Kategorija: Literatūra

Paskelbta Biblioteka, Biblioterapija, Literatūra, SEU, Įtraukusis ugdymas

„TOLERANCIJOS GATVĖ“

Publikuota sukurta korsigita

Įdomu tai, kad šiais metais Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti pasiūlyta Tolerancijos dienos tema „Tolerancijos gatvė“ sutapo su man į rankas patekusios John Boyne knygos „Baisus dalykas, nutikęs Barnabiui Broketui“ turiniu. Būtent Barnabio tėvai labai stengėsi, kad gatvės kaimynai nesužinotų apie jų sūnaus išskirtinumą. Skaitydama knygą vis galvojau, kad ją reikėtų pasiūlyti ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems, nesugebantiems suprasti ir susitaikyti su kitokiu vaiku. Už vaikiškos fantazijos slypi tokie skaudūs vaiko išgyvenimai, kurių dažnas suaugęs neatlaiko ir pasirenka lengvesnį kelią – neigimą, ignoravimą ar net atstūmimą 😥 Paėmusi knygą neperskaičiau, kas rašoma jos viršelyje, todėl džiugiai nustebau, kad mano mintys sutapo su knygą vertusios Violetos Palčinskaitės įrašu. Kitokio vaiko tema vis dar skaudi ir aktuali, artimųjų ir kaimynų nuomonė dažnai svarbesnė už savo vaiko, todėl ji ypatingai tiks šių metų Tolerancijos dienai.

Internetiniame puslapyje Coffee and Carpool: Raising Kind Kids radau paveikslėlį, kuris tiks ir šiemetinei Tolerancijos dienai, ir socialiniam emociniam ugdymui (SEU). Kadangi pakeičiau buvusį tekstą savu, paveikslėlį galima naudoti tik nurodžius jo autorių.

Paskelbta Literatūra, Metodinės priemonės

LIETUVIŠKO RAŠTO KELIAS

Publikuota sukurta korsigita

Po septynerių metų pertraukos lietuvių kalbos pamokos vėl persikėlė į knygnešių Meką – Martyno Jankaus sodybą, kuri primena Mažosios Lietuvos spaustuvėje leistus leidinius, lietuviškos spaudos draudimą ir unikalią knygnešių istoriją. Sodyboje nuo 2003 metų veikia Mažosios Lietuvos paveikslų sodas, kurį galima lankyti bet kuriuo metų laiku. Puikus oras leido man įkurti klasę tarp unikalių meno kūrinių, kurioje mokiniai atliko ir mano parengtas, ir vietoje gimusias užduotis: išspręsti galvosūkį, rasti ne mažiau kaip 2 spaudos draudimo įrodymus, perskaityti gotišku raštu parašytą tekstą, padėsiantį atspėti daikto paskirtį.

Po M. Jankaus sodybos lietuviško rašto kelias pasuko Rambyno kalno link, į  Mažosios Lietuvos panteoną – Bitėnų kapinaites. Pasisveikinę su ties vartais besidarbuojančia pora, įžengėme į garsių žmonių amžinojo poilsio vietą. Tiesa, atsigręžę atgal ir pamatę savo pėdas, supratome, jog sutikta darbininkų pora buvo ką tik sugrėbusi visus kapinaičių takelius, todėl pasijutome šiek tiek nejaukiai. Trumpai stabtelėję prie Martyno Jankaus ir Vydūno kapų, peržvelgę Martyno Mažvydo, Kristijono Donelaičio ir Liudviko Rėzos įamžinimo vietą, išskubėjome atgal. Pamatę vėl grėbliais besidarbuojančią porą, atsiprašėme už sutrukdymą, tačiau buvome nuraminti ir išlydėti šiltomis žmonių šypsenomis.

Kopdami į Rambyno kalną mokiniai gavo dar vieną užduotį – išsiaiškinti aukuro istoriją ir pasakyti, kodėl apsilankymo dieną trys jo akmenys buvo skirtingų spalvų. Užkopę į pačią kalno viršūnę vaikai sutartinai aiktelėjo pamatę Nemuno atodangą ir ją supantį grožį. Mintis, kad vos už 20 kilometrų yra Ragainė – vieta, kurioje ne tik buvo rengiama pirmoji lietuviška knyga, bet ir Ukrainą užpuolusi Rusija, dar labiau sustiprino vaizduotę, todėl pasigirdęs oro pavojaus signalas privertė krūptelėti. Laimė, į mobiliuosius telefonus atskriejo žinutė apie netoliese vykdomą perspėjimo sirenų tikrinimą.

Trumpam atidėję lietuviško rašto kelionę, pasukome prie garsiosios Raganų eglės, kuri, kaip skelbė stendas, neatlaikė klimato pokyčių ir žuvo. Liūdna buvo žiūrėti į kamienais turtingą, bet nebeturinčią nei vieno spyglio eglę. Skaudu suvokti, kad dėl dalies tų pokyčių kaltas žmogus.          

Sustoję paskutinėje stotelėje papietauti, pamokas mokiniai užbaigė kaip ir pradėjo – dar vienu galvosūkiu „RAMBYNO PARKO PASLAPTYS“, padėjusiu apžvelgti ne tik kelionės patirtį, bet ir šio regiono įtaką lietuviško rašto raidai.

Parsisiųsti

Apie prieš septynerius metus vykusias pamokas.

Paskelbta Biblioteka, Literatūra

LITERATŪRINIAI VASAROS ĮSPŪDŽIAI

Publikuota sukurta korsigita

Pradžia.

Rugpjūčio mėnesį planuodami kelionę po Austriją ir Italiją mano vaikai turėjo nemažą iššūkį, nes aš pareiškiau norą aplankyti Džanio Rodario muziejų jo gimtojoje Omenijoje. Iššūkiu mano noras tapo dėl paprastos priežasties – šis Italijos regionas buvo tolokai nuo mūsų numatyto maršruto. Teko nuryti nusivylimą ir viltį pasivaikščioti svogūnėlio Čipolino autoriaus gimtomis vietomis palikti ateičiai, nes nedidelį suvenyrą – ženkliuką su Čipolino paveikslėliu – radau Jūros šventės mugėje.

Kadangi negaliu pasigirti savo geografiniu mąstymu, kelionėje laukė didelis siurprizas – Džuljetos meilės miestas vos už 30 kilometrų nuo mūsų poilsio vietos! Galimybė pamatyti išgalvotą Kapulečių šeimos namą ištrynė Čipolino vardą iš galvos. Veroniečių pasirinktas XIII amžiaus statybos namas neturėjo balkono, kuriame, pasak Viljamo Šekspyro, dūsaudavo Džuljeta. XX amžiuje balkonas buvo pristatytas, todėl į nedidelį kiemelį pradėjo plūsti įsimylėjėliai, Viljamo Šekspyro gerbėjai ir smalsūs turistai. Kur yra turistai, ten privalo būti ir suvenyrų krautuvėlė. Būtent joje aš atradau į mano kelionės planus neįrašytą suvenyrą – balkone meilės istoriją kuriančius Romeo ir Džuljetą.   

Filmo „Muzikos garsai“ nuotrauką nusipirkau Austrijoje, Mondsee miestelyje esančioje Šv. Mykolo bazilikoje, kurioje buvo filmuojama pagrindinių herojų vestuvių scena. Spėjusiems pagalvoti, jog ji netinka mano literatūrinėje kolekcijoje, skubu paaiškinti, kad teisę tapti eksponatu nuotrauka gavo dėl dviejų priežasčių: miuziklo pripažinimo klasika ir fakto, kad filmas sukurtas pagal  tikrą istoriją – Marijos Augustos von Trapp memuarus „Trappų šeimos dainininkų istorija“, išleistus 1949 metais siekiant išgarsinti jos muzikuojančią šeimos grupę. Įdomu tai, kad įėjusius į baziliką mus pasitiko muzikos garsai. Paaiškėjo, kad mūsų apsilankymas sutapo su styginio trio, atliekančio Johano Sebastiano Bacho kūrinius, pasirodymu. 🎻🎻🎻

Čarlzo Dikenso Oliveris Tvistas manęs laukė sendaikčių parduotuvėje. Kažkam graži porcelianinė lėkštė, kaip ir pamestinukas Oliveris, pasirodė nebereikalinga. O gal kažkam labai reikėjo pinigų, Jeigu teisinga antroji versija, tai pasisekė mums abiem.

Tuvės Janson Trolis Mumis atvyko iš Suomijos, iš pramogų parko „Trolių Mumių slėnis“, kuriame lankėsi mano mokinys – didelis šių personažų gerbėjas. Gavusi iš berniuko saldainių maišelį, ilgai dvejojau atidaryti ir planavau paversti jį nevalgomu suvenyru. Gerai, kad potraukis saldainiams nugalėjo, nes įsidėjusi į burną pirmąjį saldainį supratau, kad gavau dovanų vaikystės skonio irisus.

Paskelbta Biblioteka, Literatūra

LĖLIŲ KARALYSTĖ

Publikuota sukurta korsigita

Pradžia.

Ją galima rasti Preilių miestelyje, Latvijos etnokultūriniame regione Latgaloje. Tai – dailininkės Jelenos Mihailovos, pasirašinėjančios Vladlenos vardu, pasaulis, kuriame galima rasti ir gerai žinomų pasakos personažų, ir mitologinių herojų, ir zodiako ženklų, ir visiškai nežinomų fantastinių būtybių. Į muziejų galima važiuoti kasmet, nes jis nuolat pildomas naujomis lėlėmis. Važiuodama į paslaptingą karalystę tikėjausi parsivežti daugybę naujų literatūrinių suvenyrų. Deja, bet prekystalis nebuvo toks turtingas kaip ekspozicija.

Šį kartą mano literatūrinė kolekcija pasipildė daug skriaudų dėl savo kitoniškumo patyrusiu Vilhelmo Haufo mažuoju Muku, žydraplauke lėlyte Malvina iš Aleksejaus Tolstojaus literatūrinės pasakos „Buratinas arba auksinis raktelis“ ir iš stebuklų šalies atkeliavusia Alisa, kuri pakeis skulptūrėlę, dingusią iš mano klasės po Luiso Kerolio knygos aptarimo😒

Tęsinys.

Paskelbta Literatūra, Metodinės priemonės

SIMONO DACHO PĖDOMIS

Publikuota sukurta korsigita

Birželio 2 dieną 6b–9b klasių mokiniai dalyvavo ilgoje lietuvių kalbos ir literatūros pamokoje. Ilga ji buvo ne tik savo trukme, bet ir laikotarpiu, į kurį reikėjo sugrįžti. Internetinės programos „Flippity“ rato suskirstyti į dvi grupes mokiniai gavo iš manęs žemėlapius su pažymėtais keturiais punktais ir pirmąją užduotį – susiplanuoti savo kelionę, susidėlioti maršrutą, išsiaiškinti, kokie autobusai veža į reikiamą vietą. Pirmasis punktas buvo Simono Daukanto gatvėje. Prie paminklo tremtiniams mokiniai prisiminė kraupų trėmimo laikotarpį, apžiūrėjo traukinių maršrutus į garsiausius lagerius, tačiau ties tuo nesustojo – jiems reikėjo nusikelti į dar ankstesnius metus, kad sužinotų, kokiu vardu buvo pavadinta dabartinė Simono Daukanto gatvė. Misiją palengvino šifruotė, kurios pavadinime išliko ir Simono vardas, ir dvi pirmosios pavardės raidės. Antrasis žemėlapyje pažymėtas punktas nuvedė į Simono Dacho progimnaziją, nustebinusią mokinius ne tik  išsamia istorija ant įstaigos sienų, bet ir įspūdingu skaičiumi, leidusiu suprasti, jog progimnazija švenčia net 170 metų jubiliejų! Trečias punktas buvo šalia. Tai – Klaipėdos vokiečių bendrijai priklausantys Simono Dacho namai. Kai kuriems vaikams kilo klausimas dėl nelietuviškų galūnių ant įstaigos iškabos, tad dar kartą buvo prisiminta Klaipėdos krašto istorija. Kelionės maršrutas tęsėsi Teatro aikštėje, kurioje mokiniams teko pasidairyti, kad galėtų pažymėti skirtumus, esančius XX a. pradžios nuotraukoje ir dabartinėje aikštėje. Prie taip dažnai matomo Taravos Anikės paminklo mokiniai sužinojo, kodėl jie taip ilgai ėjo Simono Dacho pėdomis. Ir ne tik sužinojo, bet ir išsiaiškino paminklo paslaptį. O po to visi skaitė ir analizavo jaudinantį, legendomis apipintą poeto eilėraštį „Taravos Anikė“.

Parsisiųsti
Parsisiųsti
Parsisiųsti

Paskelbta Biblioteka, Literatūra

PRISIMINIMAI

Publikuota sukurta korsigita

Pradžia.

Literatūrinių herojų kolekcijos pildymas sulėtėjo, bet nesustojo. Nauji jos eksponatai – spalvingi ženkliukai – prikėlė iš užmaršties ne vieną gražų prisiminimą. Rusų rašytojo Samuilo Maršako pasaką „Katės namai“ ne kartą skaičiau, žiūrėjau televizoriaus ekrane ir net vaidinau.  Nuo mažens įvairiuose spektakliuose man buvo skiriami pagrindiniai vaidmenys, tačiau ne tie, kurių aš norėdavau. Kadangi gebėjau raiškiai skaityti, be vargo išmokdavau ilgus tekstus, spektakliuose dažniausiai įgarsindavau autoriaus žodžius. Todėl penktoje klasėje gavusi katės vaidmenį buvau pakylėta. Pakylėta ne tik dėl svarbiausio vaidmens, bet ir dėl kostiumo – mamos vestuvinės suknelės, kailinės kepuraitės su dailiomis iš folijos išlankstytomis ausytėmis ir ilga kailine uodega. Tiesa, Maršako katė buvo labai išpuikusi, tačiau pasakos pabaigoje supratusi, kad tikrą draugą pažinsi nelaimėje, tapo švelnia ir rūpestinga dviejų mažų kačiukų globėja.

Pasiklausyti katės ir jos svečių istorijos galima LRT radiotekoje: Katės namai, 1 dalis ir Katės namai, 2 dalis

Laikydama rankose „Stebuklingųjų Nilso kelionių“ ženkliuką prisiminiau namuose turėtą pirmąjį šios knygos leidimą. Tokių senų knygų lentynoje buvo vos keletas, nes mano tėtė, dirbdamas mokyklos direktoriumi, mielai savo biblioteka dalinosi su mokiniais. Deja, bet daug knygų į mūsų namus nebesugrįžo😔

Dar vienas švedų kūrinys apie Karlsoną, gyvenantį ant vieno Stokholmo daugiaaukščio stogo, nuskraidino į jaunystę. Pažadėjusi sūnui kas vakarą prieš miegą perskaityti po vieną Astridos Lindgren knygos skyrių, džiaugiausi šešiamečio berniuko susidomėjimu Mažylio ir jo draugo nuotykiais. Skaitant ne kartą tekdavo daryti pauzes, nes Karlsono išdaigos prajuokindavo sūnų iki ašarų😅 Įdomu tai, kad šiuo metu jis augina lygiai tokio pat amžiaus berniuką. Dar vienas įdomus faktas – šiuos ženkliukus senienų turguje atrado mano anūkas su savo mama. Tad pats laikas priminti sūnui „Mažylio ir Karlsono, kuris gyvena ant stogo“ skaitymo istoriją ir pasiūlyti ją pakartoti.

Tęsinys.

Paskelbta Biblioteka, Literatūra, STEAM ugdymas

APIE KNYGAS IR GĖLES

Publikuota sukurta korsigita

Šiandien noriu pasidžiaugti dviem Vilniaus knygų mugėje rastomis knygutėmis vaikams, paskatinusiomis ne tik skaityti, bet ir susidomėti gėlininkyste. Ką bendro turi skaitymas ir gėlės, pasufleruos knygų pavadinimai.

„Pasakojimas apie katiną ir tulpę“ su ypatingai šiltu rašytojos Evelinos Daciūtės palinkėjimu buvo skirtas pusketvirtų metų mergytei Izabelei. Katino Oskaro Murkaus Rumtumtugerio nuotykius, papildytus mano sugalvotais judesiais ir vaidyba, skaitėme gal pusę šimto kartų, nes mažoji vis grįždavo prie įdomiausių vietų ir prašydavo pakartoti. Jai ypač patiko momentas, kada kartu su Oskaru teatrališkai tekdavo laukti, kol mažas lapelis pavirs gėle. Garsus burzgimas vedžiojant pirštuku po knygos puslapį, trumpo katino ir tulpės barnio metu skleidžiami garsai, kurie visada baigdavosi skardžiu juoku, patvirtino faktą, kad mažiesiems labai patinka įvairūs garsažodžiai. Knyga sužavėjo šiltu pasakojimu apie žiemos nemėgusio katino pokyčius, mokymąsi bendrauti, rūpintis kitais ir laukti… Kad anūkė suprastų to laukimo prasmę, pasisodinome ir mes tulpių. Jautri draugystės istorija įstrigo mažylei. Tai atskleidė jos reakcija į nukritusius tulpės žiedlapius darželyje, įrengtame prie mano daugiabučio. Paaiškinimas, kad taip pat nutiks ir jos tulpėms, sugraudino mergaitę, bet knygos žodžiais nuskambėjęs mano priminimas, kad teks palaukti, vėl sugrąžino į jos veiduką šypseną.

  Antrasis sodinimo etapas vyko su priešmokyklinuku Aru po perskaitytos Ignės Zarambaitės knygos „Simas ir jo kalavijas“. Mažasis gėlininkas mano anūką supažindino su įvairiomis gėlėmis ir net du vardus turinčiu augalu, nukėlusiu į gladiatorių laikus; perdavė slaptą prietarą apie vogtų gėlių auginimą; papasakojo, kad be žaidimų ar karstymosi medžiais yra daugybė kitų įdomių užsiėmimų. Nesėkmingi Simo bandymai užsiauginti kardelį mokė neprarasti kantrybės ir tikėjimo, o berniuko vaizduotėje kylančios kovos su slibinais ir audromis įtraukė ir mano mažąjį klausytoją. Todėl pasiūlymą pasisodinti savo kardelį anūkas priėmė su džiaugsmu. Juk taip smagu kambario viduryje pasikapstyti po juodą žemę! Dar smagiau pasidarė sužinojus, kad vazonėlį su pasodintais dviem svogūnėliais galės vežtis namo. Šiandien anūko kardeliai sparčiai stiebiasi į viršų, nes jiems negresia nei vėjai, nei audros, nei nerūpestingų praeivių kojos. Jiems nereikia nei tvoros, bet gali būti, kad prireiks kopėčių, kaip nutiko seneliui ir senelei vienoje pasakoje pasodinusiems pupelę😊 Berniuko susidomėjimas gėlėmis nustebino jo mamą, tad gali būti, kad knygos veikėjas Simas turės dar vieną bendramintį, iškeisiantį išmaniuosius įrenginius į paslaptingą augalų pasaulį.

Paskelbta Biblioteka, Dailės terapijos metodų pritaikymas ugdyme, Literatūra, Meno terapija, Metodinės priemonės

ŠVIESA LABIRINTO PABAIGOJE

Publikuota sukurta korsigita

Pavadinimas šiek tiek primena posakį „Šviesa tunelio gale“, tačiau skaitydami Marko Tveno apysakos „Heklberio Fino nuotykiai“ ištraukas su mokiniais vieningai sutarėme, kad pagrindinio herojaus gyvenimas buvo panašus į klaidžiojimą painiais labirintais. Kokiomis spalvomis galima pavaizduoti Heklberio Fino patirtus nuotykius, ko berniukas tikėjosi išnarpliojęs labirintą, skaitytojai bandė pavaizduoti spalvindami optinės iliuzijos paveikslėlį, kuris paįvairino skaitymą ir padėjo priartėti prie atsakymo į klausimą „Kas formuoja literatūros veikėjo charakterį?“.   

3D labirintą galima panaudoti skaitant ir kitus literatūros kūrinius. Jis gali virsti ir sveikinimo atviruku, ir stalo žaidimu, ir nusiraminimo ar atsipalaidavimo priemone.

Parsisiųsti

Panašus įrašas SPINČIAUS ISTORIJA SU OPTINĖS ILIUZIJOS PRIESKONIU

Paskelbta Biblioteka, Literatūra

ATGIJĘ KNYGŲ HEROJAI

Publikuota sukurta korsigita

Pradžia.

Ilgai sau sakiau, kad dirbtinio intelekto mano gyvenime nebus, kad kursiu priemones, užduotis ir žaidimus pasikliaudama savo kūrybiškumu. Pavergė jis mane šventiniu laikotarpiu, įkvėpęs gyvybę „Adventinės elfų mokyklėlės“ herojams. Todėl ir naujuosius literatūrinius suvenyrus pristatysiu pasitelkdama DI, nes pamatyti atgijusius personažus turėtų būti smalsu ne tik man😊

Griausmingai riaumoja pantera Bagira iš Rudyardo Kiplingo „Džiunglių knygos“, Brolių Grimų pasakos „Bremeno muzikantai“ gaidys tuoj kažkur išskris, o ant kalėdinės eglutės besisūpuojantis Ernesto Hemingvėjaus senis bando nugalėti jūros žuvį, kuri kažkodėl juokiasi. Tik dirbtinis intelektas gali pasakyti, ką tas juokas reiškia, nes mano vaizduotėje „Senio ir jūros“ veikėjas atrodo visiškai kitaip.

Tęsinys.

Paskelbta Literatūra, Metodinės priemonės, Sintaksė ir skyryba, Įtraukusis ugdymas

REKLAMA PAMOKOSE

Publikuota sukurta korsigita

Šiandien turėjau puikią galimybę pritaikyti vieną programos EduGames įrankį – sudėti į vietas išbyrėjusius reklaminio stendo žodžius. Kaip jie iš ten iškrito, padėjo paaiškinti audringa diena Klaipėdoje. Reklamas mano mokiniai kuria jau seniai – pirmieji filmukai sukurti dar 2007 metais. Šiandieniniai devintokai nustebę žiūrėjo nepažįstamų jaunuolių darbus, kurie padėjo suvokti, kas yra reklama, kuo ji ypatinga žiūrovui ar skaitytojui.

Skaitydami Antano Baranausko „Anykščių šilelį“ daug kalbame apie gamtos problemas, todėl į kūrinio aptarimą įtraukiau reklamos kūrimo užduotį. Pirmieji vaikų darbai buvo skirti gamtosauginių renginių reklamavimui viešuose skaitmeniniuose stenduose. Kodėl būtent juose? Ogi todėl, kad toks stendas yra ir EduGames programoje. Sukurti šūkiai, kvietimai, raginimai sugulė į sakinius, kuriuos devintokai, keisdamiesi vieni su kitais, gilino sintaksės ir skyrybos žinias. EduGames į pamokas atnešė ne vieną naujovę – kartu atkūrę reklaminio stendo tekstą ekrane, mokiniai patys galėjo sukurti užduotis su šia programa.        

Daugiau apie Antano Baranausko „Anykščių šilelį“ – „ANYKŠČIŲ ŠILELIS“

Daugiau apie EduGames:

EDU GAMES – ĮTRAUKIOJO UGDYMO PAGALBININKAS

„EDU GAMES“ – ĮTRAUKIOJO UGDYMOSI APLINKOS KŪRIMO PAGALBININKĖ

MOKYMAI ŠVENČIONYSE

ANTONIMAI IR SINONIMAI

ĮTRAUKUSIS UGDYMAS