Tinklaraštis specialiesiems pedagogams, tėvams, auginantiems specialiųjų poreikių turinčius vaikus, klausos negalę turinčių žmonių bendruomenei ir visiems tiems, kurie mėgsta ugdymo naujoves
Jausmus ir pojūčius lavinantis projektas „AR JAUTI KAD ATEINA KALĖDOS?“ ir visai neseniai visus džiuginusios žiemos vaizdai įkvėpė surimuoti tai, kas vyksta laukiant gražiausių metų švenčių ❄️🎄❄️
Lapkričio pabaigoje startavęs eTwinning projektas „AR JAUTI, KAD ATEINA KALĖDOS?“ buvo sukurtas dviejų mokytojų, norinčių tapti eTwinning bendruomenės narėmis, prašymu. Žinodama, kad pirmieji žingsniai nėra lengvi, pasukau išbandytu keliu – pasiūliau trumpą, nesudėtingą, bet prasmingą kalėdinį projektą, kurio tikslas padėti kolegei iš Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos ir lietuvių kalbos mokytojai, ugdančiai Mjölby komunos (Švedija) vaikus, o taip pat įtraukti jų ir savo mokinius į šventines edukacines veiklas. Šių veiklų metu buvo turtinamas vaikų, gyvenančių daugiakalbėje aplinkoje, lietuvių kalbos žodynas; susipažįstant su Kalėdų tradicijomis projekto partnerių šalyse visais turimais pojūčiais gerinama emocinė būsena; bendraujant ir bendradarbiaujant keliama visų projekto dalyvių savivertė, mažinama socialinė atskirtis.
Į projektą vaikai įsitraukė entuziastingai, kadangi visiems patiko mintis rinkti pačių pieštų projekto logotipų nugalėtoją socialiniame tinkle Facebook. Žemiau – konkurso nugalėtojas.
Uoslės ir skonio pojūčiai buvo lavinami gaminant šventinius kepinius.
Kalėdinių atvirukų piešimas ir keitimasis su projekto partneriais paštu prisidėjo prie regos lavinimo, socialinių įgūdžių diegimo, leido atsiskleisti vaikų kūrybiškumui.
Projekte atsirado ir šeštasis, vidinis jausmas, leidęs išreikšti savo emocinę būseną apie dalyvavimą projekte ir Kalėdų laukimą žodžiais. Ši veikla buvo įgyvendinta Google disko programėlėje Jamboard.
Kas geriau klasėje – mokytojas ar Kalėdų senelis? Į šį klausimą atsakyti gali naujas TinyTap žaidimas „VISA TIESA APIE KALĖDŲ SENELĮ“. Jau buvau rašiusi, kad TinyTap programa padeda man įtraukti vaikus į mokymosi procesą, nes yra spalvinga, įdomi, įtraukianti, nes klaidingi atsakymai neleidžia pereiti į kitą puslapį. Vieni norėdami, kiti – nelabai, tačiau visi taiso klaidas, kad galėtų įveikti visas žaidimo užduotis. Kad ši taktika yra teisinga, rodo ir mano sukurtų žaidimų statistika. Todėl tikiuosi, kad ir naujasis žaidimas mokiniams patiks, nes būdvardžio kaitymo giminėmis ir skaičiais žinias gilinti padės pats Kalėdų🎄🎅!
Jeigu patiks toks būdvardžių mokymasis, pasiūlykite vaikams būdvardžių darybai skirtą žaidimą „LAIKAS“.
Šiemet mūsų klasę puošia etnografiniais raštais išmarginti eglutės žaisliukai. Juos gaminti įkvėpė ne senolių tradicijos, bet lapkričio pabaigoje prasidėjęs eTwinning projektas „AR JAUTI, KAD ATEINA KALĖDOS?“ Projekto tikslas – dalyvaujant šventinėse edukacinėse veiklose turtinti vaikų, gyvenančių daugiakalbėje aplinkoje, lietuvių kalbos žodyną. Susipažįstant su Kalėdų tradicijomis projekto partnerių šalyse visais turimais pojūčiais gerinti emocinę būseną; bendraujant ir bendradarbiaujant kelti visų projekto dalyvių savivertę, mažinti socialinę atskirtį. Kartu su Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos dainorėliais ir Mjölby komunos mažaisiais lietuviais Kalėdų laukiame pasitelkdami visus savo pojūčius. Klausą ir regą lavinome virtualiame susitikime dainuodami garsiąją kalėdinę giesmę „Tyli naktis“.
Žaisliukų dirbtuvėse, kurdami įvairios tekstūros puošmenas vaikai lavinsis lytėjimo pojūčius, o taip pat smulkiąją motoriką, vaizduotę, kūrybiškumą. Įdomu buvo stebėti ne pirmąsias mano mokinių žaisliukų gaminimo dienas, kada visi buvo prilipę prie ekrano, kopijuodami Pinterest socialiniame tinklapyje rastus pavyzdžius, bet paskutines, kurių metu niekas nebežiūrėjo į kompiuterį, o idėjų sėmėsi iš savo patirties ir iš savo vaizduotės gelmių. Planuodama išmokyti vaikus gaminti šia technika žaisliukus, pagrindinį dėmesį kreipiau į pojūčių lavinimą, etnografiniai raštai pasirodė netikėtai. Tai įrodo, kad tautinės tradicijos mūsų vaikuose yra gyvos ir mėgstamos.
Visos šioje publikacijoje pateikiamos užduotys yra paimtos iš šių metų kalendoriaus„Advento abėcėlė“. Jas dar kartą įkeliu tiems, kurie nepraktikuoja Advento kalendoriaus veiklų, bet ieško prieš šventes vaikams įdomesnių užduočių.
Pradėsiu nuo raidės C. Įgyvendinant Sveikos gyvensenos programą, pasiūlykite vaikams tarti cukrui „ne“!
Raidė F išmokins pasigaminti saugių fejerverkų ir tuo pačiu padės suprasti, kodėl į vandens telkinį išsiliejusi nafta išlieka jo paviršiuje.
Atsistojus ant kalendoriaus langelio, pažymėto raide I, galima pajusti kūrybinį iliuzijos džiaugsmą.
Suraide Įbus galima surengti mįslių minimo vakarėlį!
Mėgstantiems kryžiažodžius raidė K padės pagilinti žinias apie žiemos šventes, jų datas ir tradicijas.
Su raide L parungtyniaukite, kas greičiau suporuos žiemos švenčių simbolius.
Su raide M susieta užduotis prašo žodžių maišalynėje surasti Kalėdų seniui labai reikalingą daiktą. Kas tai?
Raidė O skatins daugiau judėti, o raidė P – pasukti galvą 🙂
Rankų miklumą išbandyti siūlo raidė R, o raidės S ir Š skirtos STEAM mėgėjams.
Įsisukusi į darbų sūkurį šiais metais Advento kalendoriaus neplanavau. Sulaukusi vieno mokinio klausimo apie jį, atsakiau, kad turbūt nespėsiu. Supratingai palingavęs galvą berniukas nuėjo. Praėjus kelioms dienoms tokį pat klausimą išgirdau iš antro mokinio. Tąkart atsakiau, kad pagalvosiu. Ne mergaičių, o berniukų susidomėjimas adventine veikla privertė atidėti kitus darbus ir imtis kalendoriaus kūrimo. Darbai palauks, o vaikų entuziazmas gali pradingti negrįžtamai, tad pristatau 2022 metų ADVENTO ABĖCĖLĘ! Kadangi šiemet Adventas prasideda lapkričio mėnesį, tai ir kalendoriuje bus daugiau langelių su užduotimis 🗓️ Jame vaikai ras ir gerumo momentų, ir STEAM eksperimentų, ir kūrybinių veiklų, ir namų ruošos darbų. Vaikai yra labai smalsūs, todėl dažnas neatsispiria atidaryti po kelis langelius, todėl kaip ir praėjusiais metais kalendoriuje bus galima atidaryti tik vienos dienos užduotį. Dar viena šiemetinio kalendoriaus naujovė – jame nėra skaičių, tad vaikams reikės prisiminti lietuvių kalbos abėcėlę, kad prasmingai praleistų adventinį laikotarpį.
Pakelėse pro medžius šmėžuojantys oranžiniai moliūgai, kvietimai skaptuoti juos ir puošti ugdymo įstaigas, nuotraukos socialiniuose tinkluose iš kasmetinės Moliūgų šventės Švėkšnoje, padažnėjusios užklausos apie Helovino šventę mano tinklaraštyje primena, jog atėjo laikas dalintis užduotimis apie Šiurpnakčio šventę ir lietuviškąsias Vėlines.
Žaidimas „KĄ IŠVIRSI: MOLIŪGŲ SRIUBĄ AR RAGANOS VIRALĄ?“ padės skirti Helovino, Visų šventųjų dienos ir Vėlinių tradicijas.
Na, o tiems, kurie žavisi Helovino personažais, siūlau TinyTap programoje sukurtą penkių skirtingų lygių galvosūkį „ŠIURPUSIS SUDOKU“. Išsprendę galvosūkį papildykite jį užduotimis: parašyk žodžiui šiurpus sinonimų, sugalvok jiems antonimų, pavadink žaidimo veikėjus, surašyk jų vardus abėcėlės tvarka, sugalvok su jais sakinių, apibūdink veikėjus, paieškok jiems lietuviškų atitikmenų, sukurk šiurpų pasakojimą, pasigamink kaukę ir pan.
Jau ne kartą rašiau ir sakiau, kad esu netradicinė klasės vadovė, turinti būrį skirtingo amžiaus vaikų. Sukurti vieningą 5–10 klasių mokinių komandą nėra lengva, nes mažieji bando naudotis ką tik perėjusių į dalykinę sistemą privilegijomis, vyresnieji kviečiasi į pagalbą paauglystės demonus, patys vyriausieji visiems vadovauja ir neina į jokius kompromisus. Smagu, jei pavyksta įtraukti auklėtinius į įvairias veiklas, sudominti klasės ir mokyklos renginiais, džiugu matyti, kaip puoselėjamos mūsų sukurtos tradicijos, gera stebėti vaikų bendravimą neformalioje aplinkoje. Tačiau būna tokių dienų, kada rankos svyra iš bejėgiškumo, nes nežinau, ką atsakyti juokais susigrūmusių vaikų tėvams, kas sulaužė akinius, klausos aparatą, įskėlė mobiliojo telefono ekraną, nuplėšė mokyklinės uniformos emblemą, paslėpė penalą ir pan. Tenka būti ir teisėja, ir taikytoja, ir derybininke, ir nuodėmklause, ir psichologe, ir…
Vaikiškus nesutarimus, pasierzinimus, konkurenciją, pašlijusius santykius reikia gydyti, todėl pirmąją šių mokslo metų dieną pakviečiau visus į Jausmų sanatoriją. Patekti į jausmų ir emocijų gydyklą buvo galima praėjus išsamų medicininį tyrimą. Perėjimas iš vaikystės į paauglystę kartais taip susuka galvas, kad mokslai neberūpi; bendravimas persikelia į virtualią erdvę, kurioje slypi ne vienas pavojus; noras kuo greičiau užaugti dažnai pastūmėja į žalingų įpročių liūną. Todėl Svaigulio laboratorijoje buvo ištirtas mokinių atsparumas neigiamiems visuomenės reiškiniams. Tam reikėjo užsidengti akis, tris kartus apsisukti ir pereiti nubrėžta linija. Kilus konfliktui neretai pakyla ir temperatūra. Tad Karščio klinikoje visi ją pasimatavo. Deja, bet ne visiems pavyko išsitraukti termometrą su norimu rezultatu🥵 Širdis – svarbiausias žmogaus organas. Jis ne tik palaiko gyvybę, bet ir padeda jausti visą jausmų ir emocijų paletę. Bijanti širdis smarkiai plaka, mylinti – maloniai tuksi, pykstanti – apmiršta, džiaugsminga vežiasi iš krūtinės, pavydi spaudžia... Širdies centre visi turėjo galimybę išlieti savo jausmą popieriaus lape, kuris tuoj pat perėjo kardiogramos testą ir kiekvienam pateikė atsakymą apie dabartinę sveikatos būseną ❤️🩹💗
Deja, bet tyrimas atskleidė, jog visiškai sveikų vaikų mūsų grupėje nėra, todėl teko kuo greičiau imtis gydymo. Niekas taip nesuvienija, kaip bendri ritualai, talismanai, veiklos kartu. Gavę receptus vaikai sustojo ratu ir atliko gydytojo nurodytus veiksmus. Kadangi gydymą rekomenduojama atlikti kasdien visus metus, manau, kad gims nauja tradicija dieną pradėti nuo jausmų ritualo 😀 Kad gydymas būtų veiksmingas, visi tyrimo dalyviai gavo po maišelį jausmų tablečių, tad tikiuosi, kad šie mokslo metai sanatorijoje bus emociškai ypatingi ir jausmingai įdomūs!