Paskelbta Biblioteka, Biblioterapija, Literatūra, SEU, Įtraukusis ugdymas

„TOLERANCIJOS GATVĖ“

Įdomu tai, kad šiais metais Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti pasiūlyta Tolerancijos dienos tema „Tolerancijos gatvė“ sutapo su man į rankas patekusios John Boyne knygos „Baisus dalykas, nutikęs Barnabiui Broketui“ turiniu. Būtent Barnabio tėvai labai stengėsi, kad gatvės kaimynai nesužinotų apie jų sūnaus išskirtinumą. Skaitydama knygą vis galvojau, kad ją reikėtų pasiūlyti ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems, nesugebantiems suprasti ir susitaikyti su kitokiu vaiku. Už vaikiškos fantazijos slypi tokie skaudūs vaiko išgyvenimai, kurių dažnas suaugęs neatlaiko ir pasirenka lengvesnį kelią – neigimą, ignoravimą ar net atstūmimą 😥 Paėmusi knygą neperskaičiau, kas rašoma jos viršelyje, todėl džiugiai nustebau, kad mano mintys sutapo su knygą vertusios Violetos Palčinskaitės įrašu. Kitokio vaiko tema vis dar skaudi ir aktuali, artimųjų ir kaimynų nuomonė dažnai svarbesnė už savo vaiko, todėl ji ypatingai tiks šių metų Tolerancijos dienai.

Internetiniame puslapyje Coffee and Carpool: Raising Kind Kids radau paveikslėlį, kuris tiks ir šiemetinei Tolerancijos dienai, ir socialiniam emociniam ugdymui (SEU). Kadangi pakeičiau buvusį tekstą savu, paveikslėlį galima naudoti tik nurodžius jo autorių.

Paskelbta Biblioteka, Literatūra

LITERATŪRINIAI VASAROS ĮSPŪDŽIAI

Pradžia.

Rugpjūčio mėnesį planuodami kelionę po Austriją ir Italiją mano vaikai turėjo nemažą iššūkį, nes aš pareiškiau norą aplankyti Džanio Rodario muziejų jo gimtojoje Omenijoje. Iššūkiu mano noras tapo dėl paprastos priežasties – šis Italijos regionas buvo tolokai nuo mūsų numatyto maršruto. Teko nuryti nusivylimą ir viltį pasivaikščioti svogūnėlio Čipolino autoriaus gimtomis vietomis palikti ateičiai, nes nedidelį suvenyrą – ženkliuką su Čipolino paveikslėliu – radau Jūros šventės mugėje.

Kadangi negaliu pasigirti savo geografiniu mąstymu, kelionėje laukė didelis siurprizas – Džuljetos meilės miestas vos už 30 kilometrų nuo mūsų poilsio vietos! Galimybė pamatyti išgalvotą Kapulečių šeimos namą ištrynė Čipolino vardą iš galvos. Veroniečių pasirinktas XIII amžiaus statybos namas neturėjo balkono, kuriame, pasak Viljamo Šekspyro, dūsaudavo Džuljeta. XX amžiuje balkonas buvo pristatytas, todėl į nedidelį kiemelį pradėjo plūsti įsimylėjėliai, Viljamo Šekspyro gerbėjai ir smalsūs turistai. Kur yra turistai, ten privalo būti ir suvenyrų krautuvėlė. Būtent joje aš atradau į mano kelionės planus neįrašytą suvenyrą – balkone meilės istoriją kuriančius Romeo ir Džuljetą.   

Filmo „Muzikos garsai“ nuotrauką nusipirkau Austrijoje, Mondsee miestelyje esančioje Šv. Mykolo bazilikoje, kurioje buvo filmuojama pagrindinių herojų vestuvių scena. Spėjusiems pagalvoti, jog ji netinka mano literatūrinėje kolekcijoje, skubu paaiškinti, kad teisę tapti eksponatu nuotrauka gavo dėl dviejų priežasčių: miuziklo pripažinimo klasika ir fakto, kad filmas sukurtas pagal  tikrą istoriją – Marijos Augustos von Trapp memuarus „Trappų šeimos dainininkų istorija“, išleistus 1949 metais siekiant išgarsinti jos muzikuojančią šeimos grupę. Įdomu tai, kad įėjusius į baziliką mus pasitiko muzikos garsai. Paaiškėjo, kad mūsų apsilankymas sutapo su styginio trio, atliekančio Johano Sebastiano Bacho kūrinius, pasirodymu. 🎻🎻🎻

Čarlzo Dikenso Oliveris Tvistas manęs laukė sendaikčių parduotuvėje. Kažkam graži porcelianinė lėkštė, kaip ir pamestinukas Oliveris, pasirodė nebereikalinga. O gal kažkam labai reikėjo pinigų, Jeigu teisinga antroji versija, tai pasisekė mums abiem.

Tuvės Janson Trolis Mumis atvyko iš Suomijos, iš pramogų parko „Trolių Mumių slėnis“, kuriame lankėsi mano mokinys – didelis šių personažų gerbėjas. Gavusi iš berniuko saldainių maišelį, ilgai dvejojau atidaryti ir planavau paversti jį nevalgomu suvenyru. Gerai, kad potraukis saldainiams nugalėjo, nes įsidėjusi į burną pirmąjį saldainį supratau, kad gavau dovanų vaikystės skonio irisus.

Paskelbta Biblioteka, Literatūra

LĖLIŲ KARALYSTĖ

Pradžia.

Ją galima rasti Preilių miestelyje, Latvijos etnokultūriniame regione Latgaloje. Tai – dailininkės Jelenos Mihailovos, pasirašinėjančios Vladlenos vardu, pasaulis, kuriame galima rasti ir gerai žinomų pasakos personažų, ir mitologinių herojų, ir zodiako ženklų, ir visiškai nežinomų fantastinių būtybių. Į muziejų galima važiuoti kasmet, nes jis nuolat pildomas naujomis lėlėmis. Važiuodama į paslaptingą karalystę tikėjausi parsivežti daugybę naujų literatūrinių suvenyrų. Deja, bet prekystalis nebuvo toks turtingas kaip ekspozicija.

Šį kartą mano literatūrinė kolekcija pasipildė daug skriaudų dėl savo kitoniškumo patyrusiu Vilhelmo Haufo mažuoju Muku, žydraplauke lėlyte Malvina iš Aleksejaus Tolstojaus literatūrinės pasakos „Buratinas arba auksinis raktelis“ ir iš stebuklų šalies atkeliavusia Alisa, kuri pakeis skulptūrėlę, dingusią iš mano klasės po Luiso Kerolio knygos aptarimo😒

Tęsinys.

Paskelbta Biblioteka, Literatūra

PRISIMINIMAI

Pradžia.

Literatūrinių herojų kolekcijos pildymas sulėtėjo, bet nesustojo. Nauji jos eksponatai – spalvingi ženkliukai – prikėlė iš užmaršties ne vieną gražų prisiminimą. Rusų rašytojo Samuilo Maršako pasaką „Katės namai“ ne kartą skaičiau, žiūrėjau televizoriaus ekrane ir net vaidinau.  Nuo mažens įvairiuose spektakliuose man buvo skiriami pagrindiniai vaidmenys, tačiau ne tie, kurių aš norėdavau. Kadangi gebėjau raiškiai skaityti, be vargo išmokdavau ilgus tekstus, spektakliuose dažniausiai įgarsindavau autoriaus žodžius. Todėl penktoje klasėje gavusi katės vaidmenį buvau pakylėta. Pakylėta ne tik dėl svarbiausio vaidmens, bet ir dėl kostiumo – mamos vestuvinės suknelės, kailinės kepuraitės su dailiomis iš folijos išlankstytomis ausytėmis ir ilga kailine uodega. Tiesa, Maršako katė buvo labai išpuikusi, tačiau pasakos pabaigoje supratusi, kad tikrą draugą pažinsi nelaimėje, tapo švelnia ir rūpestinga dviejų mažų kačiukų globėja.

Pasiklausyti katės ir jos svečių istorijos galima LRT radiotekoje: Katės namai, 1 dalis ir Katės namai, 2 dalis

Laikydama rankose „Stebuklingųjų Nilso kelionių“ ženkliuką prisiminiau namuose turėtą pirmąjį šios knygos leidimą. Tokių senų knygų lentynoje buvo vos keletas, nes mano tėtė, dirbdamas mokyklos direktoriumi, mielai savo biblioteka dalinosi su mokiniais. Deja, bet daug knygų į mūsų namus nebesugrįžo😔

Dar vienas švedų kūrinys apie Karlsoną, gyvenantį ant vieno Stokholmo daugiaaukščio stogo, nuskraidino į jaunystę. Pažadėjusi sūnui kas vakarą prieš miegą perskaityti po vieną Astridos Lindgren knygos skyrių, džiaugiausi šešiamečio berniuko susidomėjimu Mažylio ir jo draugo nuotykiais. Skaitant ne kartą tekdavo daryti pauzes, nes Karlsono išdaigos prajuokindavo sūnų iki ašarų😅 Įdomu tai, kad šiuo metu jis augina lygiai tokio pat amžiaus berniuką. Dar vienas įdomus faktas – šiuos ženkliukus senienų turguje atrado mano anūkas su savo mama. Tad pats laikas priminti sūnui „Mažylio ir Karlsono, kuris gyvena ant stogo“ skaitymo istoriją ir pasiūlyti ją pakartoti.

Tęsinys.

Paskelbta Biblioteka, Literatūra, STEAM ugdymas

APIE KNYGAS IR GĖLES

Šiandien noriu pasidžiaugti dviem Vilniaus knygų mugėje rastomis knygutėmis vaikams, paskatinusiomis ne tik skaityti, bet ir susidomėti gėlininkyste. Ką bendro turi skaitymas ir gėlės, pasufleruos knygų pavadinimai.

„Pasakojimas apie katiną ir tulpę su ypatingai šiltu rašytojos Evelinos Daciūtės palinkėjimu buvo skirtas pusketvirtų metų mergytei Izabelei. Katino Oskaro Murkaus Rumtumtugerio nuotykius, papildytus mano sugalvotais judesiais ir vaidyba, skaitėme gal pusę šimto kartų, nes mažoji vis grįždavo prie įdomiausių vietų ir prašydavo pakartoti. Jai ypač patiko momentas, kada kartu su Oskaru teatrališkai tekdavo laukti, kol mažas lapelis pavirs gėle. Garsus burzgimas vedžiojant pirštuku po knygos puslapį, trumpo katino ir tulpės barnio metu skleidžiami garsai, kurie visada baigdavosi skardžiu juoku, patvirtino faktą, kad mažiesiems labai patinka įvairūs garsažodžiai. Knyga sužavėjo šiltu pasakojimu apie žiemos nemėgusio katino pokyčius, mokymąsi bendrauti, rūpintis kitais ir laukti… Kad anūkė suprastų to laukimo prasmę, pasisodinome ir mes tulpių. Jautri draugystės istorija įstrigo mažylei. Tai atskleidė jos reakcija į nukritusius tulpės žiedlapius darželyje, įrengtame prie mano daugiabučio. Paaiškinimas, kad taip pat nutiks ir jos tulpėms, sugraudino mergaitę, bet knygos žodžiais nuskambėjęs mano priminimas, kad teks palaukti, vėl sugrąžino į jos veiduką šypseną.

  Antrasis sodinimo etapas vyko su priešmokyklinuku Aru po perskaitytos Ignės Zarambaitės knygos „Simas ir jo kalavijas“. Mažasis gėlininkas mano anūką supažindino su įvairiomis gėlėmis ir net du vardus turinčiu augalu, nukėlusiu į gladiatorių laikus; perdavė slaptą prietarą apie vogtų gėlių auginimą; papasakojo, kad be žaidimų ar karstymosi medžiais yra daugybė kitų įdomių užsiėmimų. Nesėkmingi Simo bandymai užsiauginti kardelį mokė neprarasti kantrybės ir tikėjimo, o berniuko vaizduotėje kylančios kovos su slibinais ir audromis įtraukė ir mano mažąjį klausytoją. Todėl pasiūlymą pasisodinti savo kardelį anūkas priėmė su džiaugsmu. Juk taip smagu kambario viduryje pasikapstyti po juodą žemę! Dar smagiau pasidarė sužinojus, kad vazonėlį su pasodintais dviem svogūnėliais galės vežtis namo. Šiandien anūko kardeliai sparčiai stiebiasi į viršų, nes jiems negresia nei vėjai, nei audros, nei nerūpestingų praeivių kojos. Jiems nereikia nei tvoros, bet gali būti, kad prireiks kopėčių, kaip nutiko seneliui ir senelei vienoje pasakoje pasodinusiems pupelę😊 Berniuko susidomėjimas gėlėmis nustebino jo mamą, tad gali būti, kad knygos veikėjas Simas turės dar vieną bendramintį, iškeisiantį išmaniuosius įrenginius į paslaptingą augalų pasaulį.

Paskelbta Biblioteka, Dailės terapijos metodų pritaikymas ugdyme, Literatūra, Meno terapija, Metodinės priemonės

ŠVIESA LABIRINTO PABAIGOJE

Pavadinimas šiek tiek primena posakį „Šviesa tunelio gale“, tačiau skaitydami Marko Tveno apysakos „Heklberio Fino nuotykiai“ ištraukas su mokiniais vieningai sutarėme, kad pagrindinio herojaus gyvenimas buvo panašus į klaidžiojimą painiais labirintais. Kokiomis spalvomis galima pavaizduoti Heklberio Fino patirtus nuotykius, ko berniukas tikėjosi išnarpliojęs labirintą, skaitytojai bandė pavaizduoti spalvindami optinės iliuzijos paveikslėlį, kuris paįvairino skaitymą ir padėjo priartėti prie atsakymo į klausimą „Kas formuoja literatūros veikėjo charakterį?“.   

3D labirintą galima panaudoti skaitant ir kitus literatūros kūrinius. Jis gali virsti ir sveikinimo atviruku, ir stalo žaidimu, ir nusiraminimo ar atsipalaidavimo priemone.

Panašus įrašas SPINČIAUS ISTORIJA SU OPTINĖS ILIUZIJOS PRIESKONIU

Paskelbta Biblioteka, Literatūra

ATGIJĘ KNYGŲ HEROJAI

Pradžia.

Ilgai sau sakiau, kad dirbtinio intelekto mano gyvenime nebus, kad kursiu priemones, užduotis ir žaidimus pasikliaudama savo kūrybiškumu. Pavergė jis mane šventiniu laikotarpiu, įkvėpęs gyvybę „Adventinės elfų mokyklėlės“ herojams. Todėl ir naujuosius literatūrinius suvenyrus pristatysiu pasitelkdama DI, nes pamatyti atgijusius personažus turėtų būti smalsu ne tik man😊

Griausmingai riaumoja pantera Bagira iš Rudyardo Kiplingo „Džiunglių knygos“, Brolių Grimų pasakos „Bremeno muzikantai“ gaidys tuoj kažkur išskris, o ant kalėdinės eglutės besisūpuojantis Ernesto Hemingvėjaus senis bando nugalėti jūros žuvį, kuri kažkodėl juokiasi. Tik dirbtinis intelektas gali pasakyti, ką tas juokas reiškia, nes mano vaizduotėje „Senio ir jūros“ veikėjas atrodo visiškai kitaip.

Tęsinys.

Paskelbta Biblioteka, Literatūra

LOBIAI IŠ KARALIŲ MIESTO

Pradžia.

Prahos pilys ir jų požemiai slepia daug lobių. Tad nenuostabu, kad paskutinė kelionė į karalių miestą mano literatūrinę kolekciją papildė Žanos Mari Leprens de Bomon (Jeanne-Marie Leprince de Beaumont) pasakos „Gražuolė ir pabaisa“ personažais, žavinčiais pabaisos gerumu, gražuolės kuklumu, primenančiais apie jiems tekusius nelengvus išbandymus ir rūmuose vykusius stebuklus.

Pasakose gėris dažniausiai nugalėdavo blogį, bet Alano Aleksandro Milno (Alan Alexander Milne) herojui Mikei Pūkuotukui kovoti nereikėjo – jis pats kūrė gėrį. Nonsenso stiliumi parašytoje knygoje sutilpo tiek daug nuoširdaus tikėjimo gėriu, kad Mikės posakiai tapo netgi frazeologizmais, pvz. „Diena, praleista be draugo – kaip ąsotis, kuriame neliko nė lašelio medaus.  Mano mylimiausia diena – praleista su tavimi. Tad šiandien – nauja mylimiausia diena!“.

Nuo nonsenso literatūros pereiti prie fantastinio realizmo atstovo Franco Kafkos „Metamorfozių“ nebuvo sunku. Priėmiau visus rašytojo suvenyrus su džiaugsminga nuostaba, nes prieš keletą metų jo ieškojau Austrijoje, o tereikėjo prisiminti, kur F. Kafka gimė😊

Turkų pasididžiavimas Chodža Nasredinas (Hoça Nasrettin) – ne Prahos trofėjus. Nenorėdama gaišinti jūsų laiko, kantriai laukiau, kada galėsiu pristatyti bent du literatūrinius suvenyrus. Laukimas viršijo visus lūkesčius. Beje, legendinis turkų išminčius, daugybės facecijų, anekdotų ir pasakėčių autorius, garsėjęs giliu humoru ir įgimtu sąmojingumu, puikiai tinka šiai kompanijai.

Tęsinys.

Paskelbta Biblioteka, Idėjos kalendorinėms šventėms, Literatūra, Logopedams, Metodinės priemonės, Rugsėjo 1-oji, Vadovavimas klasei

MAŽOS RANKUTĖS – NEDIDELĖS IR KNYGUTĖS

Dvi nedidukės knygutės skirtos mažiems ir labai smalsiems vaikučiams. Jei knygutės ras savo skaitytoją, jos taps pirmaisiais naujos rubrikos egzemplioriais. Jei atgarsių nesulauks, tegul tai būna vienkartinė pirmųjų naujų mokslo metų pamokų ar užsiėmimų priemonė, o gal dovanėlė žengiantiems pirmuosius žingsnius į skaitymo pasaulį. Prieš pradedant vartyti ir skaityti, knygutę reikės sulankstyti. Lankstymą pasirinkau pastebėjusi, kad šiuolaikinei kartai ši veikla ne visada įkandama. Užaugusi origami laikais, dažnai pamokas paįvairinu lankstiniais, tačiau ne visi mano mokiniai tuo džiaugiasi. Bet juk visi žinome, kad karčios mokslo šaknys brandina saldžius vaisius😉 Knygutę galima papuošti spalvingais piešiniais, lipdukais, užklijuoti gražią nugarėlę… O pirmame puslapyje tegul puikuojasi ją vartysiančio vaiko vardas😊  

Norintys ne tik skaitymo knygučių, siūlykite savo temas arba kreipkitės į mane asmeniškai – sukurkime naują bibliotekėlę savo vaikams!

Daugiau idėjų mokslo metų pradžiai:

RUGSĖJO 1-OSIOS SUVENYRAI IR DOVANĖLĖS VAIKAMS

RUGSĖJO 1-OSIOS SCENARIJAI

KLASĖS PUOŠIMO IDĖJOS RUGSĖJO 1 ŠVENTEI

VISKAS RUGSĖJUI

Paskelbta Biblioteka, Literatūra

VIENAS PIRKINYS – PENKI EKSPONATAI!

Pradžia.

Radusi Rygos knygyne kaladėlių rinkinį supratau, kad reikia atidžiau dairytis po žaislų lentynas, nes vienu pirkimu laimėjau net penkis literatūrinius eksponatus! Kubeliuose vaizduojamų  pasakų neįvardinsiu  – prašysiu tai padaryti savo mokinių😊

Antrasis žaislas, rastas Klaipėdos bagažinių turguje, net metus laukė patekimo į mano tinklaraštį. Laukė, nes vis tikėjausi rasti modernesnį mažojo Čipolino variantą. Nors 1951 metais italų mokytojo, žurnalisto ir rašytojo Džanio Rodario pasaka „Čipolino nuotykiai“ yra kartas nuo karto naujai išleidžiami, tačiau viešėdama skirtinguose Italijos regionuose niekur neradau šio žaismingo svogūnėlio pėdsakų. Tiesa, visai neseniai sužinojau, kad lankydamasi Milane – tarpinėje stotelėje prieš kelionę į Parmą – buvau vos per 100 kilometrų nuo Džanio Rodario gimtojo Omenjės miesto ir jame įkurto muziejaus. Gaila, kad ši informacija mane pasiekė taip vėlai. Tad sveikas atvykęs iš mano jaunystės laikų, mažasis Čipoline!

Tęsinys.