Emocijoms atslūgus, įvairiapusiams komentarams socialiniuose tinkluose aprimus, prie naujo trofėjaus parimus, norisi pasidalinti paskutinių penkerių metų įspūdžiais. 2018 metai man buvo tikrai karališki, kadangi už nuopelnus garsinant uostamiesčio švietimą ir kultūrą buvau apdovanota Karalienės Luizės medaliu. Straipsnių antraštės, skelbiančios, kad medaliai buvo įteikti Klaipėdos krašto šviesuoliams, renginio iškilmingumas, medalio spindesys ir vertė pakylėjo mane, tuo metu jaučiausi pasiekusi savo karjeros viršūnę. Pasirodo, klydau. Po medalio dvejų metų darbas visiškai nepriminė karališko gyvenimo, nes buvau ir mokomojo komplekto „Auk sveikas, vaike!“ bendraautorė, ir projektų įgyvendintoja, ir mokomojo žaidimo „Kortelę paimki, žodelį parinki“ kūrėja, ir STEAM klubo mokykloje iniciatorė, ir lektorė, ir mokytoja, siekianti dirbti taip, kad pamokos metu visiems individualių poreikių turintiems vaikams pavyktų pasiekti asmeninę sėkmę… Už visa tai 2020 metais gavau Inovatyviausio kalbų mokytojo sparnus. Tada atrodė, kad jau padariau tiek daug, jog nieko naujo nebeįmanoma sugalvoti. Ir vėl suklydau. Sparnai suteikė tiek polėkio, kad vos spėjau suktis: mokymai kolegoms įtraukiojo ugdymo klausimais, naujų internetinių programų, padedančių sudominti mokinius atradimas ir įvaldymas, ERASMUS+ projektas, mokymo priemonės sutrikusios klausos priešmokyklinukams kūrimas ir ypač saldi naujovė – pagalba lituanistinėms mokyklėlėms ir pasaulio lietuvių bendruomenėms. Darbų buvo nepaprastai daug, turbūt todėl „Lietuvos mokytojo 2023“ skulptūra tokia sunki, juk į ją turėjo sutilpti visa mano 32 metų darbo patirtis!
Už trijų dešimtmečių patyrimus, išgyvenimus, nepakartojamus nuotykius, džiaugsmus ir ašaras dėkoju savo mokiniams, jų tėvams ir kolegoms. Ypatinga padėka šeimos nariams, draugams, kuriems tikrai trūksta mano dėmesio. Ačiū visų šių apdovanojimų sumanytojams, ačiū už galimybę jaustis ypatingos profesijos, kuri pastaruoju metu yra spalvinama ir šviesiais, ir tamsiais atspalviais, atstove. Ačiū už kasdienį darbą praskaidrinančius renginius, kurie su pedagogika nieko bendro neturinčius žmones apstulbina savo gražumu ir prasmingumu. Į šiemetinę šventę mane atlydėjęs žentas nustebino pasakęs, jog labai jaudinosi, kol man buvo teikiamas apdovanojimas, ypatingai išgyveno mano kalbos metu… Tada prisiminiau 2019 metus, kada buvau viena iš trijų, nominuotų Inovatyviausio kalbų mokytojo vardui. Tą kartą į Valdovų rūmus lydėjęs mano gyvenimo žmogus netikėtai prasitarė, kad jam truputį baugu. Visus tris kartus baugu buvo ir man🤭. Štai kaip veikia iškilmingumo ir dvasingumo aura! Žinokite, panašus jausmas lydi ir einant į klasę, kurioje tavęs laukia smalsios, vertinančios ir laukiančios vaikų akys. Pažiūrėkite pamokų pabaigoje į jas ir nebereikės jokių refleksijos įrankių, kad suprastum, kaip praėjo darbo diena.
korsigita 