Tinklaraštis specialiesiems pedagogams, tėvams, auginantiems specialiųjų poreikių turinčius vaikus, klausos negalę turinčių žmonių bendruomenei ir visiems tiems, kurie mėgsta ugdymo naujoves
Spalio 3 dieną Klaipėdos dramos teatre, aidint audringiems plojimams (nors ir nesu aktorė), man buvo įteiktas 2024 metų Klaipėdos miesto mokytojo apdovanojimas – statulėlė su plačiais sparnais knygą vartančia pelėda. Pelėda visais laikais buvo laikoma išminties simboliu. Nors gamtininkas Marius Čepulis su tuo nesutinka, tačiau aš tos versijos ir toliau laikysiuosi, nes pelėda juk buvo ir deivės Atėnės neatskiriamas simbolis.
Mokytojų dienos rytą noriu dar kartą pasidžiaugti man padovanota švente ir padėkoti visiems, kurie buvo, yra ir bus nelengvos, bet labai įdomios profesinės kelionės pakeleiviai. Tad eikime, važiuokime, plaukime, skriskime ten, kur mūsų visų laukia MOKINIAI!
Emocijoms atslūgus, įvairiapusiams komentarams socialiniuose tinkluose aprimus, prie naujo trofėjaus parimus, norisi pasidalinti paskutinių penkerių metų įspūdžiais. 2018 metai man buvo tikrai karališki, kadangi už nuopelnus garsinant uostamiesčio švietimą ir kultūrą buvau apdovanotaKaralienės Luizės medaliu. Straipsnių antraštės, skelbiančios, kad medaliai buvo įteikti Klaipėdos krašto šviesuoliams, renginio iškilmingumas, medalio spindesys ir vertė pakylėjo mane, tuo metu jaučiausi pasiekusi savo karjeros viršūnę. Pasirodo, klydau. Po medalio dvejų metų darbas visiškai nepriminė karališko gyvenimo, nes buvau ir mokomojo komplekto „Auk sveikas, vaike!“bendraautorė, ir projektų įgyvendintoja, ir mokomojo žaidimo „Kortelę paimki, žodelį parinki“ kūrėja, ir STEAM klubo mokykloje iniciatorė, ir lektorė, ir mokytoja, siekianti dirbti taip, kad pamokos metu visiems individualių poreikių turintiems vaikams pavyktų pasiekti asmeninę sėkmę… Už visa tai 2020 metais gavau Inovatyviausio kalbų mokytojo sparnus. Tada atrodė, kad jau padariau tiek daug, jog nieko naujo nebeįmanoma sugalvoti. Ir vėl suklydau. Sparnai suteikė tiek polėkio, kad vos spėjau suktis: mokymai kolegoms įtraukiojo ugdymo klausimais, naujų internetinių programų, padedančių sudominti mokinius atradimas ir įvaldymas, ERASMUS+ projektas, mokymo priemonės sutrikusios klausos priešmokyklinukams kūrimas ir ypač saldi naujovė – pagalba lituanistinėms mokyklėlėms ir pasaulio lietuvių bendruomenėms. Darbų buvo nepaprastai daug, turbūt todėl „Lietuvos mokytojo 2023“ skulptūra tokia sunki, juk į ją turėjo sutilpti visa mano 32 metų darbo patirtis!
Už trijų dešimtmečių patyrimus, išgyvenimus, nepakartojamus nuotykius, džiaugsmus ir ašaras dėkoju savo mokiniams, jų tėvams ir kolegoms. Ypatinga padėka šeimos nariams, draugams, kuriems tikrai trūksta mano dėmesio. Ačiū visų šių apdovanojimų sumanytojams, ačiū už galimybę jaustis ypatingos profesijos, kuri pastaruoju metu yra spalvinama ir šviesiais, ir tamsiais atspalviais, atstove. Ačiū už kasdienį darbą praskaidrinančius renginius, kurie su pedagogika nieko bendro neturinčius žmones apstulbina savo gražumu ir prasmingumu. Į šiemetinę šventę mane atlydėjęs žentas nustebino pasakęs, jog labai jaudinosi, kol man buvo teikiamas apdovanojimas, ypatingai išgyveno mano kalbos metu… Tada prisiminiau 2019 metus, kada buvau viena iš trijų, nominuotų Inovatyviausio kalbų mokytojo vardui. Tą kartą į Valdovų rūmus lydėjęs mano gyvenimo žmogus netikėtai prasitarė, kad jam truputį baugu. Visus tris kartus baugu buvo ir man🤭. Štai kaip veikia iškilmingumo ir dvasingumo aura! Žinokite, panašus jausmas lydi ir einant į klasę, kurioje tavęs laukia smalsios, vertinančios ir laukiančios vaikų akys. Pažiūrėkite pamokų pabaigoje į jas ir nebereikės jokių refleksijos įrankių, kad suprastum, kaip praėjo darbo diena.
Sunku pasakyti, ar tai – paprastas sutapimas, ar lemtingas ženklas, kad praėjusį pavasarį, atsiliepę į Klaipėdos – Europos kultūros sostinės organizatorių kvietimą neleisti užšalti uostamiesčio istorijai, Klaipėdos mokiniams skirtam konkursui „Jei bendrai visi judėsim, miesto paslaptįįspėsim“ pasirinkome karalienės Luizės temą. Šifruodami užkoduotus tekstus mokiniai turėjo rasti penkis objektus, susijusius su Prūsijos karalienės gyvenimu Klaipėdoje. Aš tuo metu konkursą moderavau internetu, todėl prie nurodytų objektų apsilankiau užduočių kūrimo metu. Lygiai po metų karalienės Luizės dvasia mane pakvietė užsukti į vieną iš konkurse minimų objektų, kuriame nuo 1891 iki 1945 metų veikė vokiška garsios istorinės asmenybės vardu pavadinta gimnazija.
Balandžio 12 dieną, tik peržengusi Klaipėdos Karalienės Luizės jaunimo centro slenkstį, pajutau karališką aurą: nuo pat įėjimo iki Karalienės Luizės aulos lydintys paslaugūs pažai ir puošnios damos, rūmų menės įspūdį aulai suteikianti prieblanda, ne vieną šimtmetį skaičiuojantys karališki šokiai, muzika ir dainos, iškilmingas medalių įnešimas ir per penkerius metus ištobulinta jų įteikimo ceremonija…
Taip už nuopelnus švietimui ir kultūrai buvo pagerbti keturi klaipėdiečiai: literatūrologė, rašytoja Jovita Saulėnienė, Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro dailės studijos „Varsa“ mokytoja ekspertė Loreta Laurinavičienė, rašytojas, filosofas Arvydas Juozaitis ir aš.
Ir vėl – sutapimas, ar ne, bet praėjusių metų konkurse vaikams reikėjo išsiaiškinti, kokiu būdu būtų galima patekti į karalienės Luizės buduarą. Užuominos juos atvedė prie Klaipėdos dramos teatro repertuaro, skelbiančio apie garsųjį A. Juozaičio spektaklį. O nuotykių ieškojimas baigėsi atradus Klaipėdos moterų Rotary klubo „Karalienė Luizė“ būstinę, iš kurio prezidentės Jolantos Juškevičienės rankų gavau ne tik labai gražų, bet ir įpareigojantį medalį, nes jo gavimą lėmė mano mokyklos Mokinių tarybos balsas.
Ir buvę, ir dabartiniai mano mokiniai nuolat siūlo mane įvairioms nominacijoms, tačiau nedidelei sutrikusios klausos žmonių bendruomenei sudėtinga varžytis su didelėmis mokyklomis, todėl jų tylūs balsai paskęsdavo tarp tūkstantinių skaičių. Esu labai laiminga, kad šį kartą mano vaikai buvo išgirsti ir jiems pagaliau pavyko laimėti! Rašau JIEMS, nes be savo MOKINIŲ aš nebūčiau užsiauginusi kūrybos, entuziazmo, meilės jiems ir savo darbui sparnų. Ačiū, mano vaikai!
Sunku paaiškinti, kas nutiko, kad toks šaunus konkursas, patekęs net į Klaipėdos – 2017 metų Lietuvos kultūros sostinės renginių programą, liko neaprašytas mano tinklaraštyje. Apie tai prisiminiau kurdama trečiojo konkurso, vyksiančio šių metų balandžio 11–26 dienomis, užduotis.
Laimė, visagalis internetas išsaugojo įdomiausias konkurso akimirkas ir pasakojimą apie tai, kaip jaunieji klaipėdiečiai vykdė miesto mero misiją 🙂
Dalinuosi konkurso užduotimis, kad visi norintys bet kada galėtų pasinerti į kvapą gniaužiančius nuotykius ir pakartoti Prūsijos karalienės Luizės paieškas:
metų Lietuvos kultūros sostinės renginių programą, liko neaprašytas mano tinklaraštyje. Apie tai prisiminiau kurdama trečiojo konkurso, vyksiančio šių metų balandžio 11–26 dienomis, užduotis.
korsigita 