smulkiosios tautosakos žanrai

Šiandien vėl man gyvenimas pametėjo dovaną – susitikimą su ypatingai smalsiais, įdomiais ir daug žinančiais vaikais iš Pakruojo rajono Žeimelio gimnazijos. Pasiūlymas pravesti edukaciją ir šiuolaikiškai pristatyti liaudies kūrybą skaitmeninei kartai manęs nenustebino, kadangi savo darbe nuolat naudoju informacines technologijas, padedančias vaikus sudominti lietuvių tautosaka.

Edukacinis užsiėmimas Žeimelio bibliotekoje buvo viena iš daugelio Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio viešosios bibliotekos vykdomo projekto „Mūšos kraštą žodžių skryn“ veiklų. Neįprastai skambantis ir projekto, ir mano užsiėmimo pavadinimas „Atrakink tautosakos skrynio skaitmenėn raktel“ leido suprasti, kad Pakruojo krašte vaikai auginami ir ugdomi tarminėje aplinkoje. Ir ne tik tarminėje, bet ir etninėje. Nors įsijautusių į šiurpės veikėjų vaidmenį vaikų iš rūsio išleisti nenorėjo šiems laikams labiau tinkantis personažas Raudonakis, tačiau jo užduotys padėjo žaidėjams prisiminti ne vieną primirštą tautosakos žanrą: mano jau paminėtą šiurpę, skaičiuotę, užkalbėjimą…

Artėja vasaros atostogos – stovyklų ir žygių metas, tad šaunieji Žeimelio mokiniai galės praturtinti jas šiurpą keliančia istorija prie laužo, o vėliau baimę išsklaidyti mindami mįsles, žaisdami žaidimus, dainuodami savo krašto dainas, nes gauti sertifikatai ir garbės ženklai liudija, jog jie yra tikri tautosakos ekspertai!