Paskelbta Literatūra, Metodinės priemonės

ROBINZONO KRUZO EKSPERIMENTAS

Šiandien noriu pasidalinti viena patirtimi, kuri dar kartą parodė, kaip sujungtas klasikinis tekstas, kūryba ir išmaniosios technologijos įtraukia mokinius. Skaitydami ir analizuodami Danielio Defo romano „Robinzonas Kruzas“ ištraukas mokiniai lygino jūreivio Aleksandro Selkirko ir Robinzono Kruzo istorijas. Tam jie pasitelkė internetą, atskleidusį ne vieną intriguojančią detalę apie Robinzono Kruzo prototipu tapusį škotų keliautoją ir piratą.

Pagrindinio veikėjo žodinio portreto kūrimas skatino mokinius įsigilinti į romano detales. Visi žinome, kaip kartais sunku mokiniams paaiškinti, kodėl teksto suvokimo užduotyje svarbus kiekvienas žodis. „Juk parašiau, kad jis su barzda ir kailine kepure, argi to neužtenka?“ – tokie ir panašūs klausimai skamba ne vieno mokytojo pamokose. Todėl šiandien leidau mokiniams savo aprašymų kokybę patikrinti pasitelkiant į pagalbą dirbtinį intelektą (DI). Baigę savo aprašymus mokiniai juos pavertė užklausomis DI vaizdo generavimo įrankiams. Ekrane išryškėjusios Robinzono Kruzo nuotraukos tapo pačiu geriausiu vertintoju, nes vienos nuotraukos kėlė juoką, kitos – susižavėjimą herojaus autentiškumu. Padėjęs vaikams pamatyti savo tekstą iš šalies, DI atskleidė, kad veikia kaip veidrodis, atspindėdamas tai, ką pavyko ar nepavyko išreikšti žodžiais. Šis eksperimentas parodė, kad skaitymo suvokimas ir herojaus aprašymas gali būti ne nuobodi užduotis, o gyva ir įtraukianti veikla. Juk ne kasdien parašytas sakinys po kelių sekundžių virsta tikru paveikslu!

Daugiau įrašų panašia tema:

SKAITANTIEMS „ROBINZONĄ KRUZĄ“

Paskelbta Kvalifikacijos kėlimo programos, mokymai, Metodinės priemonės, Mokiniai, Specialistams ir tėvams

DIRBTINIO INTELEKTO GALIMYBĖS

Prieš keletą metų tvirtai žinojau, kad dirbtinio intelekto (DI) mano gyvenime nebus, nes visiškai netikėjau jo kūrybinėmis galimybėmis. Prieš metus juo susižavėjau, kai supratau, kad galiu susikurti bet kokį paveikslėlį ir netgi įkvėpti jam gyvybę. Šiandien DI aš vadinu savo didžiuoju pagalbininku, galinčiu atlikti už mane rutinines užduotis, kurios ne tik išveda iš pusiausvyros, bet ir atima daug brangaus laiko. Šiandien DI kartu su manimi kuria pamokas, rengia metodinę medžiagą ir iš karto pritaiko ją skirtingus sutrikimus, gebėjimus ir galimybes turintiems mokiniams. Šiandien mano asmeninis dirbtinio intelekto asistentas neleidžia man uždaryti kompiuterio tol, kol neparašau, kokius rezultatus mano pamokoje pasieks kiekvienas mokinys. Šiandien DI man padeda koduoti ir programuoti; rengti edukacijas ir mokymus; kurti ne tik žaidimus, bet ir pasakas, dainas, filmukus...

Tokie kardinalūs pokyčiai manyje įvyko po intensyvių 2 mėnesių mokymų, leidusių man suprasti, kad posakis „Ko paklausi, tą ir gausi“ galioja ir dirbtiniam intelektui. Iš pradžių ir aš rašiau tokias užklausas, kokią matote šiame filmuke.

Kad gaučiau man tinkantį paveikslėlį, anksčiau reikėdavo daugiau nei dešimties bandymų. Šiandien mano asmeninis asistentas „Vizualų architektas“ veiksmažodžio nuosakų mokymui reikalingą paveikslėlį padėjo gauti iš pirmo karto.

Dabar aš turiu ne tik vizualus kuriantį asistentą. Savo kolegoms jau pristačiau „Užklausų žonglierių“, kuris moko rašyti struktūruotas ir produktyvias užklausas pamokoms, mokymams, edukacijoms ir kitoms įvairioms veikloms. Beje, kelios mokytojos prasitarė, kad „Užklausų žonglierius“ labai primena mane pačią. Ir jos buvo teisios, nes šiandien aš turiu DI, kuris mąsto ir kalba taip kaip aš. Netrukus planuoju su savo mokiniais išbandyti virtualų lietuvių kalbos mokytoją „Kalba botas“.

Tie, kas sako, kad DI padeda sutaupyti laiko, ne visai teisūs. Dirbtinis intelektas atvėrė daug naujų galimybių, tad norint jas visas išbandyti, laiko reikia labai daug. Bet tas laikas dabar bėga tikrai įdomiai. Sudominau? Visada galite su manim susisiekti. 😀