žiemos užduotys mokiniams

Graži žiemos atostogų tradicija tęsiasi – visi mano mokiniai ir vėl gavo smagią namų užduotį pastatyti sniego senį. Kadangi vilties sulaukti sniego buvo maža, vaikai jau prieš Kalėdas užvertė mane dirbtiniais seniais besmegeniais. Populiariausi šiais metais buvo iš kojinių pagaminti seniukai. Tačiau ir vėl atsirado keli netikėti darbeliai – senis besmegenis iš eglutės žaisliukų ir valgomas gražuolis, gimęs iš kokoso riešuto! Beje, prieš tapdamas skanėstu, jis senio besmegenio portretą pasikabino ant savo kevalo.

Tie, kurie galvojo, kad atostogų užduočiai atlikti laiko turi labai daug, šį kartą išlošė, kadangi Kalėdos padovanojo mums sniego. Tiesa, pajūryje jo nebuvo labai daug, todėl vaikų sniego seniai buvo nelabai švarūs. Tačiau džiaugsmo ridenant didžiulius sniego kamuolius tai nesumažino.

Tuo senių besmegenių galerijos apžvalgą galėčiau ir baigti, tačiau kas gi galėjo pagalvoti, kad antroji naujų metų savaitė atneš mums žiemą su šalčiu, su sniegu, apšerkšnijusiais medžiais ir slidžiomis gatvėmis. Sniego buvo tiek daug, kad jo užteko ir angelų darymui, ir sniego senių lipdymui. Tiesa, filmuko autorius ne mano mokinys, o sūnėnas, tačiau jo ir filmuojančios mamos džiaugsmas labai tinka šiam reportažui, todėl dalinuosi 😀

Ankstesnių metų įspūdžiai SENIO BESMEGENIO LIPDYMAS – NEĮMANOMA MISIJA?

Išleisdama mokinius į žiemos atostogas antrus metus iš eilės paprašiau jų nulipdyti sniego senį ir atsiųsti nuotrauką. Pernykštė senių galerija liko tik nuotraukose ir prisiminimuose, nes šiandien vaikams pasakiau, kad reikia prisiminti antrąjį senio pavadinimą, kuriame nėra žodžio sniegas. Tad 2020 metų nuotraukų rinkinukas vadinasi „Seniai besmegeniai“. Kodėl rinkinukas? Todėl, kad nesulaukusi sniego didžioji dalis mokinių nusprendė, jog tai – neįmanoma misija. Laimė, buvo tokių, kurie sugalvojo kitokių būdų senio gamybai 🙂

Pernykštė atostogų užduotis turėjo tikslą išvilioti vaikus į kiemą.

romania (2)

Šiemetinėje užduotyje slypėjo noras suburti vaikus ir jų šeimos narius bendrai kūrybinei veiklai. Tie, kurie „lipdė“ senius, tikrai turėjo pajusti kūrybinį pasitenkinimą ir buvimo kartu džiaugsmą, nes net ir man kiekviena atsiųsta nuotrauka kėlė daug gerų jausmų ir vis stiprino įsitikinimą, jog senį besmegenį įmanoma padaryti net ir be sniego. O kur dar meno terapijos nauda!