Paskelbta “May the sun of this land scatter all the gloom and dark…”, eTwinning, Naujienos, Projektai

“MAY THE SUN OF THIS LAND SCATTER ALL THE GLOOM AND DARK…” / „TEGUL SAULĖ LIETUVOJ TAMSUMAS PRAŠALINA…“

    The project “MAY THE SUN OF THIS LAND SCATTER ALL THE GLOOM AND projekto logoDARK…” is gaining more momentum every day.  What is actually going on inside the workshops of the project, what are the daily activities of everyone wanting to become the guests of the 100th anniversary of the Independence of Lithuania?

      The constant rain and rare glimpses of sunshine had nothing to do with the origin of the Project name that started at the end of 2017 and will end at the beginning of 2018.

     We borrowed the name for our project from the National Anthem which flutters our hearts and invited all those wishing to join the celebration of the 100th anniversary of the Independence of Lithuania.

     While looking for our project partners and competition participants, we appealed to you just like that: “We are looking for birthday guests”. Knowing that everyone would want to give something as a gift, we asked the guests to bring us the sun. We explicitly stated that drawings and pictures and pictures are not accepted due to the fact they can be easily be found on the internet. Throughout the month of December, members of the international eTwinning project and participants of the competition from various Lithuanian educational institutions produced suns… a lot of suns. The first works reached us just before Christmas. The suns have to be presented to us until January 15th, therefore, it is of no surprise that following the start of the New Year, the doors of Klaipeda Litorina School have been constantly opened by the postman and people from Klaipeda – representatives of various educational institutions who present us their exhibits. Therefore, on the grey, rainy and gloomy days, our school is getting brighter and warmer.

20171114_091934 - Copy

     This warmth is also accompanied by inspirational letters in which the partners of the eTwinning project share updates regarding notifications on their sent works. The right hand of my project – Vida Petraitienė, the teacher of the Jurbarkas school “Ąžuoliukas“, shared a picture of seven suns which was sent to Klaipeda on January 4th.

jurbarko saulytės

     Friends from Ireland sent their sun before the holidays. Because they tried to comment on each of their activities… in Lithuanian language! We are especially eager to receive their work. Judging by their pictures, the Lithuanian words will be on the sun that they produced themselves.

bade34aa

We were touched by the Ukrainians – students of the Kalush Gymnasium and their teacher Vitalij Pivtorak, they shared a reportage on social networks on the sun sent to us and the fact that in February they will join the singing of the National Anthem and that they are very pleased and thankful for the chance to participate in the birthday of Lithuania!

     Not only will the sun scatter all the gloom and dark. But because kindergartens as well as the pupils and representatives of professional studies joined the Lithuanian birthday party, the sincere friendship between the people of different ages and from different nations will also scatter the gloom and dark.

********************************************************************

Projektas „TEGUL SAULĖ LIETUVOJ TAMSUMAS PRAŠALINA…“ įgauna vis didesnį pagreitį. Kas gi vyksta projekto dirbtuvėse, kuo gyvena visi, panorę tapti Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio šventės svečiais?

     Šitoks 2017 metų pabaigos–2018 metų pradžios projekto pavadinimas atsirado ne dėl to, kad Lietuvoje pastaruoju metu nuolat lyja ir vis rečiau pasirodo saulė. Projektui pavadinimą pasiskolinome iš mūsų visų širdis virpinančios Tautiškos giesmės ir pakvietėme visus norinčius prisijungti prie mūsų šalies nepriklausomybės šimtmečio paminėjimo.

     Ieškodami projekto partnerių ir konkurso dalyvių, taip ir kreipėmės: „Ieškome gimtadienio svečių“. Žinodami, kad visi norės jubiliatui kažką padovanoti, svečių paprašėme atnešti mums po saulę. Tik perspėjome, kad piešinių ir nuotraukų nenorime, nes jų – pilnas internetas.

     Visą gruodį tarptautinio eTwinning projekto nariai ir į konkursą atsiliepę dalyviai iš įvairių Lietuvos ugdymo įstaigų gamino saules, saulutes, saulytes… Pirmieji darbeliai mus pasiekė prieš Kalėdas. Kadangi saulių pristatymo laikas baigiasi sausio 15 dieną, nekeista, kad nuo Naujųjų metų Klaipėdos Litorinos mokyklos duris nuolat varstė siuntas pristatantys pašto darbuotojai ir eksponatus nešantys klaipėdiečiai – įvairių ugdymo įstaigų atstovai. Tad pilkomis, lietingomis ir niūriomis dienomis mūsų mokykloje darosi vis šviesiau ir šilčiau.

     Šilumos prideda ir įkvepiantys laiškai, kuriuose eTwinning projekto partneriai dalijasi pranešimais apie paštui perduotus darbelius. Štai mano projekto dešinioji ranka, Jurbarko mokyklos „Ąžuoliukas“ auklėtoja Vida Petraitienė pasidalino net septynių saulučių, išsiųstų į Klaipėdą sausio 4 dieną, nuotrauka. Draugai iš Airijos saulę išsiuntė prieš didžiąsias šventes. Nekantraujame sulaukti jų darbelio, kadangi airiai kiekvieną savo veiklą stengėsi pakomentuoti… lietuvių kalba! Sprendžiant iš nuotraukų, lietuviškų žodžių bus ir ant jų pagamintos saulės. Sujaudino ukrainiečiai – Kalush gimnazijos mokiniai ir jų mokytojas Vitalij Pivtorak, pasidalinę socialiniuose tinkluose reportažu apie mums siunčiamą saulytę, apie tai, kad vasario mėnesį jie prisijungs prie Tautiškos giesmės giedojimo ir apie tai, kad jiems labai gera dalyvauti Lietuvos gimtadienyje!

     Ne tik saulė tamsumas prašalins. Jas nugins ir projekto metu užsimezgusi nuoširdi draugystė su įvairių tautų ir dar įvairesnio amžiaus žmonėmis, kadangi prie Lietuvos gimtadienio šventės prisijungė ir darželinukai, ir mokiniai, ir profesinių studijų atstovai.

 

Paskelbta Metodinės priemonės, Naujienos

ŽIEMA… PAVEIKSLĖLIUOSE

     Supratusi, kad žiemos galime ir nebesulaukti, nusprendžiau pasinaudoti internete  viršelisesančiais paveikslėliais ir užduočių rinkiniais. Kad vaikai nepamirštų vis rečiau pas mus beužsukančios žiemos, pasinaudokite šiame įraše viskuo, kas jiems primins baltą purų sniegą, žiemos žaidimus, oro ypatumus, šio nuostabaus sezono simbolius, aprangą, žmonių, gyvūnų, paukščių ir augalų  veiklas. 

     Užduočių rinkinukas „Žiema“ piešiant snaiges, einant jų labirintu, skaičiuojant žiemos sezono simbolius, lyginant juos lavins vaikų mąstymą, pastabumą, dėmesį, smulkiąją motoriką. Lauko žaidimus primins nebaigti paveikslėliai. Žodyną plės, primins skaičius užduotis, prašanti surasti, nuspalvinti ir suskaičiuoti žiemos simbolius. Rankutes lavins užduotis „Žiemos sekimas“, kurią šiandien būtų galima pervadinti „Žiemos paieškomis“ ir „Sniego senio veikla“ 😦 Patiems mažiausiems žiemos ilgesį turėtų apmalšinti smagios dėlionės (NAUJA!).

     Mėgstantys varstyti, turėtų džiaugtis spalvingomis varstymo kortelėmis, žaisminga pingvino figūrėle. Pasirodo, varstymas ne tik smulkiąją motoriką, bet ir kūrybiškumą, vaizduotę lavina. Pažiūrėkite, kokias gražias snaiges su vaikais galima pasigaminti!   

     Šiltos žieminės kepuraitės padės prisiminti abėcėlę, skaičius, o taip pat suteiks nemažai džiaugsmo spalvinant jas. O gal jūsų tarpe yra būsimų dizainerių? Jie galėtų sukurti kalėdinių megztinių kolekciją arba negražius megztinius paversti gražiais 😀 Nepretenduojantiems į dizainerių gildiją pasiūlykite nuspalvinti nesudėtingus žiemos paveikslėlius.  

     Daugiau smagių, deja tik popierinių, užduočių ir žaidimų rasite mano rinkiniuose „Žiemos džiaugsmai“ (NAUJA!ir Eglutė. O taip pat: Snaigių fiesta  ir Viskas apie sniego senius.

 

 

Paskelbta Kalėdos ir Naujieji metai, Naujienos

SVEIKINIMAI KALĖDŲ IR NAUJŲJŲ METŲ PROGA

Naujametinis sveikinimas

Paskelbta Literatūra, Metodinės priemonės, Naujienos

GRAIKŲ MITAS „DIEVŲ KILMĖ“

     Esu labai dėkinga devintokams, išpainiojusiems ir sutvarkiusiems klaidžią graikų dievų kilmės istoriją, perskaitytą 9 klasės J. Levickienės ir M. Pošiūtės-Žebelienės „Literatūros vadovėlyje“ (psl. 42). Idėja sukurti mito „Dievų kilmė“ plakatą kilo prieš dvejus metus, supratus, kad be schemos vaikai klaidžios kaip labirintuose, kuriuos taip mėgo statyti įvairių graikų mitų herojai.

     Ši priemonė ne tik pagelbės ateinančioms devintoms klasėms, ji pasitarnavo ir šiemetiniams mokiniams sutelkdama juos bendram darbui, kurio rezultatas – žaismingas, šiuolaikiškas ir tuo pačiu labai informatyvus plakatas.

Apie mano klasės stendus, vaizdinę medžiagą, skirtą pamokoms, klasės valandėlėms, įvairioms šventėms, renginiams ir akcijoms skaitykite įraše „ĮTRAUKIANTYS STENDAI“.

 

Paskelbta Kalėdos ir Naujieji metai, Metodinės priemonės, Naujienos

LAIMĖS RIEŠUTAI

     Kalėdos ne vienam asocijuojasi su stebuklais, kurių kiekvienas, net ir didžiausias pesimistas, su viltimi laukia. Tačiau kartais pamirštame, kad stebuklus ir patys turime kurti. Juk laukiant ir dairantis į keturias pasaulio puses, galime su jais ir prasilenkti😮

     Kad taip nenutiktų, siūlau paprastą išeitį – sukurti mažą stebuklą kitiems. Kartais dėkingai šviečiančios akys suteikia daugiau džiaugsmo nei materialus daiktas. Jei man pritariate, tada skubėkite į parduotuvę ir pasisverkite maišelį graikiškų riešutų. Maišelio dydis priklausys nuo to, keliems žmonėms nuspręsite padovanoti laimės trupinėlį.

     Skubu nudžiuginti riešutų mėgėjus – tai, ką rasite atsargiai per pusę perskėlę riešutą, drąsiai valgykite, nes riešuto branduolys mūsų idėjai nereikalingas. Žinant riešutų naudą organizmui, valgykite tiek, kiek norite, tačiau nepersistenkite, nes tai nėra lengvai virškinamas produktas😊

     Bet grįžkime prie stebuklo. Išvadavę kevalus nuo riešutų, įdėkite į vieną puselę mažą laiškutį su palinkėjimu. Rašykite tai, ko, jūsų nuomone, artimieji laukia, savo palinkėjimais padėkite jiems patikėti, kad visi norai gali išsipildyti. Jeigu per darbus nebespėjate pailsėti ir nesumąstote, kokį žodį įdėti į riešuto kevalą, pasinaudokite šiuo linkėjimų sąrašu.

     Kai gražus žodis jaukiai gulės kevale, karštais klijais patepkite antrąją kevalo dalį ir sujunkite ją su pirmąja. Nežinantys apie jūsų ruošiamą staigmeną net neįtars, kad rankose laikote riešutą su laiškučiu🤔 Jei planuojate riešutais puošti eglutę, prieš sujungdami abi kevalo puses, nepamirškite įdėti perpus sulenktą virvelę, kaspinėlį ar spindintį lietutį. O toliau siūlau pasitelkti savo fantaziją ir išpuošti laimės riešutus. Aš šiais metais riešutus nubarsčiau blizgučiais, todėl dar ir dabar savo namuose pastebiu spindinčių dulkelių pėdsakus. Atrodo, kad dalis jų pateko ir į mano mokinių akeles, nes jie kaip katės sukiojasi aplink stalą ir vis bando įspėti riešutų paslaptį😁

Daugiau šventinių idėjų rasite čia:

NUPIEŠK EGLUTĘ NAUJA!
KALĖDŲ SENELIO LABIRINTAI NAUJA!
„KALĖDINIŲ ŽAISLIUKŲ FABRIKAS“ NAUJA!
KALĖDINIAI SIURPRIZAI MOKINIAMS 
PRISIMINIMAI IR LAUKIMAS 
Snaigių fiesta
Viskas apie sniego senius
Ir žaidimai, ir naudingi užsiėmimai arba smagūs virtualūs kalėdiniai pasiūlymai
Kalėdiniai lavinamieji žaidimai vaikams
Eglutė
Kalėdų senelio diskoteka
Kas apvogė Kalėdų senelį, arba rimtos ir nerimtos kalėdinės užduotys įvairioms pamokoms
Kalėdų pavilioti
GALIMYBIŲ EGLUTĖ
ADVENTO KALENDORIAI KITAIP
GERUMO KALENDORIUS
ADVENTO KALENDORIAI
IŠVIRKŠČIAS ADVENTO KALENDORIUS
ŽODYNO TURTINIMO IR GERUMO PAMOKOS
Paskelbta Naujienos, Specialistams ir tėvams, Tai įdomu, Įvairūs

AR LENGVA MOKYTOJUI PATEKTI Į ROJŲ?

     Šiandien dalyvavau aktoriaus Vytauto Kontrimo vedamame seminare „Kiekvienas mokytojas turi būti aktorius“, kurį galėčiau pavadinti mini spektakliu. Pasak jo, mokytojai yra daugiausiai viešai kalbantys žmonės, todėl jo seminare ypatingai daug dėmesio buvo skiriama kalbėjimui prieš auditoriją.

     Pats dirbantis pedagoginį darbą aktorius mus visus palygino su kompiuteriais, kuriuos nuolat reikia atnaujinti. Tuo jis leido suprasti, kad tai, ką naudojai pamokoje vakar, rytoj kitai auditorijai, nors ir to paties amžiaus, nebetiks, kadangi kelis kartus iš eilės daryti tą patį turi būti neįdomu ir pačiam mokytojui. Bet ar visada taip yra? Prisipažinsiu, man tai labai patiko, nes ne vieną kartą pagavau save apgailestaujant, kad pamiršau įtraukti į pamokos planą praėjusių metų užduotį, lentelę ar schemą, nors naujas užduotis mokiniai dirbo su malonumu ir užsidegimu. Vadinasi, man taip pat nebeįdomu daryti tai, kas buvo anksčiau. Nesakau, kad tai vyksta nuolat, nes yra tokių pamokų, kurias kartoju kasmet. Pavyzdžiui, skaitant Edmondo de Amiči romano „Širdis“ ištrauką apie aklus vaikus, nuolat siūlau savo mokinukams, turintiems klausos negalią, įsijausti į aklo žmogaus būseną ir palyginti, kuri negalia yra sunkesnė. Beje, skirtingų kartų atsakymai minėtos pamokos metu nesikeičia…

     Mes, pabrėžė aktorius, nuolat sakome, kad dabartinė karta yra kitokia, dūsaujame, kad sunku juos sudominti, tačiau dažnai pamirštame išsiaiškinti, kokia gi yra ta XXI amžiaus karta. Vytautas Kontrimas kartą dirbdamas su antrokais, suvokė, jog visiškai nesugeba jų sudominti. Tada jis paprašė atnešti patinkančių muzikos kūrinių įrašų. Nors tai, ką perklausė, jam labai nepatiko, tačiau padėjo perprasti šiuolaikinius vaikus, o minėtų kūrinių įtraukimas į užsiėmimus leido tapti vaikų „draugeliu“. Žinoma, ne iš karto, tačiau jau penktoje klasėje vaikai su didžiuliu entuziazmu statė Šekspyro Hamletą.

     Mes turime kalbėti vaikams tai, kas mums patiems patinka, pabrėžė V. Kontrimas. Sausai išberta teorija mokiniams geriausiu atveju pro vieną ausį įeis ir tuoj pat išeis, o blogiausiu – atsimuš nuo jų kaip žirniai nuo sienos. Kalbėti taip, kad visiems patiktų, galima be jokių moderniųjų technologijų, pakanka tikėti tuo, ką darai, pasitelkti savo charizmą ir – pirmyn. Aktoriaus suvaidinta scena apie jo geografijos mokytoją tik patvirtino jo žodžius, nes tais laikais geografai galėjo pasitelkti tik žemėlapius, gestus ir iškalbą.

     O ką daryti, jeigu tos iškalbos neturi? Ir čia lektorius pasidalino neįkainojamais patarimais. Viešas kalbėjimas yra išėjimas iš komforto zonos, kurią gaubia rizikos ir panikos ratai. Kad nepatektų į panikos ratą, net didžiųjų pasaulio valstybių vadovai nuolat repetuoja savo pasisakymus. Tačiau V. Kontrimas perspėjo, kad kalbos surašymas popieriaus lape nesudomins klausytojų. Kalbą iš tiesų reikia planuoti, tačiau užsirašyti tik jos dalis ir svarbesnes tezes. Kalba turi būti ritmiška, dinamiška, panaši į plakato ar afišos tekstą, kuriame tai, kas svarbu, užrašoma padidintu ir paryškintu šriftu, o kita informacija pateikiama mažiau į akis krintančiu šriftu. Aktorius pasidalijo paslaptimis ir apie pirmas 30 viešo pasisakymo sekundžių; perspėjo, ko galima tikėtis išėjus į tribūną apsirengus neįprasta apranga, nauju makiažu ar aksesuaru; papasakojo, kaip klausytojus veikia tavo krenkštimas; patarė, ką reikia daryti džiūnant burnai, ko negalima, o ką reikėtų gerti prieš pat pasisakymą.

     Grįždamas prie ugdymo lektorius priminė, kad mokytojai savo pamokose turi panaudoti pavyzdžių iš kitų mokslų srities. Pavyzdžiui, skaitydami pasakojimą apie bitę, paklauskite mokinių, kiek viena bitė surenka medaus per visą savo gyvenimą. Nors tai nebus paminėta skaitomame tekste, tačiau vaikai tikrai su dideliu užsidegimu spėlios, kiek gi tas mažas vabalėlis gali prinešti medaus, o vėliau apstulbs sužinoję, kad vienos bitelės indėlis yra tik vienas arbatinis šaukštelis! Toks nukrypimas nuo teksto tikrai nesugadins pamokos, greičiau paskatins mokinius paieškoti daugiau informacijos apie tūkstančius gėlių aplankančius darbštumo simboliu tapusius vabzdžius.

     Seminaro pabaigoje aktorius Vytautas Kontrimas prisiminė studijų Teatro akademijoje laikus ir vienos dėstytojos, sužinojusios, kad jis tapo mokytoju, žodžius: „Mokytojas, kuris dirba iš širdies, yra mokytojas iš pašaukimo. Jis yra ŠVENTASIS!“ Aktoriui įsiterpus į moters žodžius, ji nutildė jį ir tęsė: „Bet ar tu žinai, kaip gyveno šventieji? Jie nuėjo kančių kelius, beveik nei vienas nemirė savo mirtimi. Bet koks gyvenimas šventųjų laukia po mirties!!!“ Tad iki susitikimo rojuje, kolegos 😀     

Paskelbta Idėjos kalendorinėms šventėms, Kalėdos ir Naujieji metai, Metodinės priemonės, Naujienos, SEU, Vadovavimas klasei

IŠVIRKŠČIAS ADVENTO KALENDORIUS

     Ilgai galvojau, kokį Advento kalendorių padaryti savo auklėtiniams, todėl „Kalėdų miestelio“ brėžiniai internete labai nudžiugino mane ne tik originalumu, bet ir patogumu: juk reikės tik iškirpti ir suklijuoti. Tačiau karpydama spalvotas figūras supratau, kad tai nebuvo pati sunkiausia artėjančio Advento dalis, nes niekaip nesugalvojau, ką įdėti savo vaikams į tuos simpatiškus mažyčius namelius. Iš pradžių svarsčiau apie lietuvių kalbos užduotėles, vėliau mintys peršoko prie saldumynų, o šiandien ryte šovė išganinga mintis padaryti viską atvirkščiai. Todėl nuo gruodžio pirmos dienos iki pat Kūčių į „Gerumo miestelio“ vardą gavusio kalendoriaus namelius vaikai dės savo gerus darbus ir darbelius. Jie bus įvairūs: dideli ir maži, reikšmingi ir ne tokie ypatingi, kasdieniniai ir netradiciniai, suplanuoti ir netikėtai atlikti…      Beje, jau žinau, kad gruodžio pirmosios namelyje atsiras lapelis su užrašu „mes pasistengėme, kad benamiams šunų ir kačių prieglaudos gyvūnėliams gruodis būtų sotesnis ir šiltesnis“.

Daugiau netradicinių Advento pavyzdžių rasite:   

„KALĖDINIŲ ŽAISLIUKŲ FABRIKAS“ NAUJA!
PRISIMINIMAI IR LAUKIMAS 
GALIMYBIŲ EGLUTĖ
ADVENTO KALENDORIAI KITAIP
GERUMO KALENDORIUS 

Jei vis dėlto norisi tradicinio Advento kalendoriaus, pavartykite įrašą ADVENTO KALENDORIAI 

Daugiau idėjų:

KALĖDINIAI SIURPRIZAI MOKINIAMS
LAIMĖS RIEŠUTAI
ŽODYNO TURTINIMO IR GERUMO PAMOKOS
Paskelbta eTwinning, Naujienos, Projektai, Specialistams ir tėvams, Tai įdomu, Virtuali kelionė klasėje

INOVATYVIAUSIŲ MOKYTOJŲ APDOVANOJIMAI 2017

     Inovatyviausių mokytojų apdovanojimuose dalyvavau antrą kartą. Pernykštė patirtis, likus už nominantų ribos, kartėlio neatnešė. Priešingai, matydama laureatus – iš „Virtualios kelionės klasėje“ konkursų pažįstamą Kauno Jėzuitų gimnazijos fizikos mokytoją Rigondą Skorulskienę ir eTwinning ambasadorę, su kuria dažnai susitinku eTwinning seminaruose, Kuršėnų Pavenčių mokyklos anglų kalbos mokytoją Staselę Ryškienę, supratau, kodėl nepatekau tarp geriausiųjų. Todėl šiais metais nusprendžiau savo laimės nebandyti. Tačiau senas geras posakis apie tai, kad mes planuojame, o kažkas aukštai tarp debesų juokiasi, suveikė gavus laišką iš apdovanojimų organizatorių su pasiūlymu dar kartą įbristi į tą pačią upę. Prisipažinsiu, galvojau neilgai, nes praėję metai man buvo ypač turtingi metodine veikla, netradicinėmis pamokomis, kūrybiniais darbais ir renginiais, tad žinia, kad šiemet tapau viena iš trijų inovatyviausių šalies kalbų (gimtosios ir užsienio) mokytojų, buvo be galo maloni.

    Šias metais susidomėjau pasakų terapija, todėl lapkričio 21 dieną atvykusi į mokytojų pagerbimo iškilmes, pasijutau kaip Pelenė, netikėtai patekusi į puotą. Jausmas buvo toks keistas, jog iš pradžių vis žvalgiausi laikrodžio, po kurio dvyliktojo dūžio viskas turėtų pradingti. Mano draugystė su inovacijomis prasidėjo kaip ir pasakoje, labai labai seniai. Nusprendusi paįvairinti savo pamokas, nusipirkau knygą, mokančią kurti PowerPoint skaidres. Po vienos sėkmingos skaidrėmis iliustruotos pamokos sulaukiau mokinio, dabar jau auginančio sūnelį, klausimo, ar pati jas padariau. Pasigirdus teigiamam atsakymui, berniuko veide pasirodė visa puokštė emocijų: nuostaba, susižavėjimas, pagarba, džiaugsmas… To vaiko veidą dažnai prisimenu, nes jis įkvėpė nuolatiniams ieškojimams ir siekiams stebinti savo mokinius. Esu labai laiminga, kad savo darbais ir idėjomis pavyko nustebinti ir ekspertus, skaičiusius mano pedagoginės veiklos aprašymą ir nusprendusius, kad aš esu verta patekti į kalbų mokytojų TOP3. Dėkoju ir Klaipėdos miesto savivaldybės švietimo skyriaus darbuotojoms, šį įsimintiną vakarą atvežusioms miesto mero sveikinimus. Smagu, kad jos tapo net penkių uostamiesčio nominantų, iš kurių du gavo inovatyviausio mokytojo vardus, triumfo liudininkėmis. Ačiū ir savo mokyklos bendruomenei. Tačiau didžiausią padėką skiriu savo esamiems ir buvusiems MOKINIAMS, kurie buvo, yra ir bus mano varomoji jėga. Mažos, bet vieningos kurčiųjų bendruomenės vaikų ir jaunuolių atkaklios pastangos surinkti man kuo daugiau balsų varžybose dėl Metų publikos mokytojo vardo leido man suprasti, kad būti mokytoju yra didelė privilegija ir begalinė laimė!