Rambyno kalnas – korsigita

Po septynerių metų pertraukos lietuvių kalbos pamokos vėl persikėlė į knygnešių Meką – Martyno Jankaus sodybą, kuri primena Mažosios Lietuvos spaustuvėje leistus leidinius, lietuviškos spaudos draudimą ir unikalią knygnešių istoriją. Sodyboje nuo 2003 metų veikia Mažosios Lietuvos paveikslų sodas, kurį galima lankyti bet kuriuo metų laiku. Puikus oras leido man įkurti klasę tarp unikalių meno kūrinių, kurioje mokiniai atliko ir mano parengtas, ir vietoje gimusias užduotis: išspręsti galvosūkį, rasti ne mažiau kaip 2 spaudos draudimo įrodymus, perskaityti gotišku raštu parašytą tekstą, padėsiantį atspėti daikto paskirtį.

Po M. Jankaus sodybos lietuviško rašto kelias pasuko Rambyno kalno link, į Mažosios Lietuvos panteoną – Bitėnų kapinaites. Pasisveikinę su ties vartais besidarbuojančia pora, įžengėme į garsių žmonių amžinojo poilsio vietą. Tiesa, atsigręžę atgal ir pamatę savo pėdas, supratome, jog sutikta darbininkų pora buvo ką tik sugrėbusi visus kapinaičių takelius, todėl pasijutome šiek tiek nejaukiai. Trumpai stabtelėję prie Martyno Jankaus ir Vydūno kapų, peržvelgę Martyno Mažvydo, Kristijono Donelaičio ir Liudviko Rėzos įamžinimo vietą, išskubėjome atgal. Pamatę vėl grėbliais besidarbuojančią porą, atsiprašėme už sutrukdymą, tačiau buvome nuraminti ir išlydėti šiltomis žmonių šypsenomis.

Kopdami į Rambyno kalną mokiniai gavo dar vieną užduotį – išsiaiškinti aukuro istoriją ir pasakyti, kodėl apsilankymo dieną trys jo akmenys buvo skirtingų spalvų. Užkopę į pačią kalno viršūnę vaikai sutartinai aiktelėjo pamatę Nemuno atodangą ir ją supantį grožį. Mintis, kad vos už 20 kilometrų yra Ragainė – vieta, kurioje ne tik buvo rengiama pirmoji lietuviška knyga, bet ir Ukrainą užpuolusi Rusija, dar labiau sustiprino vaizduotę, todėl pasigirdęs oro pavojaus signalas privertė krūptelėti. Laimė, į mobiliuosius telefonus atskriejo žinutė apie netoliese vykdomą perspėjimo sirenų tikrinimą.

Trumpam atidėję lietuviško rašto kelionę, pasukome prie garsiosios Raganų eglės, kuri, kaip skelbė stendas, neatlaikė klimato pokyčių ir žuvo. Liūdna buvo žiūrėti į kamienais turtingą, bet nebeturinčią nei vieno spyglio eglę. Skaudu suvokti, kad dėl dalies tų pokyčių kaltas žmogus.

Sustoję paskutinėje stotelėje papietauti, pamokas mokiniai užbaigė kaip ir pradėjo – dar vienu galvosūkiu „RAMBYNO PARKO PASLAPTYS“, padėjusiu apžvelgti ne tik kelionės patirtį, bet ir šio regiono įtaką lietuviško rašto raidai.

Parsisiųsti

Apie prieš septynerius metus vykusias pamokas.

Kada Slaptųjų agentų klubo nariai gavo keistą užduotį – pagal senas nuotraukas atrasti du uostamiesčio pastatus – jie nežinojo, kad ieško buvusių spaustuvių ir kad tos paieškos nuves iki pat Nemuno, į Martyno Jankaus gimtinę. Mokiniai žinojo, kad Martynas Jankus Prūsijoje įkūrė lietuvišką spaustuvę, žinojo, kad ten buvo leidžiamas pirmasis lietuviškas laikraštis „Varpas“, tačiau nežinojo, kad pirmoji M. Jankaus spaustuvė buvo Ragainėje, tačiau ją teko perkelti į Tilžę. Nežinojo vaikai ir to, kad gyvendamas ir ūkininkaudamas Bitėnuose spaustuvės savininkas negalėjo tinkamai vadovauti leidybai, todėl bankrutavo ir spaustuvė už skolas buvo parduota. Tačiau tai Martyno Jankaus nepalaužė, tad 1893 metais jis įkūrė mažytę spaustuvę savo gimtinėje, Bitėnų kaime. Maža spaustuvė atliko didelį darbą – joje iki 1909 metų gotišku ir lotynišku šriftu buvo spausdinami lietuviški laikraščiai, žurnalai, knygos, kalendoriai, atsišaukimai. Žinant, kad lietuviškos spaudos draudimas pasibaigė 1904 metais, galima daryti išvadą, jog Martyno Jankaus spaustuvė labai daug prisidėjo prie lietuviško rašto išsaugojimo.

Sujaudinti spaustuvininko žygdarbių vaikai pagarbiai apžiūrėjo jo kapą, aplankė Vydūno amžinojo poilsio vietą, pasidžiaugė Kristijono Donelaičio, Martyno Mažvydo ir Liudviko Rėzos atminimo įamžinimu. Daug lietuvybės pėdsakų jaunieji agentai rado ir Martyno Jankaus muziejaus kieme, vaikštinėdami po Mažosios Lietuvos paveikslų sodą. Iš pradžių vieną eksponatą, senas medines duris, visi priskyrėme populiariam fantastiniam nuotykių filmui „Narnijos kronikos“, tačiau pravėrę jas supratome smarkiai klydę, nes užrašai ant jų bylojo apie skalvių gentį, apie Mažvydo ir kitų šviesuolių nešamą žodį iš Tilžės ir Ragainės, apie lietuvių kasdienybę, gamtos grožį ir begalinę meilę Lietuvai.

Pakilę ant Rambyno kalno prisiminėme senuosius baltų dievus: pilkame akmenyje įamžintą ugnies ir teisingumo dievą Perkūną, rusvame – gyvybės ir vaisingumo dievą Patrimpą, juodame – Patulą, baltų požemio ir mirusiųjų dievą. Bandėme pažvelgti ir į kitą Nemuno pusę, kurioje jau yra Rusija, tačiau tirštas rūkas neleido nieko įžiūrėti. Tas rūkas įaudrino vaikų vaizduotę primindamas, kokius sunkumus turėjo įveikti knygnešiai, bandydami apeiti rusų žandarų saugomas vietas. Mokiniai suprato, kad vienas iš tų kelių buvo Nemunas.

Nuščiuvę, susimąstę palikome Lietuvos istorijai svarbias vietas ir pasukome link garsiosios Raganų eglės, kuri šiais metais Europos medžių rinkimuose pateko į įspūdingiausių medžių dešimtuką! Ieškodami audros nulaužto aštuoniolikto eglės kamieno pėdsakų, pasidžiaugėme, kad medžio įspūdingumas dėl to nesumenko, ji vis dar primena šluotą – raganų skraidymo įrankį. Juk pagal vieną iš legendų ši eglė ir yra į žemę įsmeigta sužaliavusi šluota, kurią užmiršo senosios skalvių genties jaunuolį įsimylėjusi raganaitė.

Taip Slaptųjų agentų klubo nariai atgamino lietuviškos spaudos istoriją ir užbaigė antrąją šių mokslo metu bylą. Vaikų darbu buvo sužavėtas ir mažasis Sibiro haskių veislės šunelis, su viltimi žvelgęs į mūsų automobilio vidų lyg norėdamas tapti pirmuoju klubo keturkoju agentu 😀

LIETUVIŠKOS SPAUDOS PĖDSAKŲ PAIEŠKOS