Paskelbta Literatūra, Metodinės priemonės, Naujienos, Nepriklausomybės diena, Pamokų planai, priemonės ir idėjos, STEAM ugdymas, Vadovavimas klasei

KAIP MES STATĖME GEDIMINO PILĮ

     Mintis įtraukti į pamokas Gedimino pilies statymą kilo spontaniškai. Prieš metus paprašiau mokinių išlankstyti iš popieriaus voką. Tačiau jis turėjo būti ne toks, kurį mes įprastai darome į kvadrato centrą lenkdami jo kampus. Paprašiau rasti kitą voko gaminimo būdą. Net neįsivaizdavau, kad kils didžiulė problema! Vaikai sugadino ne vieną ir ne du popieriaus lapus, kol išmąstė, kad ne iki galo sulenkę per pusę lapą, palikę viršuje juostelę ir suklijavę šonus, turės gražų ir tvirtą voką, į kurį galės dėti ne tik laišką ar atviruką, bet ir įvairias gramatikos lenteles, raštelius, korteles. 

     Dar didesnis iššūkis prieš savaitę laukė penktokų, „statančių“ priešdėlių namą, nes jiems reikėjo taip sudėti namo langus (ir duris), kad jie atsidarinėtų. Beje, penktokėliams konstravimo darbai nėra naujiena – mėnesio pradžioje jie suko paukščiams patogius, kiaušinių perėjimui tinkamus lizdus ir gūžtas. Pagrindinė užduoties sąlyga – pasistengti, kad paukščiams, paukšteliams ir paukštytėms juose būtų tikrai gera, kad jie neiškristų iš naujųjų būstų ir saugiai išperintų mažylius.   

     Gedimino pilies statymas pareikalavo ne tik konstravimo, bet ir lietuvių literatūros žinių, kadangi mokiniai už kiekvieną teisingą atsakymą gavo po vieną plytą. Taip į skaitymo pamokas buvo įtrauktas STEAM ugdymas, padėjęs mokiniams visapusiškiau ir lanksčiau mąstyti; pažvelgti į duotą užduotį iš įvairių pusių; įžvelgti naujas galimybes ir iššūkius; kūrybiškiau išnaudoti savyje slypinčius išteklius. Visa tai yra vadinama nauju praktiniu mąstymu.

     Gedimino pilį galima statyti skaitant padavimą „Apie Gedimino sapną, Vilniaus ir Trakų įkūrimą“, Balio Sruogos „Giesmę apie Gediminą“, manau, kad specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams nesugadins ji ir Gedimino laiškų studijų. Klasės vadovams, grupių auklėtojams siūlau pasinaudoti šia idėja klasės valandėlėse, skirtose Lietuvos nepriklausomybės, Vilniaus miesto gimtadienio, Mindaugo karūnavimo dienos minėjimams. 

     Ir nepamirškite paminėti liūdno pilies kalno likimo. Gal mokiniams kils geresnių idėjų nei šio kalno gelbėtojams ir pavyks išspręsti svyrančios pilies problemą.

GIESMĖ APIE GEDIMINĄ

Daugiau idėjų pamokoms:

IMBIERINĖ ABĖCĖLĖ  
BALTŲ DIEVŲ PASLAPTYS 
KODĖL RUDENĮ LAPAI KEIČIA SAVO SPALVĄ 
ŠOKANČIO VAIDUOKLIO ŠĖLSMAS 
SŪRIO ŠVENTĖ 
ORANŽINĖ AKIS 
„ROVĖ, ROVĖ – NEIŠROVĖ…“
INTEGRUOTA PAMOKA „PRIEŠDĖLIŲ ESTAFETĖ“ 
SNAIGIŲ LABORATORIJA 
LIETUVIŠKOS SPAUDOS PĖDSAKŲ PAIEŠKOS 
ŠIMTMEČIUS SKAIČIUOJANČIO ĄŽUOLINIO MUZIEJAUS PAIEŠKA 
ŽAIDIMAS SMULKIOSIOS TAUTOSAKOS KŪRINIAIS
KAIP MES ŽAIDĖME KONTROLINĮ DARBĄ
BYLA NR. 1 ARBA SAKMĖS „JŪRATĖ IR KASTYTIS“ BEI PASAKOS „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ APIBENDRINIMAS
EDMONDO DE AMIČI „ŠIRDIS“
EDMONDO DE AMIČI ROMANO „ŠIRDIS“ IŠTRAUKA „PALĖPĖJE“
PAMOKA „DALYVIŲ VARTOJIMAS SAKINIUOSE“
TIKSLINAMŲJŲ APLINKYBIŲ VARTOJIMAS IR SKYRYBA
PAMOKA „DALYVIŲ, PUSDALYVIŲ IR PADALYVIŲ VARTOJIMAS“
PAMOKA „KARTOJAME DAIKTAVARDĮ“
KAS APVOGĖ KALĖDŲ SENELĮ, ARBA RIMTOS IR NERIMTOS KALĖDINĖS UŽDUOTYSĮVAIRIOMS PAMOKOMS
Paskelbta Literatūra, Metodinės priemonės, Naujienos

GEDIMINO LAIŠKŲ ĮKVĖPTI

     Jei turėčiau aiškiaregystės dovaną, būčiau iš vaikystės išsaugojusi ne tik prisiminimą 20171221_170725apie pašto siuntinius, bet ir tą banderolės (mažo paketo) antspaudą, kuriuo pašto darbuotoja, patepusi surišimo vietą įkaitintu  rudos spalvos laku ir įgudusiu judesiu uždėdama ant jo pašto spaudą, pažymėdavo išsiuntimo vietą. Greitai sukietėjantis lakas atlikdavo dvigubą funkciją – jis neleisdavo atsirišti paketo virvutei 🙂 

     Su devintokais studijuodami kunigaikščio Gedimino laiškus, stebėjomės jo diplomatijos išmanymu, žavėjomės valdovo rūpesčiu nuolat kryžiuočių puolama ir niokojama Lietuva ir jos žmonėmis, noru pritraukti į ją kuo daugiau gyventojų, galinčių sustiprinti šalį ekonomiškai. Aptarę kunigaikščio siūlomas lengvatas būsimiems naujakuriams, susimąstėme, ką mes galėtume pasiūlyti senokai Lietuvą palikusiems ir vis tebepaliekantiems lietuviams. Kas paskatintų grįžti mūsų emigrantus, kuo galėtume pritraukti kitų šalių gyventojus?

     Savo pamąstymus mokiniai surašė laiškuose, iš kurių nusprendėme sukurti vieną bendrą. Pradžia buvo tradicinė – įsijautę mokiniai žadėjo dvigubai pakelti algas, padovanoti kiekvienai šeimai po namą pajūry… Paklausus, kaip jie tai padarytų, sekė atsakymai, kad siųstų prašymą Lietuvos Respublikos Seimo nariams, atsisakymo atveju streikuotų. Aistroms nuslūgus, vaikai suprato, kad Seimo nariai algų nepakels, pajūrio naujomis statybomis niokoti neleis statybų inspektoriai, Žaliųjų sąjūdžio atstovai ir kitos organizacijos.

     Galų gale buvo sukurtas kitas laiškas – kreipimasis į emigrantus su prašymu grįžti ir konkrečiais įrodymais, kas padėtų Lietuvai neišnykti iš pasaulio žemėlapio. Džiaugiuosi savo mokinių mintimis ir noru padėti savo šaliai, todėl šios kilnios idėjos buvo patvirtintos vaškiniu antspaudu, pagamintu iš šiuolaikinės žvakės ir… močiutės indaujoje rastų krištolinių indų. Svarbus raštas buvo saugiai padėtas, tad būsimi Klaipėdos Litorinos mokyklos mokiniai galės skaityti ne tik Gedimino, bet ir čia besimokiusiųjų laiškus.