EBPO Tarptautinio mokymo ir mokymosi tyrimo (angl. Teaching and Learning International Survey (TALIS)) „Teaching in Focus“ švietimo problemos analizėje „Are Teachers Getting the Recognition they Deserve?“ aiškinamasi, kokį poveikį mokytojo darbo įvertinimas ir atsiliepimai apie jį turi paskesniam mokytojo darbo efektyvumui klasėje, nuo kurio priklauso mokinių mokymosi pasiekimai. Daugiau.
Kategorija: Specialistams ir tėvams
Kompiuteris specialiajame ugdyme
Kviečiu susipažinti su Rusijos Švietimo akademijos korekcinės pedagogikos instituto darbuotojų, pedagogikos mokslų daktarės Olgos Kukuškinos ir vyriausiosios mokslinės bendradarbės Tatjanos Koroliovskajos, darbu „Kompiuteris specialiajame ugdyme: nauja priemonė – naujos idėjos“.
Filmuotoje medžiagoje matysite pamokų, kuriose naudojamos skaitmeninės priemonės, fragmentus. Mokslininkės suteikia galimybę susipažinti su naujausiomis Korekcinės pedagogikos institute sukurtomis priemonėmis, skirtomis įvairias negales turinčių vaikų ugdymui. Filme pristatomos priemonės, skirtos kalbos ugdymui, teksto suvokimui, aplinkos pažinimui, balso, smulkiosios motorikos lavinimui.
Sveikintina, kad mokslininkės, reklamuodamos savo produkciją, nepamiršta pabrėžti, jog be mokytojo pagalbos net ir moderniausias kompiuteris nepadės raidos sutrikimą turinčiam vaikui ugdytis.
Stebint neįgalios girdėti Svetos, mamos pageidavimu integruotos į bendrojo lavinimo mokyklą, bevaises pastangas pritapti prie bendraamžių, nevalingai mintyse dėkoji būtent kompiuteriui, padėjusiam mergaitei adaptuotis ir įgyti pasitikėjimo savimi.
Žavi ir tai, kad skaitmeninės priemonės ne tik atlieka korekcinį darbą, bet ir padeda atsiskleisti vaikų pomėgiams. Tai pamatysite epizode apie neprigirdintį Iljušą, atradusį savyje programuotojo talentą.
Tuo pačiu noriu nuraminti kolegas, dalyvavusius 2012-ųjų metų susitikime su akademikais Olga Kukuškina ir Nikolajumi Malofejevu ir nesulaukusius šį rudenį praktinio seminaro: dėl įvairių priežasčių atidėtas susitikimas būtinai įvyks! Šiuo metu nepaprastai užsiėmę svečiai galvoja atvykti į Klaipėdą 2013 m. gegužės mėnesį. Tačiau ir ši data gali ne vieną kartą pasikeisti. Prašau apsišarvuoti kantrybe ir palaukti, nes tai, ką mes gauname iš savo svečių, verta ilgo laukimo.
Kuo nederėtų dalytis socialiniuose tinkluose?
Socialiniai tinklai šiandien yra neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis. Bendraujame, dalijamės gyvenimo džiaugsmais ir nuoskaudomis internete ir dažnai nė nesusimąstome, kad visa ši informacija vieną dieną mums gali pakenkti. Juk rašyti socialiniame tinkle „Facebook“ apie tai, kaip nekenčiate savo boso, yra tas pats, kas tai parašyti ant jo biuro sienos.
Daugiau skaitykite ekonomika.lt aktualijos
Ar proto mankšta prasminga? Kodėl smegenų negalima lavinti kaip raumenų?
Šveicarijos technologijų instituto psichologijos profesorės Elsbeth Stern straipsnis. Profesorės specializacija – mokymų ir mokymosi tyrimai. Ji skelbia straipsnius žymiausiuose tarptautiniuose psichologijos žurnaluose ir yra laikoma viena geriausių intelekto tyrimo srities specialisčių.
Projekto „Specialiųjų mokymo priemonių rengimas“ II etapas
Projekto II-asis etapas prasidėjo mokomuoju vizitu į Trondheimą (Norvegijos
Karalystė). Vizito metu teko laimė apsilankyti specialiųjų mokymo priemonių rengimo „kalvėje“; susipažinti su naujausiomis priemonėmis, skirtomis specialiųjų poreikių turintiems vaikams; pasisemti idėjų rengiant kursus tėvams, seminarus ir mokymus mokytojams, ugdantiems integruotus specialiųjų poreikių turinčius vaikus; išmokti pasinaudoti virtualios klasės teikiamomis galimybėmis; palyginti savo ir norvegų rengiamus pamokų planus, individualias programas specialiųjų poreikių turintiems vaikams, bendravimo su tėvais būdus (susitikimai, susitikimų knygos, dienoraščiai); susipažinti su galimybėmis užimti vaikus po pamokų, kad tėvai (ypač turintys labai sunkų vaiką) ir kiti šeimos nariai galėtų ne tik ramiai dirbti ar mokytis, bet ir pailsėti nuo savo atžalos.
Nepaprastai didelį įspūdį paliko Norvegijos švietimo politika, tiek dėmesio ir lėšų skirianti specialiajam ugdymui. Sužavėjo Moller Trondelag metodinis centras, jo veikla, leidžiamos priemonės ir autoritetas, kurį jutau klausantis aplankytų ugdymo įstaigų specialistų. Susidarė įspūdis, kad mokykla, gavusi bet kokį raidos sutrikimą turintį vaiką, nepanikuoja, nes žino, kad savivaldybės dėka kompetencijų centre jie gaus visą informaciją ir priemones, reikalingas lavinti minėtą vaiką. Neturintys patirties pedagogai bus mokomi išvažiuojamuose seminaruose arba centro komanda ves mokymus konkrečioje ugdymo įstaigoje.
Ne mažesnį įspūdį paliko vizitas į mokyklą, ugdančią ne tik integruotus vaikus, bet ir turinčią atskiras specialiąsias klases, o taip pat ir į ugdymo įstaigą, lavinančią tik… 3 vaikus, turinčius skirtingus sutrikimus. Stebino ir specialistų gausa bei įvairovė, ir aprūpinimas visa reikalinga kompensacine technika, ir platus pagalbos šeimai paketas, ir pastangos ugdyti vaiką mokykloje, esančioje šalia jo namų. Neįprastai atrodė ir norvegų pastangos išsaugoti įmigrantų vaikų nacionalines šaknis, samdant jiems gimtosios kalbos mokytojus, švenčiant jų valstybines ir nacionalines šventes kartu su klasės draugais ir šeimų nariais.
Daugiau apie Norvegijos patirtį galite pasiskaityti Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro surdopedagogės Rūtos Višniūnienės straipsnyje „Norvegijos patirtis – Lietuvos ateičiai“.
Inkliuzyvinis ugdymas Rusijoje. Interviu su N. Malofejevu
Inkliuzyvinio ugdymo Rusijoje problema tapo išsamaus pokalbio tarp televizijos kanalo „Inva Media TV“ informacinės-analitinės laidos „Nuo teisių prie galimybių“ autoriaus ir vedėjo, Valstybinės dūmos deputato, Švietimo komiteto pirmininko pavaduotojo, filosofijos mokslų daktaro, Rusijos švietimo akademijos (RŠA) nario-korespondento Olego Smolino ir RŠA Korekcinės pedagogikos instituto direktoriaus, pedagogikos mokslų daktaro, RŠA akademiko, profesoriaus Nikolajaus Malofejevo tema.
Programos eteryje buvo apžvelgtos inkliuzijos vystymosi Rusijoje grėsmės ir perspektyvos; pozityvi ir negatyvi užsienio šalių patirtis; pagrįstas inkliuzyvinio ugdymo formų, per dešimtmečius sukurtų ekonomiškai stipriose ir politiškai stabiliose Europos šalyse, mechaniškas perkėlimas į Rusiją; apžvelgtos įstatyminės iniciatyvos, būtinos kokybiškam inkliuzyvinio ugdymo vystymuisi RF. Vaizdo įrašas.
Lankstinukai, brošiūra ir bloknotas apie elektronines patyčias ir saugumą internete!
emokykla.lt naujienos
Kartu su didėjančiu informacinių technologijų naudojimu, auga ir elektroninių patyčių paplitimas. Elektroninių patyčių pasekmės dažnai būna labai sunkios, nes virtualios patyčios greitai plinta, o jų plitimas yra sunkiai kontroliuojamas, todėl elektroninių patyčių problema tampa vis aktualesnė tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse.
Vaikų linija, įgyvendindama projektą „Elektroninių patyčių prevencija Lietuvoje“, išleido lankstinukus apie elektronines patyčias, skirtus vaikams ir suaugusiems. Juose yra pateikta pagrindinė informacija apie tai, kas yra elektroninės patyčios ir kaip reikėtų elgtis su jomis susidūrus. Aprašomos rekomendacijos vaikams, kurie patiria elektronines patyčias ar jas stebi. Taip pat lankstinukuose yra pateikiami žingsniai, kurių gali imtis suaugusieji, t.y. tėvai ar ugdymo įstaigų darbuotojai, sužinoję apie vykstančias elektronines patyčias.
Asociacija „Langas į ateitį“, bendradarbiaudama su Švietimo informacinių technologijų centru, išleido sąsiuvinį „2012/2013 metų užrašai“ ir brošiūrą „Facebook‘as ir tavo privatumas“. Sąsiuvinio lapus skiria standesnio popieriaus iliustruoti skirtukai su bendraisiais saugesnio interneto patarimais ir pagrindinėmis taisyklėmis. Paprastai ir spalvingai perteikiami paaiškinimai, kaip kasdien saugiai elgtis internete. Brošiūra – tai leidinukas apie saugumo pagrindines taisykles ir nustatymus „Facebook“ socialiniame tinkle. Jis skirtas jaunimui nuo 13 m. ir vyresniems socialinio tinklo „Facebook“ vartotojams. Leidinyje praktiškai parodyta, kaip pasirinkti šio socialinio tinklo saugesnius nustatymus, paaiškinta, kas gali nutikti, jei nustatymai bus parinkti netinkamai.
Lankstinukus, brošiūrą ar bloknotą pdf formatu perskaityti ar atsisiųsti galima puslapio www.draugiskasinternetas.lt skiltyse „Jaunimui“ ir „Tėvams“
Lindėti „Facebook‘e“
Žurnale „Вокруг света“ 2012 metų liepos mėnesio numeryje žurnalistė Vera Šengelija pareiškė nuomonę, kad atėjo laikas apsispręsti, kas yra „Facebook‘as“: gyvenimas ar erzacinis gyvenimas?
Straipsnis mane sudomino, todėl pabandžiau išversti jį į lietuvių kalbą. Originalų straipsnį rasite čia.
Autizmo diagnozė neatima devyniolikmečio svajonių
„Sveikindamasis jis nežiūri į akis, bet aš tuo ir nesistebiu, nes žinau – tai labai būdinga autizmo sutrikimą turintiems žmonėms. Iš pašnekovo akių jie negauna naudingos informacijos, neišskaito emocijų, todėl į jas ir nežiūri. Vilnietis Martynas (19 m.) žino, kad yra kitoks nei jo bendraamžiai. Taip pat žino, kad tai ne jo kaltė – tiesiog jis toks gimė.“
Tai ištrauka iš Tomos Aleksėjūnaitės straipsnio, publikuoto 2012-06-16 „Lietuvos ryto“ priede „Gyvenimo būdas“. Skaitykite plačiau
Ką byloja mažylio piešiniai?
Žurnalas „Ji“ publikacijomis „Spalvos vaikų piešiniuose“ bei „Ką byloja mažylio piešiniai?“ pataria ne tik tėvams, auginantiems ir kūdikį, ir maištingą paauglį, bet ir juos ugdantiems specialistams.
korsigita 