Tinklaraštis specialiesiems pedagogams, tėvams, auginantiems specialiųjų poreikių turinčius vaikus, klausos negalę turinčių žmonių bendruomenei ir visiems tiems, kurie mėgsta ugdymo naujoves
Išgirdęs klausimą apie Microsoft Word ir PowerPoint programas, dažnas atsako labai greitai ‒ tai programos, skirtos dokumentų ir pristatymų rengimui. Taip pat atsakė ir didžioji dalis mokytojų, dalyvavusių mokymuose „Skaitmeninio įtraukiojo ugdymo turinio kūrimas nuo Microsoft Word iki DI“, kuriuose paneigiau tokią nuomonę, pademonstravusi neribotas Microsoft Word ir PowerPoint galimybes kuriant mokomąsias užduotis ir žaidimus. Net pati nustebau, kad apie Microsoft Word kurtas priemones galiu pasakoti kelias valandas! Tie, kas seka mano tinklaraštį, su tuo sutiks, nes Word dokumentas, kaip ir paprastas popieriaus lapas, gali ištverti viską: ir įkvėpimą ir kūrybines kančias, ir (ne)sėkmingus bandymus, ir nuostabą keliančius atradimus. Tad ir šių mokymų dalyviai ne tik mokėsi kurti skaitmenines priemones, bet ir aiškinosi, kaip jas pritaikyti individualių poreikių turintiems vaikams, todėl visiems teko ir piešti, ir karpyti, ir lankstyti, o vėliau, pasitelkus dirbtinį intelektą, savo darbams įkvėpti gyvybę.
Nors įtraukusis ugdymas Lietuvoje šį rugsėjį pradės skaičiuoti antrus metus, klausimų, problemų ir iššūkių nemažėja. Įkvėpti drąsos, pasitikėjimo, pasidalinti patirtimi ir parodyti, kaip suteikti pagalbą ne tik mokiniui, bet ir pačiam sau, šiandien vykau į Kuršėnų Pavenčių mokyklą-daugiafunkcį centrą.
Pristatydama Pasaulinės švietimo stebėsenos ataskaitą apie įtrauktį švietime norėjau parodyti, kad įtraukiojo ugdymo klausimai neramina ne tik mūsų šalies bendruomenę. Išsamiai apžvelgdami įtraukties reikalavimus su mokyklos bendruomene mokėmės kurti įtraukią, emociškai saugią ugdymo aplinką, kurioje mokytojas ir mokinio padėjėjas veikia kaip darnus tandemas. Dalindamasi savo asmeninėmis (ne)sėkmėmis pabandžiau atskleisti kolegialumo svarbą dirbant su didele sutrikimų įvairove. Įdomu tai, kad šiandieninio susitikimo metu mano paatviravimai apie patirtas nesėkmes sutapo su užrašu „Gera nesėkmė“ ant man padovanoto maišelio, kurį perskaičiau tik grįžusi namo. Susitikimo metu pademonstravau ne vieną ugdomosios medžiagos pritaikymo galimybę, padedančią ne tik sudominti mokinius, bet ir padėti sau, kad atsivertus bet kurį vadovėlį beviltiškai nenusvirtų rankos supratus, jog ir vėl teks patiems kurti vienybę įvairovėje.
Pasakodama apie savo darbą ne kartą sakiau, kad į klasę atsinešu net kelis planus, nes niekada nežinau, kaip praeis pamoka, kada ir kur mokiniai ją pakoreguos. Bet eidama vesti seminarus, mokymus ar praktikumus niekada nesusimąsčiau, kad gali prireikti atsarginio plano. Vasario 6 dieną Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazijoje vykęs seminaras priminė apie būtinybę turėti kelis atsarginius variantus. Pasiūliusi mokymų dalyviams dirbti kompiuterių klasėje, kad patys galėtų išbandyti pristatomas užduočių kūrimo programas, susidūriau su apribojimu į mokyklos kompiuterius atsisiųsti savo sukurtą užduotį. Vesdama nuotolinius mokymus nesusimąsčiau, kad didelei klausytojų auditorijai, ypač sėdintiems paskutinėse eilėse, bus sunku įžiūrėti, kas rodoma ekrane. Gal dėl šių priežasčių, gal dėl jaudulio pirmą kartą grįžau namo neturėdama nei vienos nuotraukos. Metai eina, bet pirmų kartų nemažėja.
Tačiau nepaisant visų mano klaidų, noriu pasidžiaugti progimnazijos bendruomene, sugebėjusia nuslėpti savo nuovargį po pamokų ir be ypatingų raginimų įsitraukusią į veiklas, mokiusias kurti ar pritaikyti užduotis individualių poreikių turintiems mokiniams. Noriu padėkoti ir už SEU idėją, kilusią kuriant vieną žaidimą – tikrai panaudosiu ją ir klasės valandėlėje, ir netrukus įvyksiančiame tėvų susirinkime.
Spalio mėnesį pradėjusi vesti mokymus platformoje „Kursuok“, neplanavau apie juos daug rašyti, bet sudariusi savo grupės klausytojų žemėlapį, panorau juo pasidalinti. Pirma, dėl plačios geografijos, antra, dėl man neįprasto vaikų, su kuriais dirba mokymus pasirinkę ugdytojai, amžiaus diapozono – nuo vienerių iki dvidešimt dvejų metų, trečia, dėl profesijų įvairovės: mokytojai, bibliotekininkai, psichologai, aktoriai, sveikatos priežiūros specialistai.
Didelis iššūkis man, bet tuo pačiu didelė galimybė tiems, kas nuolat ieško naujovių, kam rūpi vaikams pateikiamų užduočių turinys ir kokybė, kas nori sukurti patrauklią ugdymo(si) aplinką skirtingų poreikių, gebėjimų ir pomėgių vaikams. Tiesa dėl galimybės tapti „Kursuok“ platformos klausytoju kalbėsiu atsargiau, nes ne visi norintys patenka į jiems rūpimus mokymus, kadangi metų biudžetas yra ribotas ir labai greitai tirpstantis. Tad norintys mokytis nuotoliniu būdu turi „medžioti“ vietą juos sudominusiose programose. Kol kas aš mėgaujuosi galimybe pasiekti dar daugiau ugdytojų ir perduoti jiems tai, ką moku ir kuo mėgstu užsiimti. Kaip man seksis, sužinosiu lapkričio paskutinėmis dienomis sulaukusi mokymų įvertinimo ir atsiliepimų. O kol jų nėra, pasinėriau į savęs įsivertinimą. Kadangi labai mėgstu meno terapiją, neatsispyriau pagundai ir šį kartą – sujungiau geografinius taškus žemėlapyje ir pabandžiau atspėti gautos figūros prasmę. Įdomu, ką matote jūs?
Likus vos kelioms dienoms iki įtraukiojo ugdymo starto gausus klausytojų būrys iš Klaipėdos lopšelių-darželių „Alksniukas“, „Čiauškutė“, „Pagrandukas“, J. Kačinsko muzikos, Litorinos mokyklų, Marijos Montessori mokyklos-darželio, Moksleivių saviraiškos centro, „Versmės“, „Vyturio“ progimnazijų ir „Varpo“ gimnazijos susirinko į naują mokymosi programą „Nuo sąlygos iki rezultato: užduočių pritaikymas individualių poreikių turintiems vaikams“. Kolegialaus mokymosi metu apžvelgiau įvairių klasių ir dalykų vadovėlius, pateikiau pritaikytų užduočių pavyzdžius, o taip pat suteikiau dalyviams galimybę visiems kartu pritaikyti vadovėliuose esančias užduotis įvairių gebėjimų vaikams.
Toks didelis dalyvių skaičius įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo išvakarėse liudija, kad ugdytojams labai reikia praktinių patarimų ir žinių, nes užduočių pritaikymu teks rūpintis jiems patiems. Tikiuosi, kad mano pasiūlymas dalintis sukaupta medžiaga ir patirtimi sulauks atgarsio, nes parengti tokius vadovėlius, kuriuose būtų visiems poreikiams (nuo vaiko, galinčio įveikti slenkstinį lygį iki aukštesnių gebėjimų turinčio mokinio), visiems sutrikimams (nuo regos, klausos, intelekto, dėmesio, elgesio, emocijų iki didelės autizmo spektro įvairovės) tinkančių užduočių, nei viena leidykla kol kas negali.
Kada organizuoju seminarus visiems miesto ar šalies ugdytojams, į juos užsiregistruoja tie, kuriems tikrai įdomu, apie ką aš kalbu, naudinga tai, ką pristatau. Kada mane pasikviečia viena įstaiga, žinau, jog į mokymus ateis ir norintys, ir tie, kuriems lieps. Todėl paskutinėmis spalio dienomis vykęs susitikimas su Klaipėdos „Vyturio“ progimnazijos bendruomene nustebino ne tik modernia kompiuteriu klase, bet ir degančiais noru padėti savo mokiniams ugdytojais. Nujaučiu, kad kiekvienas iš seminaro „Mokymasis kurti inovatyvias įtraukiojo ugdymo(si) užduotis“ dalyvių pradės kurti užduotis ir žaidimus bent viena iš penkių pristatytų programų, kadangi įtraukiojo ugdymo įgyvendinimui jos bus tikra paspirtis. Tikiu, kad dviejų dienų susitikimo neužklos užmaršties dulkės, nes direktoriaus pavaduotoja ugdymui jau sukūrė idėjų banką, kuriame bus nuorodos į pristatytas internetines programas, padėsiančias nustebinti mokinius, sukurti žaismingą ir įdomią edukacinę aplinką, tinkančią visų poreikių ugdytiniams.
Sulaukusi kvietimo iš Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos pasidalinti patirtimi apie įtraukiojo ugdymo(si) priemonių rengimą, šiek tiek nerimavau, nes tada, kai aukštybėse buvo dalinama muzikinė klausa, manęs arba nebuvo, arba jos nebeužteko. Tiesa, J. Kačinsko muzikos mokykla man nėra svetima – net septynerius metus tamsiais vakarais sėdėdavau mokyklos vestibiuliuose ir laukdavau, kada baigsis smuiko klasę lankiusios dukters pamokos. Tad sugrįžimas į šią mokyklą buvo malonus.
Nors kviesdami mane muzikos specialistai žinojo, kokiomis temomis kalbu, neramino mintis, ar mano sukaupta patirtis jiems bus įdomi ir naudinga. Neramino ir žinojimas, jog į mokymus susirinks didelė auditorija, turinti per šimtą ugdytojų. Žinojau, kad atsiras tokių, kurie į mokymus atėjo todėl, kad liepė, žinojau, kad dalis jų mokymų metu stengsis padaryti susikaupusius darbus, žinojau, kad ne vienas bandys laiką užmušti naršydamas internete. Tad ruošdama mokymų medžiagą jutau ir didelę įtampą, ir baimę apsijuokti, nes, kaip minėjau, esu gana toli nuo muzikos ir šokio. Todėl šiandien ypatingai gera buvo matyti susidomėjusius veidus, fotografuojamą ekraną; gera buvo kartu žaisti muzikinius žaidimus; gera buvo dalintis tuo, ką esu išbandžiusi ir pritaikiusi savo darbe, tuo, kas padeda į ugdymą įnešti įvairovės, spalvų ir netikėtumų, tuo, kas individualius poreikius turintiems vaikams suteikia džiaugsmo ir pasitikėjimo savimi. Tiesa, mokymai baigėsi ne tokia linksma gaida, nes sulaukiau neramių ir sunkių klausimų, kaip ir kas vyks 2024 metais, startavus įtraukiajam ugdymui. Norėjosi atsakyti, kad pagal ŠMSM parengtą įtraukties veiksmų planą viskas bus gerai, tačiau abejonės viso plano įgyvendinimu to neleido padaryti, tad atvirai pasakiau, jog bus sunku 😟
Kai internetinėje erdvėje pandemijos metu pasirodė priemonės, kurtos programa Wordwall, jos greitai tapo visų ugdytojų, ypač pagalbos mokiniui specialistų, favoritėmis. Šioje programoje sukurtos užduotys man taip pat patiko, tačiau nepuoliau jų kurti, nes įsijungė manyje esantis mygtukas, priminęs, jog aš mėgstu išskirtines programas, kurios nėra itin populiarios tarp ugdytojų dėl savo sudėtingumo arba dėl nežinojimo, kad tokios programos yra.
Pastaruoju metu vis sulaukdavau pasiūlymų į savo mokymus įtraukti ir Wordwall programą, kadangi ji tikrai yra populiari, bet ne visi savarankiškai gali ją įvaldyti. Šiandien galiu pasidalinti gera žinia – tokius mokymus organizuoja lietuvišką šios programos versiją platinanti akredituota institucija VšĮ „Švietimo tinklas“.
Žinia, kad programa yra mokama, buvo antrasis mygtukas, sumažinęs susidomėjimą ja. Tiesa, Wordwall leidžia kurti užduotis ir nemokamai, tačiau tik… penkias. Tai sužinojusi, ją galutinai išbraukiau iš savo susidomėjimų sąrašo. Iki tol, kol nesulaukiau mokyklos direktorės pasiūlymo nupirkti Wordwall licenziją. Tad šiuo metu esu standartinio plano vartotoja, galinti visus metus kurti neribotą skaičių užduočių. Tiesa, sukūrusi pirmąją užduotį netryškau entuziazmu, nes esu atradusi daug įdomesnių programų. Tačiau skeptiškumas dingo tada, kai supratau, jog vieną užduotį mokiniams galiu pateikti įvairiomis formomis ir žaidimais.
Antroji entuziazmo banga atėjo paaiškėjus, kad kiekvieną užduotį galiu pritaikyti individualius poreikius turintiems mokiniams: sumažinti žodžių skaičių, pridėti laiko, keisti judančių objektų greitį, sunkumo lygį, klausimų pateikimo tvarką, parinkti atitinkamus paskatinimus ir kt. Tada ir supratau, kodėl visi ugdytojai taip mėgsta programą Wordwall!
Tai supratusi, nutariau pradėti naują rubriką, kurioje gali rasti vietą ir Jūsų sukurti darbai. Kol kas mano sienoje yra tik dvi užduotys, bet faktas, kad jos gali būti atliekamos pasinaudojant vis kitais programos siūlomais šablonais, leidžia sakyti, kad siena ne tokia jau ir tuščia 🙂
Turint klasėje skirtingų gebėjimų vaikus, tenka kurti ir ruošti įvairių lygių užduotis, kurios atitiktų bendrą klasės temą ir vizualiai atrodytų panašios. Edu Games – dar viena pagalba mokytojams, įgyvendinantiems įtraukųjį ugdymą. Programos autorius siūlo labai daug žaidimų, tad anglų kalbos mokytojai čia atras tikrą lobį. Daug įdomybių tiks ir kitų dalykų ugdytojams. Programa leidžia kurti raidžių, žodžių, sakinių, matematikos ir stalo žaidimus. Nors ne visi jie tinka lietuviškai mokyklai, tačiau pasirinkti vis tiek yra iš ko.
Žaidimas „SINONIMŲ BINGO“. Galima sukurti trijų skirtingų dydžių (mūsų atveju – lygių) žaidimus. Galima juos dar palengvinti arba pasunkinti pasirenkant skirtingą uždengtų langelių duotoje kortelėje kiekį. Pavyzdžiui, mokymosi sunkumų turintiems vaikams Bingo kortelėje uždengtų langelių gali būti daugiau negu visai klasei, gabiems mokiniams – atvirkščai. Žaidimas skirtas žodyno plėtimui, tačiau galima ir paimprovizuoti. Sukūrusi programos siūlomą sinonimų žaidimą, pabandžiau žodžius pakeisti matematikos veiksmais. Vienas nepatogumas – negalėjau įvesti sudėties ženklo. Bet čia jau mano problema, kadangi kilo noras keisti tai, kas nebuvo numatyta 🙂 Žaidimų pavyzdžius pateikiu nuotraukose, nes programos taisyklės yra labai griežtos: 1. Sukurtas užduotis galima naudoti tik nekomerciniais tikslais. 2. Negalima kelti į tinklaraštį PDF dokumente sukurtų užduočių. 3. PDF dokumente didžioji dalis užrašų pateikiama anglų kalba. Nors galima PDF formato dokumentą pakeisti į Word dokumentą ir jame esančius tekstus išversti į lietuvių kalbą, tačiau programos autorius tai daryti draudžia. Nepaisant visų apribojimų, programa tikrai yra įdomi ir suteikianti daug galimybių.
SUDOKU. Tai – Japonijoje paplitę galvosūkiai, kuriuose reikia surasti ir įrašyti skaitmenis nuo 1 iki 9 taip, kad skaitmenys nesikartotų eilutėse, stulpeliuose bei paryškintuose 9 langelių kvadratuose. Programa leidžia sudaryti net penkių lygių galvosūkius. Nuotraukose yra vienų mano vestų mokymų dalyvio, Klaipėdos L. Stulpino progimnazijos anglų kalbos mokytojo Ruslano Kutovoj sukurti galvosūkiai. Pasinaudojęs programos galimybėmis mokytojas sukūrė net septynis galvosūkių variantus. Bevartant jo darbus kilo mintis pridėti aštuntą variantą, papildytą spalvomis, nes ne visi individualių poreikių turintys vaikai gebės įrašyti angliškus žodžius. Jie vietoj rašymo galėtų tik spalvinti langelius.
ŽODŽIŲ RATAS. Smagus ir daug galimybių turintis žaidimas. Programos autorius siūlo įkelti žodį, nuspręsti, kokia raidė bus rato viduryje ir paprašyti vaikų sudaryti kuo daugiau žodžių su rate esančiomis raidėmis. Visi žodžiai turi prasidėti rato viduryje esančia raide. Bet niekas nedraudžia taisyklių koreguoti. Individualių poreikių turintys vaikai gali galvoti žodžius, prasidedančius bet kuria rate esančia raide. Jiems galima sukurti ratą, kuriame būtų ne žodis, o jums reikiamos raidės. Aš ir vėl pabandžiau paimprovizuoti ir įvedžiau ne raides, o skaičius. Tad mano ratas siūlo prie visų skaičių pridėti ar atimti rato viduryje esantį skaičių, galima atlikti ir daugybos ar dalybos veiksmus, galima atspėti, koks skaičius turėtų būti rato centre. Tada rato viduryje atsiranda ne skaičius, o ženklas ar simbolis.
DĖLIONĖ „GĖLĖ“. Nuotraukose esantis dviejų lygių spalvingas ir nematytas žaidimas padeda mokyti žodžių darybos, plečia žodyną giminiškais žodžiais. Į gėlę galima įrašyti įvairius žodžius, prasidedančius reikiama raide, galima sudėti vienos grupės daiktų pavadinimus (vaisiai, daržovės, baldai, žaislai ir kt.), miestų, geografinių objektų, cheminių simbolių, muzikos žanrų pavadinimus, žymių žmonių vardus ir kt.
Tai – tik keturi pavyzdžiai. Visų neįmanoma aprašyti, reikia ir nemažai laiko, norint visus juos išbandyti. Pridedu dar keletą nuotraukų, kuriose pamatysite mano sukurtus žaidimus. Jeigu programa patiks, būtų smagu sulaukti jūsų darbų, kuriais galėtų naudotis visi, skaitantys mano tinklaraštį 🤗
korsigita 