Pradėjusi pamokose taikyti meno terapiją, prisiminiau medžių lapų marginimo idėją. Tam įtakos turėjo ir lygiai prieš metus pasidalintas įrašas „TEGYVUOJA LAPAI!“. Šį kartą ant rudeninių lapų surašėme sinonimus žodžiams, papuošusiems mokykloje vykusį renginį „ŠIMTMEČIO SKONIAI“ .
Spalvingi rudens lapai tapo dar puošnesni, nes juose sugulė gražūs žodžiai, emocijos ir geri jausmai, užpildę vaikų širdis kuriant gerumo akcijos dalyviams padėkos suvenyrus.
Tikiuosi, mano mokiniai prisimins ne tik džiugias ir prasmingas renginio akimirkas, bet ir žodžių GRAŽUS, SKANUS, KVAPNUS, AČIŪ sinonimus, kuriuos, sutūpę lyg paukštukai aplink mano stalą, taip kruopščiai rašė.
Beje, sinonimų ieškojome Antano Lyberio žodyne, išleistame 1961 metais. Suskaičiavę žodyno ir lietuvių kalbos vadovėlių amžių, vaikai turėjo progą padiskutuoti, kodėl mano asmeninė knyga atrodo kaip nauja, o daugelio jų vadovėliai prašosi skubios reanimacijos 😉
Daugiau panašių įrašų:
krintančių lapų pritaikymą Helovino šventei. Tačiau šį kartą apie ją nekalbėsiu, nes man kilo mintis, kad rudens šalnos pakąstus lapus galima panaudoti ne siaubo vakarėliui, o pamokoms. Vaikams tikrai bus netikėta, jeigu pokalbį apie besikeičiančius metų laikus, artėjančias minimas ar švenčiamas dienas pasiūlysite baigti piešiniais ant medžių lapų. Lapus galima išmarginti snaigėmis, grybais, gėlėmis. Ant jų gali nutūpti drugelis, lapas gali virsti lietaus lašeliu, boruže, margu paukščio kiaušinuku. Manau, kad ir neįprastą Velykų margutį pavyktų padaryti. Taigi tegyvuoja margaspalvis lapų pasaulis!