Šveicarijos technologijų instituto psichologijos profesorės Elsbeth Stern straipsnis. Profesorės specializacija – mokymų ir mokymosi tyrimai. Ji skelbia straipsnius žymiausiuose tarptautiniuose psichologijos žurnaluose ir yra laikoma viena geriausių intelekto tyrimo srities specialisčių.
Projekto „Specialiųjų mokymo priemonių rengimas“ II etapas
Projekto II-asis etapas prasidėjo mokomuoju vizitu į Trondheimą (Norvegijos
Karalystė). Vizito metu teko laimė apsilankyti specialiųjų mokymo priemonių rengimo „kalvėje“; susipažinti su naujausiomis priemonėmis, skirtomis specialiųjų poreikių turintiems vaikams; pasisemti idėjų rengiant kursus tėvams, seminarus ir mokymus mokytojams, ugdantiems integruotus specialiųjų poreikių turinčius vaikus; išmokti pasinaudoti virtualios klasės teikiamomis galimybėmis; palyginti savo ir norvegų rengiamus pamokų planus, individualias programas specialiųjų poreikių turintiems vaikams, bendravimo su tėvais būdus (susitikimai, susitikimų knygos, dienoraščiai); susipažinti su galimybėmis užimti vaikus po pamokų, kad tėvai (ypač turintys labai sunkų vaiką) ir kiti šeimos nariai galėtų ne tik ramiai dirbti ar mokytis, bet ir pailsėti nuo savo atžalos.
Nepaprastai didelį įspūdį paliko Norvegijos švietimo politika, tiek dėmesio ir lėšų skirianti specialiajam ugdymui. Sužavėjo Moller Trondelag metodinis centras, jo veikla, leidžiamos priemonės ir autoritetas, kurį jutau klausantis aplankytų ugdymo įstaigų specialistų. Susidarė įspūdis, kad mokykla, gavusi bet kokį raidos sutrikimą turintį vaiką, nepanikuoja, nes žino, kad savivaldybės dėka kompetencijų centre jie gaus visą informaciją ir priemones, reikalingas lavinti minėtą vaiką. Neturintys patirties pedagogai bus mokomi išvažiuojamuose seminaruose arba centro komanda ves mokymus konkrečioje ugdymo įstaigoje.
Ne mažesnį įspūdį paliko vizitas į mokyklą, ugdančią ne tik integruotus vaikus, bet ir turinčią atskiras specialiąsias klases, o taip pat ir į ugdymo įstaigą, lavinančią tik… 3 vaikus, turinčius skirtingus sutrikimus. Stebino ir specialistų gausa bei įvairovė, ir aprūpinimas visa reikalinga kompensacine technika, ir platus pagalbos šeimai paketas, ir pastangos ugdyti vaiką mokykloje, esančioje šalia jo namų. Neįprastai atrodė ir norvegų pastangos išsaugoti įmigrantų vaikų nacionalines šaknis, samdant jiems gimtosios kalbos mokytojus, švenčiant jų valstybines ir nacionalines šventes kartu su klasės draugais ir šeimų nariais.
Daugiau apie Norvegijos patirtį galite pasiskaityti Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro surdopedagogės Rūtos Višniūnienės straipsnyje „Norvegijos patirtis – Lietuvos ateičiai“.
Sveikinimas Mokytojams
Iš kreidos išsiliejančios raidės, 
Iš lentos šokinėjantys skaičiai.
O, kaip sunkiai iš pradžių jie raitės!
Kiek vėliau išsitiesino skaisčiai.
Jūsų akys žibėjo palaima,
Mano pirštai alpo be miego,
Raudonai nuginkluodami klaidą
Į rytojų truputį užbėgo.
O tenai jūs jau vaikščiojot patys,
Nereikėjo net prilaikyti,
Aš likau prie lentos nesupratęs,
Kaip išspręsti Gyvenimo lygtį.
– – –
Na ką jūs, nereikia dėkoti –
Tai juk jūs mane užauginot.
Ne mane prašau vainikuoti,
Kad Aukščiausiąją Tiesą pažinot.
Daugiau sveikinimų
Kaip mandagiau jūs − kvailys ar tu – kvailys?
Galima tik pavydėti anglakalbiams, kurie nesuka galvos, kaip kreiptis į seniai matytą tetą – „tu“ ar „jūs“. Ar dera tujinti naują jaunąjį kolegą? Netinkamai pavartotas kreipinys kai kuriose šalyse gali įžeisti. Skaitykite daugiau.
Pasaulinė kurčiųjų diena
1951 m. Tarptautinė kurčiųjų federacija paskelbė paskutinį rugsėjo sekmadienį Pasauline kurčiųjų diena. Šią dieną skatinama spręsti kurčiųjų integracijos į visuomenę problemas.
Daug reikšmės kurčiųjų gyvenimui, jų bendravimui ne tik vienas su kitu, bet ir su visa visuomene, turėjo bendravimo gestais atradimas. 1760 m. buvo įkurtas Paryžiaus kurčiųjų institutas, kuris ir padėjo pagrindus šiai kurčiųjų kalbai. Prie to daugiausiai prisidėjo instituto steigėjas Šarlis Mišelis L‘Epe. Pirmasis gestų kalbos žodynas išleistas tik 1965 m. Jį sudarė 300 simbolių.
Daugybė žymių asmenų buvo kurtieji. Pvz., poetas Pjeras de Ronsaras, Viktoras Hugo, parašęs „Paryžiaus katedrą“, italų dailininkas Antonijus Stanioli, prancūzų skulptorius Desenas, filosofas Ž. Ž. Ruso. Bethovenas apkurtęs parašė savo Devintąją simfoniją. 1989 m. JAV Vyriausybėje pirmą kartą dirbo kurčiasis asmuo – Robert Davila, Dž. Bušo paskirtas Švietimo ministro padėjėju invalidų mokymo klausimais.
Su švente, mielieji!
Ne ta šiandien diena, kad mirtum,
Ne ta, kad verktų dėl tavęs draugai.
Ir dar tikrai ne ta, kad tu save skandintum:
Dar spėsi paragaut sūraus vandens tikrai…
Ne ta diena, nes šiandien šviečia saulė.
Todėl ne ta, kad dar turi gerų draugų,
Dėl to, kad dar širdy rusena meilė
Ir dar pilna galva prisiminimų nuostabių…
Ne ta akimirka dabar, kad tu prarastum viltį,
Kad dėtum tašką žodžio vidury.
Tiesiog neversk savo širdies nutilti,
Apsidairyk – Tu stovi SAVO kelio vidury…
The poll for the most beautiful Project emblem! Gražiausios projekto emblemos rinkimai!
We are announcing the poll for the most beautiful Project emblem! You can vote until 15 of October. Support your friends!
We are happy that our children had actively enrolled in the creation of the Project emblem. When we saw the rising… palm trees in our children’s emblems, we realized that the project acquainting children with the Baltic Sea and the countries around it was really necessary. It is sad that our neighbors did not want to participate in the Project. We invite everyone for a sightseeing tour around the Baltic Sea once more! You can join us anytime you want because each month we are having a new event.
Project participants from Poland and Lithuania
Skelbiame gražiausios projekto emblemos rinkimus! Balsuoti galima iki spalio 15 d. Palaikykite savo draugus!
Nemokami piešimo internete įrankiai
Džiaugiamės, kad mūsų mokiniai aktyviai įsitraukė į projekto emblemos kūrimą. Pamačius mokinių emblemose augančias… palmes, supratome, kad tikrai reikėjo organizuoti projektą, supažindinantį su Baltijos jūra ir aplink ją esančias šalis. Gaila, kad mūsų kaimynai nepanoro prisijungti prie mūsų. Dar kartą visus kviečiame į pažintinę kelionę aplink Baltijos jūrą! Jūs galite prisijungti prie mūsų bet kuriuo laiku, kadangi kiekvieną mėnesį vyks vis kita veikla.
Projekto dalyviai iš Lenkijos ir Lietuvos
Žaidimas „Gyvūnai“
Žaisdami žaidimą „Gyvūnai“, vaikai įtvirtins priesaginės žodžių darybos taisykles, susipažins su laukiniais ir naminiais gyvūnais, jų kūnus dengiančiu kailiu, oda ir kt. audiniais. Žaidimo pabaigoje mažųjų gamtos mylėtojų lauks žaismingi spalvinimo paveikslėliai , kuriuose jie atpažins žaidimo herojus. Pasiūlykite mokiniams nuspalvinti gyvūnėlius ir nupiešti aplinką, kurioje jie gyvena.
Daugiau apie būdvardžius:
BŪDVARDŽIŲ KAITYMAS NAUJA!
ĮRANKIS KIETIEMS RIEŠUTĖLIAMS NAUJA!
„LAIKAS“
MOKOMĖS LINKSNIUOTI BŪDVARDŽIUS #Nuotoliniam mokymui
KURKIME ŽAIDIMĄ KARTU!
BŪDVARDŽIŲ LAIPSNIAI
PAMOKA SU MATRIOŠKA
PAKALBĖKIME APIE… NOSIS!
Būdvardžių daryba
Testas „Daiktavardis ir būdvardis“
PASAKA APIE KELIONĘ Į AUKŠTESNĘ KLASĘ
ŽAIDIMAS BE PABAIGOS
LIETUVIŲ KALBOS DALYS ARBA ANTRAS DAIKTŲ GYVENIMAS
VARŽYBOS SU IŠDYKĖLĖMIS PELYTĖMIS
Pamokų ciklo „Ąžuoliuko rytas“ planas
Vokietija pataria atsisakyti „Internet Explorer“
Vokietijos vyriausybė paragino interneto vartotojams laikinai atsisakyti naršyklės „Internet Explorer“ (IE) po to, kai „Microsoft“ rado klaidą programoje, dėl kurios asmeniniai kompiuteriai tampa lengvai pažeidžiami įsilaužėlių atakoms. Skaityti daugiau.
Koją kartais pakiša ir teigiamas požiūris
Optimistams priklauso pasaulis. Jiems lengviau gyventi, jie sulaukia daugiau sėkmės, turi daugiau draugų. Tačiau teigiamas požiūris ne visada yra naudingas – dėl jo žmonės patiria žalos, nes dažnai pervertina save ir savo galimybes. Visas straipsnis.
Inkliuzyvinis ugdymas Rusijoje. Interviu su N. Malofejevu
Inkliuzyvinio ugdymo Rusijoje problema tapo išsamaus pokalbio tarp televizijos kanalo „Inva Media TV“ informacinės-analitinės laidos „Nuo teisių prie galimybių“ autoriaus ir vedėjo, Valstybinės dūmos deputato, Švietimo komiteto pirmininko pavaduotojo, filosofijos mokslų daktaro, Rusijos švietimo akademijos (RŠA) nario-korespondento Olego Smolino ir RŠA Korekcinės pedagogikos instituto direktoriaus, pedagogikos mokslų daktaro, RŠA akademiko, profesoriaus Nikolajaus Malofejevo tema.
Programos eteryje buvo apžvelgtos inkliuzijos vystymosi Rusijoje grėsmės ir perspektyvos; pozityvi ir negatyvi užsienio šalių patirtis; pagrįstas inkliuzyvinio ugdymo formų, per dešimtmečius sukurtų ekonomiškai stipriose ir politiškai stabiliose Europos šalyse, mechaniškas perkėlimas į Rusiją; apžvelgtos įstatyminės iniciatyvos, būtinos kokybiškam inkliuzyvinio ugdymo vystymuisi RF. Vaizdo įrašas.
korsigita 