Tinklaraštis specialiesiems pedagogams, tėvams, auginantiems specialiųjų poreikių turinčius vaikus, klausos negalę turinčių žmonių bendruomenei ir visiems tiems, kurie mėgsta ugdymo naujoves
„Sveikos mitybos piramidę tai tikrai gerai žinome!“ – galvoja visi iki tol, kol nereikia išvardinti jos dalių ir kiekvienoje dalyje esančių produktų. Taip nutiko ir mano auklėtiniams šiandien vykusiame Sveikatos ugdymo dienos užsiėmime. Dėliojant piramidę kilo didžiulės aistros, o joms prigesus išaiškėjo, kad mano mokiniai nežino, nuo ko prasideda makaronų kelias! Nors užsiėmimui buvau pasiruošusi planą A ir planą B, tačiau netikėtai greitai reikėjo sukurti planą C, nes vaikų atbuline tvarka vardinti makaronų kelio etapai sustojo ties miltais ir daugiau – nė iš vietos.
Rengdami mokymo priemones „Auk sveikas, vaike!“ pristatėme vaikams morkos, burokėlio, obuolio, pieno kelią. Šiandien mano mokiniai daugelio mėgiamą ir piramidėje ne paskutinį vaidmenį vaidinantį produktą piešiniais „palydėjo“ nuo didžiulio lauko ir mažyčių grūdelių jame iki gardaus patiekalo lėkštėje😋
O jūs ar esate susidūrę su panašiais netikėtumais? Ko nežinojo jūsų ugdytiniai?
Ar žinote, kuo baigėsi pasakos „Varna ir sūris“ skaitymas? Ogi sūrio švente! Bet iki jos reikėjo atlikti nemažai darbų. Pirmiausia, perskaityti pasaką. Skaitė kas kaip galėjo: vieniems teko originalus pasakos variantas, kitiems – sutrumpintas, treti jungė skiemenis į žodžius. Vėliau visi siejo paveikslėlius su tekstu, žiūrėjo modernų Animotuko TV sukurtą filmuką, aptarė varnos ir lapės elgesį, sužinojo, kas yra perkeltinės reikšmės žodžiai.
Po to vaikams buvo pasiūlyta išsiaiškinti, kur prasideda sūrio kelias, kokios yra sūrio rūšys, kuo jis naudingas organizmui. Tam puikiai tiko 2018 metais išleistos metodinės priemonės vaikams ir ugdytojams „Auk sveikas, vaike“. Daugiau apie tai skaitykite įraše „KAD VAIKAI BŪTŲ SVEIKI IR LAIMINGI!“.
Ir tik atlikus visas užduotis pagaliau prasidėjo sūrių degustacija. Vaikų tėvelių dėka sūrio šventėje buvo visos sūrio rūšys, trūko tik pelėsinio, bet jo niekas ir nepasigedo 😉 Tik apmaudu, kad kai kurie sūrio atsinešę vaikai jo taip ir neparagavo, nes nemėgsta 😦 Ragaudami sūrius mokiniai mokėsi apibūdinti juos pagal spalvą, skonį, konsistenciją. O taip pat atliko tyrimą, kokios rūšies sūris jų klasėje yra mėgstamiausias. Man patinkantis džiovintas varškės sūris į mėgstamiausiųjų tarpą nepateko: vieni vaikai iš mandagumo šypsojosi ir sakė, kad sūris skanus tik gal kiek per rūgštus, o vienas berniukas nusipurtė ir garsiai pareiškė, jog jam labai nepatiko 🙂 Nugalėjo puskiečio sūrio kategorija.
Sūrio šventė baigėsi draugišku pieno produktų grandinėlės pynimu. Vaikai mokėsi sulaukti savo eilės, nepraleisti kortelės padėjimo, sekė klasės draugų dedamas korteles, ieškojo klaidų, dar kartą prisiminė sveikatai naudingų produktų pavadinimus ir džiaugėsi galimybe pažaisti kartu.