Portale bendraukime.lrytas.lt kasdien verda diskusijos apie politiką, socialinį gyvenimą, kultūrą. Kokios šią savaitę buvo įdomiausios ir aktualiausios skaitytojų naujienos, istorijos, požiūriai? Daugiau.
EBPO Tarptautinio mokymo ir mokymosi tyrimo (angl. Teaching and Learning International Survey (TALIS)) „Teaching in Focus“ švietimo problemos analizėje „Are Teachers Getting the Recognition they Deserve?“ aiškinamasi, kokį poveikį mokytojo darbo įvertinimas ir atsiliepimai apie jį turi paskesniam mokytojo darbo efektyvumui klasėje, nuo kurio priklauso mokinių mokymosi pasiekimai. Daugiau.
Pažvelkite į šiose nuotraukose užfiksuotus mokinių veidus ir pabandykite atspėti, kokį dalyką jie mokosi.
Neatspėjote? Nesistebiu, nes įprastinę pamokos tylą nutraukęs mokinių juokas dažniau girdimas pertraukų metu. O dabar atsisėskite, nes tikrai nustebsite sužinoję, kad šitaip smagiai neįgalūs girdėti vaikai pasitikrino savo žinias … apie dalelytes lietuvių kalbos pamokoje!
Pasidalinti savo įspūdžiais paskatino spalio mėnesį portale bendraukime.lrytas.lt vykusi socialinė kampanija „Mokykla 2.0“, kurioje dėl nenumatytų asmeninių bėdų su mokiniais nebespėjome pasidžiaugti informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis mokytis nelengvos lietuvių (valstybinės) kalbos įdomiai ir su entuziazmu. Tuo pačiu norisi ir atsakyti tiems, kurie rašė tokius skeptiškus komentarus: „Kuo greičiau naikinti mokyklose visus tuos planšetus ir kompiuterius. Į rankas įgrūsti pieštuką, šratinuką ir skriestuvą, kad smegenys geriau veiktų. Kompiuteriu ir namuose išmoks. Mokyklose reikia mokyti, o ne linksminti kompiuteriais.“
Pridedu šitokį džiaugsmą sukėlusią metodinę užduotį „Dalelytės“, kuri yra parengta tradicine Microsoft PowerPoint programa, nereikalaujančia turėti nei planšetinių kompiuterių, nei išmaniųjų telefonų, prieš kuriuos taip nusistatę skeptikai. Jeigu yra galimybė mokyti novatoriškai ir įdomiai, kodėl mes, mokytojai, turėtume jos atsisakyti?! Naujovės ne tik skatina vaikus mokytis, naujovių jie nori ir laukia!
Kviečiu susipažinti su Rusijos Švietimo akademijos korekcinės pedagogikos instituto darbuotojų, pedagogikos mokslų daktarės Olgos Kukuškinos ir vyriausiosios mokslinės bendradarbės Tatjanos Koroliovskajos, darbu „Kompiuteris specialiajame ugdyme: nauja priemonė – naujos idėjos“.
Filmuotoje medžiagoje matysite pamokų, kuriose naudojamos skaitmeninės priemonės, fragmentus. Mokslininkės suteikia galimybę susipažinti su naujausiomis Korekcinės pedagogikos institute sukurtomis priemonėmis, skirtomis įvairias negales turinčių vaikų ugdymui. Filme pristatomos priemonės, skirtos kalbos ugdymui, teksto suvokimui, aplinkos pažinimui, balso, smulkiosios motorikos lavinimui.
Sveikintina, kad mokslininkės, reklamuodamos savo produkciją, nepamiršta pabrėžti, jog be mokytojo pagalbos net ir moderniausias kompiuteris nepadės raidos sutrikimą turinčiam vaikui ugdytis.
Stebint neįgalios girdėti Svetos, mamos pageidavimu integruotos į bendrojo lavinimo mokyklą, bevaises pastangas pritapti prie bendraamžių, nevalingai mintyse dėkoji būtent kompiuteriui, padėjusiam mergaitei adaptuotis ir įgyti pasitikėjimo savimi.
Žavi ir tai, kad skaitmeninės priemonės ne tik atlieka korekcinį darbą, bet ir padeda atsiskleisti vaikų pomėgiams. Tai pamatysite epizode apie neprigirdintį Iljušą, atradusį savyje programuotojo talentą.
Tuo pačiu noriu nuraminti kolegas, dalyvavusius 2012-ųjų metų susitikime su akademikais Olga Kukuškina ir Nikolajumi Malofejevu ir nesulaukusius šį rudenį praktinio seminaro: dėl įvairių priežasčių atidėtas susitikimas būtinai įvyks! Šiuo metu nepaprastai užsiėmę svečiai galvoja atvykti į Klaipėdą 2013 m. gegužės mėnesį. Tačiau ir ši data gali ne vieną kartą pasikeisti. Prašau apsišarvuoti kantrybe ir palaukti, nes tai, ką mes gauname iš savo svečių, verta ilgo laukimo.
Socialiniai tinklai šiandien yra neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis. Bendraujame, dalijamės gyvenimo džiaugsmais ir nuoskaudomis internete ir dažnai nė nesusimąstome, kad visa ši informacija vieną dieną mums gali pakenkti. Juk rašyti socialiniame tinkle „Facebook“ apie tai, kaip nekenčiate savo boso, yra tas pats, kas tai parašyti ant jo biuro sienos.
Daugiau skaitykite ekonomika.lt aktualijos
Dear colleagues!
While looking at the emblems, drawn by our children, we understood that there are still things we don’t know about the Baltic countries. That is why we dedicate the month of November to the studies of geography. We are offering you some links to freeware software for interactive map making.
Offer your children to mark all the countries around the Baltic sea, find their capitals, find out the language their neighbors are speaking and what colors are in their flags, and so on.
We also invite you to make a trivia based on the knowledge of geography. Let’s prepare and exchange questionnaires with each other. At the end of the month we will discuss the results and announce the winners. Later, we will create a combined for our friends on Facebook to answer.
The Lithuanian team is already hard at work preparing various exercises for you which you will be able to use at your geography lessons. We will also add links to the software, used for creating these exercises.
Brangūs kolegos!
Žiūrėdami į vaikų pieštas emblemas, supratome, kad dar ne viską žinome apie Baltijos šalis. Todėl lapkričio mėnesį dedikuojame geografijos mokslams. Siūlome jums kelias nuorodas į nemokamas interaktyvių žemėlapių kūrimo programas.
Pasiūlykite mokiniams pažymėti savo žemėlapiuose visas prie Baltijos jūros esančias šalis, rasti jų sostines, išsiaiškinti, kokiomis kalbomis kalba jų kaimynai, kokios spalvos yra jų vėliavose, ir pan.
Taip pat kviečiame jus surengti geografijos žinių konkursą. Parenkime klausimynus ir pasikeiskime jais. Mėnesio pabaigoje aptarsime rezultatus ir paskelbsime nugalėtojus. Vėliau sukursime bendrą klausimyną ir pasiūlysime atsakyti į jo klausimus mūsų Facebook draugams.
Lietuvos komanda jau ruošia jums įvairių užduočių, kurias galėsite panaudoti geografijos pamokose. Taip pat pridėsime ir programų, su kuriomis bus kuriamos užduotys, nuorodas.
The competition winner is Mangirdas Kriauza from Lithuania.
2nd place winner is Klaudia Jaskorzyńska from Poland.
3rd place was shared by Edgaras Storožuk with Mantas Budžys and Rokas Koveckis (Lithuania).
Dear partners, present Klaudia with the certificate and congratulate her on the behalf of her friends from Lithuania, and create your certificates using the 10 best soft wares for creating them.
Konkursą laimėjo Mangirdas Kriauza iš Lietuvos.
II-a vieta atiteko Klaudiai Jaskorzyńskai iš Lenkijos.
III_ą vietą pasidalino Edgaras Storožuk su Mantu Budžiu ir Rokas Koveckis (Lietuva).
Siūlome susikurti savo sertifikatus naudojant 10 geriausių sertifikatų kūrimo programų.
Dear partners!
We invite to organize an autumn cross-country competition in your school. Arrange the track along the sea shore in order for children not only to get stronger physically, but also get some fresh sea air. Later create a movie of the event or create an interactive album with the most interesting pictures from it.
Our movie “Autumn cross-country race of Lithuanians with hearing impairments“ was created using Microsoft Windows Live Movie Maker software. We send you tools for creating movies and photo albums and guides on how to work with them. If your school is using different tools, please share with us.
We suggest using these tools:
Šveicarijos technologijų instituto psichologijos profesorės Elsbeth Stern straipsnis. Profesorės specializacija – mokymų ir mokymosi tyrimai. Ji skelbia straipsnius žymiausiuose tarptautiniuose psichologijos žurnaluose ir yra laikoma viena geriausių intelekto tyrimo srities specialisčių.
Projekto II-asis etapas prasidėjo mokomuoju vizitu į Trondheimą (Norvegijos
Karalystė). Vizito metu teko laimė apsilankyti specialiųjų mokymo priemonių rengimo „kalvėje“; susipažinti su naujausiomis priemonėmis, skirtomis specialiųjų poreikių turintiems vaikams; pasisemti idėjų rengiant kursus tėvams, seminarus ir mokymus mokytojams, ugdantiems integruotus specialiųjų poreikių turinčius vaikus; išmokti pasinaudoti virtualios klasės teikiamomis galimybėmis; palyginti savo ir norvegų rengiamus pamokų planus, individualias programas specialiųjų poreikių turintiems vaikams, bendravimo su tėvais būdus (susitikimai, susitikimų knygos, dienoraščiai); susipažinti su galimybėmis užimti vaikus po pamokų, kad tėvai (ypač turintys labai sunkų vaiką) ir kiti šeimos nariai galėtų ne tik ramiai dirbti ar mokytis, bet ir pailsėti nuo savo atžalos.
Nepaprastai didelį įspūdį paliko Norvegijos švietimo politika, tiek dėmesio ir lėšų skirianti specialiajam ugdymui. Sužavėjo Moller Trondelag metodinis centras, jo veikla, leidžiamos priemonės ir autoritetas, kurį jutau klausantis aplankytų ugdymo įstaigų specialistų. Susidarė įspūdis, kad mokykla, gavusi bet kokį raidos sutrikimą turintį vaiką, nepanikuoja, nes žino, kad savivaldybės dėka kompetencijų centre jie gaus visą informaciją ir priemones, reikalingas lavinti minėtą vaiką. Neturintys patirties pedagogai bus mokomi išvažiuojamuose seminaruose arba centro komanda ves mokymus konkrečioje ugdymo įstaigoje.
Ne mažesnį įspūdį paliko vizitas į mokyklą, ugdančią ne tik integruotus vaikus, bet ir turinčią atskiras specialiąsias klases, o taip pat ir į ugdymo įstaigą, lavinančią tik… 3 vaikus, turinčius skirtingus sutrikimus. Stebino ir specialistų gausa bei įvairovė, ir aprūpinimas visa reikalinga kompensacine technika, ir platus pagalbos šeimai paketas, ir pastangos ugdyti vaiką mokykloje, esančioje šalia jo namų. Neįprastai atrodė ir norvegų pastangos išsaugoti įmigrantų vaikų nacionalines šaknis, samdant jiems gimtosios kalbos mokytojus, švenčiant jų valstybines ir nacionalines šventes kartu su klasės draugais ir šeimų nariais.
Daugiau apie Norvegijos patirtį galite pasiskaityti Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro surdopedagogės Rūtos Višniūnienės straipsnyje „Norvegijos patirtis – Lietuvos ateičiai“.
korsigita 