meno terapija socialiniame-emociniame ugdymas

Žodis – svarbiausia komunikacijos priemonė, bet pasitaiko atvejų, kada būna sunku savo mintis ir jausmus išreikšti žodžiu. Taip nutinka ir dėl raidos sutrikimų, ir dėl charakterio savybių. Vieniems žodžiai liejasi nenutrūkstamu srautu, kitiems vos pavyksta išstenėti trumpą tylų atsakymą, o tretiems jie užstringa ir komunikavimo procesas nutrūksta. Kokybiškam bendravimui koją pakiša ir skurdus žodynas. Tad pristatau lėlių ir dramos terapijos interpretaciją – mini spektaklių kūrimą, kuriuose vaidina mokinių pagamintos lėlės, kartais pasiskolinančios mokinių balsus, o kartais savo jausmus ir emocijas išreiškiančios judesiu. Kad judesys kompensuotų kalbėjimo problemas, lėlės buvo gaminamos iš laikraščių, nes ši medžiaga suteikia joms norimą pavidalą, leidžia išsilankstyti pačiomis netikėčiausiomis pozomis ir suteikia galimybę lavinti vaikų kalbos ir komunikavimo įgūdžius. Nereikia pamiršti ir smulkiosios motorikos lavinimo svarbos, nes susukti laikraštį į ploną vamzdelį iš pradžių sunkiai sekėsi 😀

Taip jau susiklostė, kad mano auklėjamojoje grupėje yra 12 berniukų ir tik 3 mergaitės. Taip jau susiklostė, kad lėlių gaminimo savaitę visos mergaitės sirgo. Tad dar kartą pasikartosiu, jog visos šios grožybės sukurtos berniukų rankomis! Lėlės dalyvavo lietuvių kalbos pamokose: vieniems jos atskubėjo į pagalbą padėti kurti dialogus, mokytis tiesioginės kalbos skyrybos; kitiems „aiškino“ būdvardžio kaitymo giminėmis ir skaičiais ypatumus; tretiems lėlės padėjo lengviau suvokti patarlių ir posakių perkeltines prasmes. Tai liudija perdaryta liaudies išmintis ir sukurtos trumpos scenelės.

Beje, šiomis lėlėmis galima pasinaudoti mokant žmogaus anatomijos ir fiziologijos (#STEAM ugdymas). Mano pačios sukurtos dvi lėlės turėjo visas vyriškas ir moteriškas kūno dalis. Kai kam kilo noras prunkšti, kai kas suko akis į šalį, tačiau natūraliai atrodančios lėlės pasitarnavo man kalbant apie lytiškumą ir Lietuvoje nuvilnijusį nepilnamečių seksualinio išnaudojimo skandalą.

Lėlės gali padėti įgyvendinti ir kitas prevencines programas, prisidėti prie socialinio ir emocinio ugdymo; jos gali dalyvauti klasės renginiuose, nes kurdami įvairias situacijas su jomis vaikai nejučiomis prabyla ir bent akimirkai užmiršta bendravimo baimes, sumažėja komunikacijos problemos, atsiskleidžia mokinių vidinis pasaulis, noras pasisakyti ir būti išgirstiems.

Daugiau apie meno terapiją ugdyme.

Nors jaunojo burtininko nuotykius studijavome su septintokais, burtų lazdeles gaminome visi, nes mano auklėtinių grupę sudaro įvairaus amžiaus vaikai, nes mažieji labai norėjo dalyvauti nematytoje veikloje. Šis noras dar kartą patvirtino vieną iš meno terapijos sąlygų – norint pasiekti reikiamų rezultatų, veikla turi būti nematyta, netikėta ir įdomi. Tik tada žmogus atsipalaiduos, įsigilins į save ir atsiskleis.

„Kaip burtų lazdelės gaminimas gali taip paveikti?“ – pagalvosite. Prieš darbą vaikai išėjo pasivaikščioti po mokyklos kiemą ir susirasti lazdelei reikalingų priemonių. Pakvėpavę grynu oru, atsipalaidavę jie kibo į gamybos procesą, kurio metu atsiskleidė ne tik kūrybiškumas – dirbant tokį neįprastą darbą tikrai kyla įvairių minčių. Kartais jos būna padrikos, tačiau gana dažnai – gilios ir prasmingos. Pradėjus nuo Hario Poterio ir jo šeimos likimo aptarimo, netrukus buvo pereita prie savos aplinkos ir joje esančių žmonių. Pasigaminę po lazdelę vaikai turėjo galimybę sugalvoti norą. Jis turėjo būti ypatingas, nes lazdelė galėjo išpildyti tik vieną. Šis užsiėmimo momentas buvo labai jautrus, parodęs, kad vaikams rūpi ne vien tik asmeninė gerovė.

Taigi įduodu jums į rankas burtų lazdelę, galinčią paversti pamoką įdomia veikla, suteikiančią puikią progą pamokos turinį susieti su klasės vadovo veikla, leidžiančią į(si)vertinti, padedančią suvokti save ir savo jausmus.