korsigita

Su rugsėjo 1-ąja! 

Pirmiausia noriu sveikinti mamytes,

Kad vaikučius lyg žiedus mums užauginai

Ir atvedei Rugsėjį į mokyklą

Lyg į šventovę, kur jų laukia

Papuošta lenta, suolai, draugai.

Juos pasitinka mokytojos akys –

Sužvilgus džiaugsmo ašara

Ir liūdesys aplanko nelauktai,

Kad daugelis jų jau išskrido

Į savo ilgą kelią – į gyvenimą

Tarsi rugsėjį mus paliekantys gandrai…

Ir kas, kad mano šventės puokštė

Jau seniai nuvyto,

Ilgiuosi besišypsančių akių,

Lyg iš dangaus varpelis, atmintin įstrigęs,

Dar šaukia lyg prie sielos atvirumo

Ir niekad nebaigtų skaityti rašinių.

Net ir pražilusius pasveikinu

Sušvytinčiu ir saulėtu Rugsėju –

Visi mes rašėme pirmas raides

Ir piešėme gėles spalvotas ir gražias.

Ant pirštų, nosių ir širdy dar pasilikę

Rašalo dėmės… nuo tada – jau visąlaik. (Ona Baliukienė)

Ruduo rugsėjį šaukia

Ruduo – spalvų aruodas!

Rugsėjo pirmą šaukia,

Vaikų džiaugsmingą juoką

Tuoj ves į klasę jaukią.

Kiek daug akių! Jos žydi –

Anksti šį rytą kėlės.

Prie dvyliktoko glaudžias

Mažutis pirmokėlis.

Gražiausi skamba žodžiai,

Nuo jų širdis sušyla.

Gerumas susitelkęs

Lyg debesėlis kyla.

Ir driekiasi per Lietuvą

Skambi daina varpelio…

Gerumas, aidu grįžęs,

Į širdis ieško kelio… (Zenė Sadauskaitė)

Mokytojų rugsėjis

Jis atėjo –

Rugsėjis.

Juk girdi

bežingsniuojant senokai.

Ar mąstai,

koks jis bus,

Kai pažvelgs į akis

nedrąsieji naujokai

ir neklausęs užplūs

to rudens žavesys?

Jis ateina

kaip visad –

vaikų jauduliais

pasipuošęs,

nuvalyta lenta

ir skambučio laukimo garsais.

Nužingsniuoja į klasę,

vaikų prialsuotą,

bei atsiverčia lapą,

prakvipęs aitriais sakiniais.

Jis sugrįžta išėjęs

toks artimas ir pasitempęs –

mūsų Krikštas,

Laukimas,

gaivališka Nerimastis.

Tarp gėlių pasitinkam

Spėliodami, kas mums bus lemta –

tiktai vieną žinodami,

kad jis išėjęs

Sugrįš. (Eilėraščio nuoroda)