Kovo 24 dieną Šiauliuose vyko šeštoji respublikinė konferencija-seminaras „Gimtoji kalba mokykloje“. Šios konferencijos idėja prieš septynerius metus gimė prof. dr. Džiuljetai Maskuliūnienei ir dr. Onai Laimai Gudzinevičiūtei, pasidžiaugusioms šio renginio ilgaamžiškumu ir galimybe kartu su leidykla „Lucilijus“ skleisti gimtosios kalbos naujienas, aptarti problemas, dalintis gerąja patirtimi tokio paties pavadinimo straipsnių leidinyje.
Skirtingai nei ketvirtojoje konferencijoje, kurioje aš skaičiau pranešimą Dvikalbystės problemos mokant sutrikusios klausos vaikus, šioje konferencijoje daug pranešimų pristatė mokytojai ir net mokiniai.
Šiemetiniame savo pranešime apžvelgiau neprigirdinčiųjų daromas klaidas, šių klaidų priežastis ir pateikiau patarimų bendrojo ugdymo įstaigų pedagogams, ugdantiems integruotus sutrikusios klausos vaikus. Faktą, kad mano pranešimas „Ką reikia žinoti ugdant neprigirdintį vaiką“ įtrauktas į plenarinį posėdį, palaikiau nesusipratimu, tačiau prieš konferenciją priėjusi pasisveikinti mano buvusi dėstytoja prof. dr. Dž. Maskuliūnienė prasitarė, kad po pirmojo mano pranešimo jie suprato, jog nieko nežino apie klausos negalią turinčius žmones, todėl aš privalau kalbėti ne atskiros sekcijos klausytojams, o visiems konferencijos dalyviams. Nors jaudulio buvo dvigubai daugiau, tačiau vėliau tokiu organizatorių sprendimu labai džiaugiausi, nes išanalizavusi programą, galėjau vaikščioti iš sekcijos į sekciją, praleisdama man neaktualius pranešimus ir klausydama tų, kurie domino.
Prof. Kazimieras Župerka kalbėjo, kad kalbą išmokti nėra sunku, tačiau pagauti jos dvasią pasiseka ne kiekvienam. Pasak jo, kalbos dvasios iškėlimas padėtų kovoti prieš lietuvių kalbos pralaimėjimą anglų kalbai. Po kalbos dvasios Lietuvos verslo kolegijos Šiaulių fakulteto dekanė Raimonda Tamoševičienė kalbėjo apie lietuvių kalbos… purvą. Pranešėja neslėpė nusivylimo ir nuostabos pastebėjusi, kad jos studentai paskaitų metu konspektuoja angliškai, nes taip, pasak jų, yra lengviau ir greičiau. Dabartinė karta, R. Tamoševičienės žodžiais, pakenčia lietuvių kalbą, tačiau nuolat kartoja, kad gilintis į ją nesiruošia, nes neketina likti Lietuvoje. Baigdama pasisakymą pranešėja padovanojo savo buvusiam dėstytojui, prof. K. Župerkai, melioną dėkodama už suteiktas žinias ir sakydama, kad mūsų kalba panaši į jos turimą vaisių – iš viršaus kieta ir sunki, o viduje be galo saldi ir turinti daug sėklyčių, kurias nuolat sodindami neleisime išnykti lietuvių kalbai.
Viena iš dviejų konferencijos iniciatorių dr. Ona Laima Gudzinevičiūtė priminė, kaip svarbu žinoti žodynuose esančius ženklus ir simbolius, kad nepatektume į keblias situacijas, kaip nutiko vienos Šiaulių rajono kavinės savininkams, pavadinusiems savo įstaigą „Smakų smakas“. Pasirodo, jie kreipėsi į lietuvių kalbos mokytoją, kuri pasakė, jog toks žodis yra lietuvių kalbos žodyne, todėl vartoti galima. Tačiau mokytoja nepastebėjo, kad prie šio žodžio žodyne yra net du sutartiniai ženklai, perspėjantys, kad šis žodis yra nevartotinas.
Įdomus buvo Vilniaus Gedimino technikos universiteto lektorės dr. Vaidos Buivydienės pranešimas apie XX a. pirmosios pusės ugdymo programas ir vadovėlius. O literatūros ir literatūros didaktikos sekcijoje dar kartą pasidžiaugiau savo dėstytojos prof. dr. Dž. Maskuliūnienės pasakojimu apie vaikų skatinimą skaityti nuo Mažvydo laikų iki dabar, apie vaikų literatūros ir lietuviško rašto atsiradimo ryšius, apie šiuolaikinę literatūrą vaikams ir paaugliams.
Nemažai idėjų parsivežiau išklausiusi Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriaus vedėjos Aldonos Šiaulienės pranešimo „Biblioteka ir skaitymo idėjos tarp skaitmeninių džiunglių“. Patiko Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos mokinių pamąstymai apie popierinių ir skaitmeninių knygų įtaką šiuolaikiniam jaunuoliui, apie renginius, skirtus skaitymo skatinimui. O Šiaulių „Romuvos“ progimnazijos mokytojos Ingridos Samulionienės idėją vesti skaitymo valandėles parke ir „Akropolio“ prekybos centre pabandysiu įtraukti į savo pamokas.
Lietuvių kalbos ir didaktikos sekcijoje pavyko išklausyti pastabų apie Lietuvių kalbos mokymo(si) priemonių komplekte „Pupa“ I–IV klasei rastas logines, gramatines ir skyrybos klaidas. Su nekantrumu laukiau Lietuvių kalbos instituto darbuotojų pranešimų, apžvelgiančių mokinių kalbos pokyčius, daromas klaidas. Dar viena Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos mokinė pristatė tyrimą apie tarmių išlikimą bendraamžių kalboje ir pasidalino panevėžiškių tarme kalbančios savo močiutės kalbos aruodais.
Pranešimai baigėsi, tačiau mokslininkų, pedagogų ir mokinių pašnekesiai truko dar gerą pusvalandį – kalbėjome apie gimtosios kalbos, visos ugdymo sistemos, užsienio kalbų veržimosi į lietuvių kalbą problemas, kurios, tikiuosi, bus išsamiau aptartos septintojoje konferencijoje.
Ką reikia žinoti ugdant neprigirdintį vaiką
ypatingų vaikų ugdymo patirtis“ renginiu – seminaru „Muzikos, dailės, šokio ir teatro saviraiška – unikalus vaikų, turinčių intelekto sutrikimų, ugdymosi būdas.“
balses ir priebalses, taip pat visiems aišku. Puikiai pažįstame ir raides su brūkšneliais, paukščiukais ir nosinėmis, tačiau ne visi žinome, iš kur jos atsirado. Pasak Ilinojaus universiteto kalbotyros profesoriaus Giedriaus Subačiaus, jos yra arba pasiskolintos, arba sukonstruotos kitų kalbų pavyzdžiu. „Štai tris su paukščiukais – č, ž, š – pasiskolinome iš čekų kalbos, tada dvi nosines – ą ir ę – iš lenkų. Dar lieka keturios – ū, į, ų ir ė. Jų istorija pati įdomiausia“, – pasakojama straipsnyje
sunki lietuvių kalbos rašyba, cituojamos Ilinojaus universiteto Čikagoje Slavų ir baltų kalbų bei literatūros departamento profesoriaus, Lietuvos istorijos instituto vyresniojo mokslo bendradarbio Giedriaus Subačiaus, lituanistės doc. Zitos Alaunienės ir Vilniaus Simono Stanevičiaus progimnazijos mokytojos metodininkės Birutės Vaiciukevičienės mintys apie bereikalingai į vaikų galvas kišamą archaizmų rašybą, diskutuojama su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau – VLKK) pirmininke Irena Smetoniene apie testų žalą mokant vaikus, apie nepasisekusias pastangas panaikinti nosines raides žodžių šaknyje ir pakeisti raidės j rašymo taisyklę, apie liberalesnės skyrybos atsiradimą.
korsigita 