Tinklaraštis specialiesiems pedagogams, tėvams, auginantiems specialiųjų poreikių turinčius vaikus, klausos negalę turinčių žmonių bendruomenei ir visiems tiems, kurie mėgsta ugdymo naujoves
XXI amžiaus problema – vaikų nenoras socialiniuose tinkluose vartoti lietuviškus žodžius. Jų žinutės ir komentarai mirga nuo naujadarų, trumpinių ir angliškų žodžių: nzn (nežinau), Pnvz (Panevėžys), lb (labai), Ltu (Lietuva), mldc (šaunuolis), OK (gerai), super (puiku), smartass (sumanus), hugs (apkabinimai), wow (sužavėtas), whoa (ei), awww (?), muaaa (?), abidwi, laikinimas, belekaip ir t. t. Beje, tokie išsireiškimai jau veržiasi ir į šnekamąją kalbą.
Gerai, kad atsiranda tokių močiučių kaip šio lrytas.lt straipsnio herojė. Prisijunkime visi prie šios idėjos, nes mokykloje tokių rašliavų skaičiuojama jau nebe šimtais…
The trip around the Baltic Sea started at Klaipeda. The anchor was also dropped on the coast of our hometown. This is how the project “Around the Baltic Sea in 365 days” that lasted the whole school year ended. During the trip we met a friendly group from Elblag (Poland). We all learned to draw, created fairytales, solved geography and math exercises, studied fauna and flora of the Baltic Sea. Not only did we share our knowledge about ICT, but also delve back in to the past and presented the folklore heritage of our country.
At the last harbor, just as we planned, we commemorated the Europe Day with smiles, applause and games. We sent letters in balloons and bottles to every Baltic Sea resident, reminding them that they must take care of their Sea and coast.
On the 1st of September we invite everyone to meet again in the group that gathered on the social network Facebook to find out the fate of the sent letters.
Kelionė aplink Baltijos jūrą prasidėjo Klaipėdoje. Inkarą nuleidome taip pat gimtajame pajūryje. Šitaip pasibaigė visus mokslo metus trukęs projektas „Aplink Baltijos jūrą per 365 dienas“. Kelionės metu mes susipažinome su draugiška komanda iš Elblago (Lenkija) miesto. Visi draugiškai mokėmės piešti, kurti pasakas, spręsti geografijos ir matematikos uždavinius, tyrinėti Baltijos pajūrio gyvūniją ir augmeniją. Mes dalijomės ne tik savo žiniomis apie IKT, bet ir pažvelgėme į praeitį ir pristatėme savo šalies folklorinį palikimą.
Paskutiniame uoste, kaip ir planavome, šypsenomis, žaidimais ir plojimaispaminėjome Europos dieną. Visiems Baltijos šalių gyventojams išsiuntėme laiškus balionuose ir buteliuose, primindami, kad reikia rūpintis gimtąja jūra ir jos pakrantėmis.
Rugsėjo 1-ąją dieną kviečiame visus dar kartą susitikti socialiniame tinkle Facebook susibūrusioje projekto grupėje, kad išsiaiškintume išsiųstų laiškų likimą.
Socialiniai tinklai šiandien yra neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis. Bendraujame, dalijamės gyvenimo džiaugsmais ir nuoskaudomis internete ir dažnai nė nesusimąstome, kad visa ši informacija vieną dieną mums gali pakenkti. Juk rašyti socialiniame tinkle „Facebook“ apie tai, kaip nekenčiate savo boso, yra tas pats, kas tai parašyti ant jo biuro sienos.
Galima tik pavydėti anglakalbiams, kurie nesuka galvos, kaip kreiptis į seniai matytą tetą – „tu“ ar „jūs“. Ar dera tujinti naują jaunąjį kolegą? Netinkamai pavartotas kreipinys kai kuriose šalyse gali įžeisti. Skaitykite daugiau.
Kadaise sportininkas, nelaimėjęs pranašauto apdovanojimo, galėdavo kaltinti blogą maistą, prastą lovą, per ilgai užtrukusį praėjusios pergalės šventimą ar sunkią kelionę į varžybas. Šioje olimpiadoje atsirado naujas pasiaiškinimas – australų plaukikė Emily Seebohm, pirmadienį 100 m plaukime nugara vietoj aukso gavusi sidabrą, dėl gerokai prastesnių nei įprasti savo rezultatų apkaltino… socialinius tinklus. Štai kokie, pasirodo, niekšai yra tie „Facebook“ ir „Twitter“! Daugiau.
Žurnale „Вокруг света“2012 metų liepos mėnesio numeryje žurnalistė Vera Šengelija pareiškė nuomonę, kad atėjo laikas apsispręsti, kas yra „Facebook‘as“: gyvenimas ar erzacinis gyvenimas?
Milijonai žmonių visame pasaulyje socialiniuose tinkluose „Facebook“, „Myspace“, „Twiter“ dalijasi nuotraukomis, mėgstamiausiomis dainomis ir kitomis asmeninio gyvenimo detalėmis. Vis dėlto dažnai nė nesusimąsto, kad šia informacija gali lengvai pasinaudoti visokio plauko niekšeliai. Taigi, būkite atsargesni ir virtualioje erdvėje visko neatskleiskite, nes tai gali būti kaipmat panaudota prieš jus.
Namų adreso. „Ponemon“ institute (JAV) atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad žmonės, skelbiantys savo namų adresą socialiniuose tinkluose, dažniau apiplėšiami tiek namuose, tiek gatvėje. Ir kuo gi stebėtis, jei 65% informacijoje apie save pateikę namų adresą nesivargina užblokuoti šios informacijos nuo nepažįstamųjų.
Atostogų planų. Nėra geresnio būdo pasikviesti į svečius vagis nei visiems iškilmingai pranešti „Facebook‘e“, kad išvykstate atostogauti. O jei dar nurodysite, kada tiksliai pakyla ir nusileidžia jūsų lėktuvas, iš dėkingumo ilgapirščiai gal net nesuvers bent vieno jūsų kambario.
Slaptažodžių. Sakysite, jog nesate tokie kvaili, kad viešai skelbtumėte savo banko kortelių ar elektroninio pašto slaptažodžius? Bet nepamirškite, kad elektroninei bankininkystei ir kitoms operacijoms internetu naudojama daugybė saugumo klausimų. Pavyzdžiui, kokia jūsų mamos mergautinė pavardė, koks jūsų mylimo gyvūno vardas ir pan. Esate paminėjusi atsakymus į šiuos klausimus savo „Facebook‘o“ puslapyje? Jei taip, sukčiams itin palengvinate jų darbelius.
Teisybės. Liaudies patarlė „tyla ─ gera byla“ galioja kalbant ir apie atvirą nuomonės išsakymą darbo, mokesčių ar pažiūrų į tam tikrus žmones ar dalykus klausimais. Daugelis darbdavių, prieš priimdami į darbą pasirinktą žmogų, apžiūri jo profilius socialiniuose tinkluose, paskaito pasisakymus diskusijose. Paskaičiuota, kad pernai JAV beveik 8% įmonių vadovų atleido savo darbuotojus būtent dėl atvirų, drąsių, bet, deja, netinkamų pareiškimų virtualioje erdvėje.
XXI amžiaus problema – vaikų nenoras socialiniuose tinkluose vartoti lietuviškus žodžius. Jų žinutės ir komentarai mirga nuo naujadarų, trumpinių ir angliškų žodžių: nzn (nežinau), Pnvz (Panevėžys), lb (labai), Ltu (Lietuva), mldc (šaunuolis), OK (gerai), super (puiku), smartass (sumanus), hugs (apkabinimai), wow (sužavėtas), whoa (ei), awww (?), muaaa (?), abidwi, laikinimas, belekaip ir t. t. Beje, tokie išsireiškimai jau veržiasi ir į šnekamąją kalbą.
korsigita 