagogikos instituto specialistai yra sukūrę autistiškų vaikų ugdymo metodiką, paremtą vaikų emocijomis ir jausmais. Skirtingai nei ABA (angl. Applied Behavior Analysis) terapija, kurios pagrindinis principas – mokyti tinkamai elgtis skirtingose situacijose, formuoti įvairius įgūdžius, suteikti žinių, lavinti turimus gabumus ir pan., Rusijos metodika kreipia dėmesį į vaiko emocinės būklės vystymą ir plėtrą. Korekcinės pedagogikos instituto specialistai siūlo skaitymo, piešimo ir žaidimo metodus, lavinančius autizmo sindromą turinčių vaikų emocinį mąstymą, leidžiančius atpažinti ir vystyti jų gebėjimus, padedančius palaipsniui normalizuoti psichinį ir socialinį vystymąsi.
Pedagogikos mokslų daktarė Olga Kukuškina ir pedagogikos mokslų kandidatė Marija Chaidarpašyč pristatė kai kuriems klausytojams jau matytas skaitmenines priemones „Skaičiaus sandara“, „Miesto kieme“, „Laiko juosta“, „Pasaulio vaizdas“, skirtas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams. Neturintiems galimybių įsigyti minėtas priemones, mokslininkės pristatė Microsoft Word tekstinį redaktorių, padedantį lavinti rašytinę vaikų kalbą. Metodinė priemonė „Tekstinis redaktorius“ buvo kurta klausos, kalbos ir intelekto sutrikimų turintiems vaikams, tačiau, pasak akademikės O. Kukuškinos, ji tinka visiems jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams, susiduriantiems su rašymo sunkumais. Lektorė pasidalijo ne tik darbo su tekstiniu redaktoriumi patirtimi, bet ir metodine knyga bei prie jos esančiais priedais. Visą medžiagą galima rasti Klaipėdos Litorinos mokyklos virtualiame Kompetencijų kabinete.
Pedagogikos mokslų kandidatas Ilja Kukuškin pristatė klausytojams Korekcinės pedagogikos instituto elektroninę biblioteką, kurioje galima nemokamai naudotis daugiau nei 1500 leidinių, sukurtų garsios Rusijos defektologijos mokyklos atstovų per pastarąjį šimtmetį.
Skaitymo problema neramina ne tik specialiuosius pedagogus. Apie sunkumus suvokiant skaitomą tekstą kalba ir bendrojo lavinimo mokyklų pedagogai, todėl psichologijos mokslų daktarė Jelena Gončiarova seminare „Vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, skaitymo įgūdžių formavimas(is)“ padėjo suprasti šios problemos priežastis, supažindino su priemonėmis, padedančiomis įveikti minėtus sunkumus. Įstrigo profesorės pasakymas, kad normaliai besivystantys vaikai skaito lengvai lyg bėgdami per žydinčią pievą, o raidos sutrikimų turinčių vaikų skaitymas prilygsta kopimui uolomis. Svajodami įveikti debesyse paskendusias viršūnes, alpinistai naudojasi įvairiais įrankiais, todėl ir specialieji pedagogai turi atrasti ir įduoti savo mokiniams tinkamus įrankius, padėsiančius įveikti stačias uolas. Siūlau susipažinti su profesorės Jelenos Gončiarovos pranešimo santrauka ir pasisemti patirties dviejuose žurnaluose, skirtuose raidos sutrikimą turinčių vaikų auklėjimui ir ugdymui:
IT revoliucija įnešė pokyčių ir į klausos negalią turinčių žmonių gyvenimą. Modernūs klausos aparatai, sėkminga kochlearinė implantacija suteikė galimybę minėtiems asmenims lavintis bendrojo lavinimo įstaigose. Sparčiai mažėjantis sutrikusios klausos mokinių skaičius Klaipėdos Litorinos mokykloje turėjo įtakos jos pokyčiams. Šiandien šioje mokykloje mokosi ne tik kurtieji ir neprigirdintieji, bet ir įvairių raidos sutrikimų turintys mokiniai, todėl šios įstaigos pedagogams iškilo būtinybė įgyti naujų profesinių kompetencijų. Rusijos švietimo akademijos Korekcinės pedagogikos instituto mokslininkų grupė su kaupu išpildė ne tik Litorinos mokyklos, bet ir daugiau nei septyniasdešimties specialiųjų pedagogų, logopedų, psichologų ir tėvų, auginančių ir ugdančių specialiųjų poreikių turinčius vaikus, lūkesčius.
Nors svečiai iš Maskvos atvyko su darbiniu vizitu, negalėjome neišpildyti akademikės Olgos Kukuškinos prašymo pasigrožėti mūsų uostamiesčiu ir jo apylinkėmis, nes prieš ketverius metus aplankytos Kuršių nerijos grožis neišdilo iš jos atminties. Šį kartą svečiams parodėme rudeninę Palangą, pasigrožėjome gamtos vaizdais Ventės rage, braidėme šiugždančiais lapais nuklotu pajūrio taku ir stebėjomės kaip džiūgavo iš daugiamilijoninio miesto atvykę svečiai padange praskridusiomis gulbėmis, dar nespėjusiais nukristi spalvotais medžių lapais, pajūryje rastais akmenėliais ir net tris kartus per penkias dienas pasikeitusiu oru. Rusijos sostinėje, pasak svečių, žalumos labai mažai belikę, pasigrožėti gamta galima tik išvykus už Maskvos ribų, tačiau Korekcinės pedagogikos instituto mokslininkai tokios prabangos negali sau leisti. Apie tai liudija jų moksliniai darbai, metodinė literatūra, jau sukurtos ir vis dar kuriamos šiuolaikinės ugdymo metodikos, skaitmeninės mokymo priemonės, palengvinančios autizmo sindromą ir kitų raidos sutrikimų turinčių asmenų ugdymąsi ir socializaciją.
Tarptautinio seminaro „Pagalba autistiškam vaikui ir specialiųjų poreikių vaikų ugdymo aktualijos“ atidarymas
Psichologijos mokslų daktarė Jelena Baenskaja
Pedagogikos mokslų daktarė, Rusijos švietimo akademijos narė korespondentė Olga Kukuškina ir pedagogikos mokslų kandidatė Marija Chaidarpašyč
Pedagogikos mokslų kandidatas Ilja Kukuškin
Psichologijos mokslų daktarė Jelena Gončiarova
Sėdi (pirmas iš kairės) pedagogikos mokslų kandidatas Ilja Kukuškin, trečia – psichologijos mokslų daktarė Jelena Gončiarova, šalia jos – pedagogikos mokslų daktarė, Rusijos švietimo akademijos narė korespondentė Olga Kukuškina, pedagogikos mokslų kandidatė Marija Chaidarpašyč ir psichologijos mokslų daktarė Jelena Baenskaja. Priekyje tupiu aš 😀
Dar viena puiki svetainė, skirta vaikų ugdymui. Čia daug idėjų ras ne tik su savo vaikučiais užsiimantys tėvai, bet ir juos lavinantys pedagogai. Svetainė siūlo gausią metodinių straipsnių biblioteką; mokymo priemonių rinkinius; vaikų žaidimų pavyzdžius; spalvinimo, kryžiažodžių, labirintų, taškų jungimo, paslėptų objektų ieškojimo užduočių. Skaitmeninės kartos atstovams patiks spalvinti ir žaisti žaidimus internete. Jeigu nuspręsite, kad vaikai per daug laiko praleidžia prie kompiuterio, minėtas užduotis ir priemones galėsite atspausdinti.
Būtinai panaršykite matematikai skirtame puslapyje, nes jame rasite pačių netikėčiausių pasiūlymų matematikos mokymui. Svetainės autoriai padės jums lavinti vaikus ne tik klasėje ar namuose, bet visur, kur tik su juo nueisite. Netikite? Užsukite į svetainę RAISINGOURKIDS ir patys tuo įsitikinsite!
Kurdama eTwinning projektą „Kelionė į pasaką“ („A trip to fairy-tale“), negalvojau apie jokius konkursus, varžytuves ir prizus. Šį kartą visas dėmesys buvo sutelktas į vaikų sudominimą skaitymu. Įduoti mokiniui knygą nėra sunku, bet įtikinti jį perskaityti ją – nelengva. Todėl tarptautinio projekto pagrindinis uždavinys buvo virtualiu pasauliu susižavėjusius vaikus grąžinti prie knygų. Kadangi pasakos patinka ir dideliems, ir mažiems, pasirinkau šį literatūros žanrą. Ir neapsirikau!
Projektas suvienijo 18-os mokyklų iš dešimties šalių mokytojus, susirūpinusius dėl sumažėjusio vaikų pomėgio skaityti. Žinodami skaitymo naudą, bet stebėdami vis didesnį mokinių įsitraukimą į virtualų pasaulį, mokytojai suorganizavo kelionę į pasakų šalį, pasiūlydami vaikams iliustruoti pasakas ne tik tradiciniais piešiniais, bet ir pasitelkiant jų mėgstamas informacines technologijas. Mokiniams buvo suteikta galimybė susipažinti su viena Afrikos ir dvylika įvairių Europos šalių folklorinių pasakų, kurios, papuoštos mokinių iliustracijomis, „sugulė“ į skaitmeninę knygą, prieinamą ne tik jauniesiems autoriams, bet ir visiems interneto vartotojams.
Kad pasakas galėtų perskaityti visų šalių atstovai, jas reikėjo išversti į anglų kalbą. O kad jomis galėtų mėgautis ir mažieji skaitytojai, projekto dalyviai partnerių atsiųstus kūrinius vertė į gimtąją kalbą. Vėliau pasakos buvo iliustruojamos pasirinkta technika: piešiniais, lėlių, šešėlių teatru, elektroninėmis iliustracijomis, ekranizacijomis, šokiu, dialogais ir kitomis nematytomis technikomis. Pasakų iliustravimas padėjo mokytojams suprasti, kaip mokiniai suvokia kitų šalių kūrybą, liaudies tradicijas ir kultūrą. Lietuvių komandai teko dviguba užduotis – partnerių pasakas jie vertė ir į gimtąją lietuvių gestų kalbą, ir į valstybinę lietuvių kalba. To reikėjo, kad mokiniai ir dailės mokytoja Jolita Stumbrienė, šio projekto koordinatorė, nesuklystų iliustruodami kitų šalių pasakas. Nors dėl kultūrinių skirtumų klaidų pasitaikė. Pavyzdžiui, lietuvių atsiųstos garsiosios pasakos „Sigutė“ herojė serbų vaikų iliustracijose buvo vaizduojama ne tik šalia gyvūnėlių besiglaudžiančia našlaite, bet ir knygą skaitančia elegantiška dama, ir animacinių filmų heroję primenančia padykusia mergaite.
Užsikrėtę pasakų iliustravimu, vaikai net nepastebėjo, kad pradėjo daugiau skaityti. Neliko nepastebėtas ir jų noras iliustruoti pasakas IT įrankiais. Nieko nuostabaus, kad skaitmeninė karta mieliau renkasi interaktyvų piešimo įrankį nei pieštuką. Todėl mokytojai skatino vaikus kurti įvairiausiomis technikomis. Taip atsirado aukščiau paminėtas šešėlių teatras, trumpos ekranizacijos, spalvingos elektroninės knygutės, kurios ypač patiko žemesniųjų klasių skaitytojams. Sužavėjo Kroatijos komandos išradingumas – jie įvaizdino pasakas šešėliais, šokiu ir net kompiuteriniu žaidimu! Tačiau didžiausių ovacijų sulaukė Kretos salos atstovai, perkėlę pasakas į ekraną!
Visos pasakos ir vaikų iliustracijos buvo sudėtos įelektroninę knygą(Lt). Spalvingą ir šiuolaikiškąpasakų knygą(En)gali perskaityti visi interneto vartotojai, o tiems, kuriems ji patiks, turime gerą naujieną – skaitytojų klubas neužsidarė, jau renkama nauja klubo komanda, ketinanti išleisti antrąjį pasakų tomą.
Kad šis projektas turi tęstis, įrodo aktyvus buvusių partnerių būrimasis antrajam projekto etapui. Nenustoti skaityti skatina ir netikėta projekto sėkmė – Lietuvos ir Ukrainos Nacionalinės paramos tarnybos įteikė projektui kokybės ženklelius, suteikiančius vilties sulaukti ir europinio įvertinimo. Ir tai dar ne visos naujienos – Lietuvos eTwinning programos ekspertai įvertino originalų būdą sudominti vaikus skaitymu ir paskelbė projektą „Geriausios eTwinning mokyklos 2016“ konkurso nugalėtoju!
Šis įvertinimas leido devynių šalies ugdymo įstaigų – konkurso nugalėtojų – atstovams susitikti Vilniuje, eTwinning stovykloje „Mistinės istorijos“. Klaipėdiečių komanda, lydima lietuvių gestų kalbos mokytojos, antros projekto koordinatorės, Ritos Navitskės, stovykloje susipažino su Forumo teatro metodu, mokėsi priimti sprendimus, atsižvelgti į draugų nuomonę, nepasimesti įvairiose situacijose, įveikti konfliktus, pagarbiai elgtis su kitais. Per dvi dienas stovyklautojai suspėjo sukurti filmukus, pasivaikščioti po paslaptingas naktinio Vilniaus vietas, išmokti dirbti su planšetėmis, Radvilų rūmų muziejuje dekoruoti porcelianines lėkšteles pagal kinų dekoravimo tradicijas ir pasidalinti sėkmingais projektų pavyzdžiais.
Stovyklos akimirkos buvo įamžintos vaizdo reportaže.
Man, projekto „Kelionė į pasaką“ autorei, teko garbė atstovauti Lietuvai baigiamojoje eTwinning konferencijoje Atėnuose, skirtoje skaitmeninio pilietiškumo temai.
Programos eTwinning bendruomenėje jau yra per 400 000 mokytojų, tačiau šis skaičius nuolat auga. Vizitas į šį renginį leido pasisemti dar daugiau idėjų, kadangi dirbdama sekcijose turėjau neįkainojamą galimybę susipažinti su sėkmingiausiais Europos projektais, sužinoti, kaip į projektinę veiklą įtraukti specialiųjų poreikių turinčius vaikus. Beje, norisi paskatinti ne tik savo mokyklos mokytojus, bet ir kitų Lietuvos ugdymo įstaigų pedagogus, lavinančius įvairių raidos sutrikimų turinčius vaikus, dalyvauti eTwinning projektuose, kadangi būtent šioje programoje dirbantys vaikai jaučiasi jaukiai, saugiai, pakyla jų savivertė. Ir tai nėra tušti pompastiški žodžiai. Mano mokiniai, prieš įsitraukdami į naują veiklą, visada klausdavo, ar bus bendradarbiaujama su klausos negalią turinčiais bendraamžiais. Išgirdę neigiamą atsakymą, vaikai sunerimdavo, klausinėdavo, kaip jie vieni su kitais bendraus, jaudindavosi, kad gali ko nors nemokėti. Tačiau eTwinning platformoje kiekvienas gali dirbti pagal savo gebėjimus, poreikius ir norus. Tai įrodė ir sėkmingi Klaipėdos Litorinos mokyklos projektai (vienas iš projektų 2012 metais laimėjo LR ŠMM ir korporacijos Microsoft konkurse „Virtuali kelionė klasėje“), ir konferencijoje pateikti darbai. Sekcijoje „Teach Meet“ („Mokytojų susitikimas“), kurią organizavo Belgijos Nacionalinės paramos tarnybos atstovas Bart Verswirvel, turėjau galimybę susipažinti su 9 projektais iš Švedijos, Lenkijos, Graikijos, Jungtinės Karalystės, Serbijos, Bosnijos ir Hercegovinos, kuriuose buvo pademonstruota, kaip galima sukurti veiklos kupiną programą iš paprasčiausių šalia tavęs nuolat esančių daiktų. Mažieji eTwinning dalyviai iš Švedijos ir Islandijos dalijosi savo žiniomis, tyrimais ir įspūdžiais projekte „What can we find underneath our feet“ („Ką mes galime rasti po savo kojomis?“) apie… grybus. Išradingi pedagogai į atrodo niekuo ypatingą temą įtraukė kalbos lavinimo, gamtos pažinimo, net klimato tyrimų užsiėmimus, nes vieną dieną uždavusi klausimą apie tai, ką galima rasti po savo kojomis, Švedijos darželio auklėtoja išgirdo: „Žemę“. Taip darželinukai nuo grybų perėjo prie globalių problemų sprendimo. Šis pavyzdys įrodo, kad nereikia išsikelti neįveikiamų tikslų ir uždavinių, užtenka apsidairyti aplink save, tinkamai suorganizuoti ugdymo veiklas, o likusį darbą atliks fantazijos nestokojantys vaikai.
Norintiems į projektą įtraukti naujų IT įrankių, turėjo patikti Jungtinės Karalystės atstovės Marilyn Tinkler pranešimas apie Padlet – virtualios lentos – panaudojimą projektinėje veikloje. Šis įrankis man buvo žinomas, tačiau sužinojusi, kad JK atstovė dirba su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais, supratau, jog tinkamai parinkau savo mokiniams šį įrankį, kadangi būtent Padlet lenta leidžia drąsiau ir atviriau pasireikšti vaikams, turintiems emocijų ir elgesio problemų, o taip pat tiems, kurie jaučiasi nejaukiai ir nedrąsiai matydami į save nukreiptas bendraklasių akis. Šioje lentoje mokiniai gali kone kasdien palikti vieni kitiems žinučių, net ir anoniminių, rašyti linkėjimus ar pareikšti savo nuomonę tuo metu svarbiu klausimu. Lentoje galima saugoti svarbią projekto komandos informaciją ir pan.
Graikijos atstovė Stavroula Lada pristatė projektą „Travelling museum“ („Kelionė muziejumi“), kurio metu mokiniai sukūrė turistinius gidus, padėsiančius įvairių šalių keliautojams pasirinkti mėgstamą objektą, kelionės tikslą ir kryptį. Šis projektas sudomino tuo, kad lietuvių kalbos pamokose vyresniųjų klasių mokiniai yra mokomi aprašyti savo keliones, sukurti kelionių lankstinukus, parengti kelionės planą. Manau, kad projektinė veikla, bendradarbiavimas su kitų šalių bendraamžiais kalbos ugdymo pamokas gali papildyti netradicine veikla, pamokomis už mokyklos ribų, išvykose patiriamais nuotykiais ir partnerių įspūdžiais iš dar nematytų Europos vietų. Lenkijos atstovai: pradinių klasių mokytojas Piotr Dylewski, istorijos mokytoja Katarzyna Sopolinska ir anglų kalbos mokytojas Lukasz Kaminski pasidalijo savo sėkmingiausiais projektais, papasakojo apie bendradarbiavimo įtaką ugdymui, pademonstravo tarpdalykinės integracijos pavyzdžių. O jų kolegė Lucyna Nocon-Kobior pristatydama projektą „LearningEnglish +“ (Anglų kalbos mokymasis +) pademonstravo, kaip mokiniai iš Lenkijos, Graikijos ir Prancūzijos pasinaudojo IT įrankiais mokantis anglų kalbos. Visi šie projektai yra laisvai prieinami eTwinning platformoje, todėl kiekvienas, nusprendęs kurti naują projektą, gali naudotis idėjomis, pavyzdžiais, siūlomais IT įrankiais, darbo formomis ir kita naudinga medžiaga.
Darbas sekcijoje „Accessibility in education“ („Prieinamumas švietime“) sulaukė ypatingo mano dėmesio, kadangi lektorė dalijosi darbo su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais problemomis, apžvelgė ugdymo ypatumus, aiškino, kaip reikia kurti šiems vaikams metodines priemones, į ką atkreipti ypatingą dėmesį, ko atsisakyti, kuo papildyti, kokias veiklas parinkti. Suskirsčiusi mus į nedideles grupeles, lektorė paskatino pasidalinti savo mintimis apie integruotai ugdomų specialiųjų poreikių turinčių vaikų darbo ypatumus savo šalyse nuo ugdymo programos rengimo iki priemonių kūrimo ir pateikimo konkrečiam mokiniui . Pasinaudodama 25 metų darbo specialiojoje mokykloje patirtimi, kartu su kolegėmis iš Klaipėdos Gedminų progimnazijos, Graikijos, Portugalijos ir Albanijos pateikėme savo pasiūlymus pedagogams, dirbantiems su integruotai ugdomais įvairių raidos sutrikimų turinčiais vaikais. Sulaukiau ir klausimo, ar mano mokiniai turi jiems skirtas specialias kompiuterines programas. Deja, bet Lietuvoje sutrikusios klausos vaikams dar nėra sukurta jokių skaitmeninių priemonių, todėl aš pati kuriu jiems mokomąsias priemones internetinėje erdvėje randamais nemokamais įrankiais ir programomis. Apie vieną mėgstamiausių mano naudojamų įrankių – „Word clouds“ („Žodžių debesys“), leidžiančių kurti vizualiai panašias, tačiau skirtingo turinio užduotis įvairių gebėjimų mokiniams, papasakojau sekcijos „Accessibility in education“ dalyviams. Šis užsiėmimas buvo be galo naudingas, kadangi iš įvairių šalių atstovų pasisakymų, lyg iš atskirų dėlionės gabalėlių, pavyko sudėlioti specialiųjų poreikių turinčio vaiko ugdymo pavyzdį, apie kurį svajoja tų šalių mokytojai, kurių švietimo sistema vis dar turi neužlopytų spragų, trukdančių sukurti tokį pat ar bent panašų į pirmaujančių šalių ugdymo modelį.
“Second trip to fairy-tale“ have been working hard since the middle of December.
pedagogikos instituto mokslininkai ir mokslo darbuotojai, kuriuos pakvietė Klaipėdos Litorinos mokyklos Kompetencijų kabineto iniciatorės – mokyklos direktorė Edita Andrijauskienė ir surdopeadgogė ekspertė Sigita Koroliovė. Tai ne pirmas šio instituto darbuotojų vizitas Klaipėdoje, pirmoji pažintis su Korekcinės pedagogikos instituto direktoriumi, dabartiniu Rusijos švietimo akademijos viceprezidentu, akademiku Nikolajumi Malofejevu ir pedagogikos mokslų daktare, Rusijos švietimo akademijos nare korespondente Olga Kukuškina įvyko 2012 metais. Tąkart mokslininkai iš Maskvos pasakojo apie daugumos šalių inkliuzinio ugdymo patirtį ir galimybę ją pritaikyti Rusijoje bei Lietuvoje, pristatė institute sukurtas įvairių raidos sutrikimų turintiems vaikams skirtas skaitmenines mokymo priemones, padedančias suvokti skaitomą tekstą, mokančias orientuotis aplinkoje, supažindinančias su metų laikais, formuojančias matematikos įgūdžius.
korsigita 