kursai lituanistams

LIETUVIŲ KALBOS IR KULTŪROS VASAROS AKADEMIJA KLAIPĖDOS UNIVERSITETE

Publikuota 16 liepos, 202419 liepos, 2024 sukurta korsigita

Prieš trejus metus prasidėjusi pažintis su lituanistinėmis mokyklomis ir jų ugdytojais tęsiasi. Tai – ir mokymai, ir bendri projektai, ir kūrybinės dirbtuvės, ir neformalus bendravimas…

Liepos 12 dieną Klaipėdos universitete prasidėjusi Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros akademija šiemet įgyvendina net 3 projektus: lietuvių kalbos kursus, lituanistines studijas užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams, integraciją skatinančius lietuvių kalbos kursus pabėgėliams iš Ukrainos. Man trečią kartą nusišypsojo laimė susitikti su lituanistinių mokyklų mokytojais ir pasidalinti savo patirtimi mokant įvairių gebėjimų mokinius. Į šiemetines studijas atvyko 20 ugdytojų iš 13 šalių: Armėnijos, Čekijos, Danijos, Islandijos, Italijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Sakartvelo, Švedijos, Šveicarijos, Vokietijos ir Turkijos, ugdančių ir vaikus, ir suaugusiuosius, tad reikėjo gerai pagalvoti, kas tiktų ir patiktų tokiai įvairiai auditorijai. Į pagalbą pasitelkiau internetinę programą Genially, kuri tinka ir mažiems, ir vyresniems, ir jaunimui, ir pagyvenusiems žmonėms, kadangi suteikia galimybę sukurti ne tik įtraukiančius interaktyvius žaidimus, bet ir parengti mokymus, kursus, skaitmeninį vadovėlį, nuotolinę pamoką… Kad studijų dalyviai susidarytų vaizdą, pakviečiau jų vaikus ir pravedžiau interaktyvią edukaciją, padėjusią skaitmeninei kartai žaismingai prisiminti lietuvių tautosaką. Užsiėmimo metu panaudojau ne tik Genially programa sukurtą pabėgimo žaidimą, bet ir priminiau pirmųjų studijų metu pristatytas priemones – kubelius, spynų žaidimą, kadangi į KU vasaros akademiją klausytojai sugrįžta ne po vieną kartą. O tie, kurie su manimi susitiko pirmą kartą, turėjo galimybę pamatyti, kaip sukurti pamoką derinant stalo ir skaitmeninius žaidimus.

Panašūs įrašai:

„FLIPPITY“ STUDIJOS LITUANISTINIŲ MOKYKLŲ UGDYTOJAMS

STUDIJOS UŽSIENIO LITUANISTINIŲ MOKYKLŲ MOKYTOJAMS

KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS AUSTRIJOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖJE

LITUANISTINIO UGDYMO MOKOMOSIOS PRIEMONĖS „KELIONĖ Į LIETUVĄ“ IR „LAIŠKAI IŠ LIETUVOS“

„PASAKAI“ APIE PASAKĄ

„FLIPPITY“ BIBLIOTEKĖLĖ, Kvalifikacijos kėlimo programos, mokymai, Metodinės priemonės, SEU

„FLIPPITY“ STUDIJOS LITUANISTINIŲ MOKYKLŲ UGDYTOJAMS

Publikuota 25 liepos, 20234 vasario, 2024 sukurta korsigita

Siekdami sudominti vaikus mokymusi, kuriame įvairias ugdymo strategijas, ieškome inovatyvių metodų, rengiame įtraukiančias užduotis. Tai aktualu ir Lietuvos ugdytojams, ir tiems, kurie puoselėja lietuvybę svetur.

Tai atsispindėjo ir šiemetinių lituanistinių studijų dalyvių prisistatymuose. Tad sulaukusi antro kvietimo pasidalinti savo patirtimi, pasirinkau programą Flippity. Tai programa, kuri iš tiesų padeda kurti įtraukiojo ugdymosi aplinką ne tik individualumo, bet ir neįprastumo, įdomumo, modernumo atžvilgiu.

Siekdama sudominti vaikus būsimos knygos skaitymu, šią vasarą jų pavadinimus užšifravau. Mano mokiniai gavo popierines užduotis, o mamas į studijas atlydėję vaikai pavadinimą išsiaiškino spėdami Flippity žaidimo raides. Išklausę pasakos mažieji išbandė atminties ir atitikmenų žaidimus, padėjusius prisiminti pasakos veikėjus, pakartoti jų pavadinimus, atskirti tuos, kurie su pasaka neturi nieko bendro.

Kadangi žaidimai vaikams patiko, mamos mokėsi kurti naujus, skirtus ir savoms atžaloms, ir lituanistinių mokyklėlių mokiniams. Nuotoliniu ir kontaktiniu būdu vykusiame užsiėmime dalyvavo kolegės iš Danijos, Ispanijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Švedijos, Nyderlandų, Norvegijos, Rusijos, Sakartvelo ir Turkijos. Kai kurios jų man pažįstamos iš praėjusios vasaros studijų, su kitomis susitikau pirmą kartą. Viena jų netgi tapo eTwinning projektų partnere ir susirašinėjimo drauge.

Galimybė susitikti su emigracijoje gyvenančia lietuvių bendruomene, galimybė pasidalinti savo patirtimi mano darbui suteikė naujos prasmės. Matydama, kokiomis pastangomis visame pasaulyje lituanistinės mokyklos siekia išsaugoti savo bendruomenės narių tautinį identitetą, jaučiuosi prisidedanti prie diasporoje gyvenančių žmonių lituanistinio švietimo.

Panašūs įrašai:

STUDIJOS UŽSIENIO LITUANISTINIŲ MOKYKLŲ MOKYTOJAMS

KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS AUSTRIJOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖJE

LITUANISTINIO UGDYMO MOKOMOSIOS PRIEMONĖS „KELIONĖ Į LIETUVĄ“ IR „LAIŠKAI IŠ LIETUVOS“

„PASAKAI“ APIE PASAKĄ

Metodinės priemonės, Naujienos, UPC, Įvairūs

VASAROS KURSAI LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS MOKYTOJAMS

Publikuota 24 birželio, 20187 spalio, 2018 sukurta korsigita

Artėjant vasaros kursų „Lietuvių kalbos ir literatūros mokymas(is): atrasti ir kurti“ pradžiai vis dažniau pagaudavau save galvojant: „Reikėjo gi man ten lįsti.“ Užsitęsę mokslo metai, ataskaitos, renginiai, dailės terapijos baigiamieji užsiėmimai, darbas su leidykla, artėjantis remontas klasėje… Kas gi galėjo padaryti tokią kvailystę? Kažkas padarė. Bet padarė tas, kuris neužsiregistravo į pirmuosius UPC vasaros kursus lituanistams, vykusius Palangoje. Nors 7 val. pusryčiais prasidėdavusios dienos baigdavosi tik 21 val. vakaro, patirti įspūdžiai ir sukauptos naujos žinios atsipirko su kaupu. Tuo labiau, kad kiekviena diena pateikdavo siurprizų.

Kažkada ieškodama įdomesnio sveikinimo Mokytojų dienos proga radau poetės Elenos Karnauskaitės eilėraštį „Imperatyvai“. Pirmąją vasaros kursų dieną pradėjo būtent ši poetė. Sėdėjau, klausiausi jos skaitomų eilių ir netikėtai išgirdau: „Imperatyvai!“ Net krūptelėjau iš malonaus nustebimo ir dar atidžiau pradėjau klausytis man negirdėtų eilių, kurių ne viena priminė čia ir dabar tekančius mūsų gyvenimus. Poetė landžiojo ne tik po sielos labirintus, bet eilėmis pasakojo apie kasdienius rūpesčius, nesibaigiančius darbus, ir net apie mano katę, paliktą vieną namuose, ji padeklamavo 😉

O po to nėrėme į meninio skaitymo kompozicijas, kurios baigėsi vėlyvą vakarą ant Birutės kalno.

Antroji diena buvo skirta Nidai ir maloniems susitikimams su Tomu Manu, su, atrodo, tokiu pažįstamu Klaipėdos kraštu, kuris mokytojo, kultūrininko, eseisto Vytauto Toleikio akimis atsivėrė nematytu kampu, leidusiu prisiliesti prie antrąjį šimtmetį skaičiuoti pradėjusių lietuvininkų giesmynų, su neįprastai šviesios miesto bažnyčios tokiu pat šviesiu jos klebonu Rimvydu Adomavičiumi, bendravusiu su mumis ir eilėmis, ir dainomis. Ne giesmėmis, o dainomis, kurių vienos žodžius, beveik visiems išspaudusius ašarą, parašė jis pats. Su Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininku Feliksu Puzemskiu, parodžiusiu, ne tik Raudų sieną, Teisuolių alėją, į didelius luitus sumūrytus sudaužytų žydų antkapių likučius, bet ir sinagogoje akylai saugomas svarbiausias knygas – toras. Aš net neįsivaizdavau, kad jos taip atrodo!

Trečioji kursų diena suteikė galimybę kartu su Nida Poderiene ir dr. Zita Nauckūnaite pasigilinti į Delfi kartos skaitytojų, nebeturinčių gilaus, atidaus skaitymo įgūdžių, ugdymo ypatumus, susipažinti su mokymo turinio naujovėmis, išbandyti naujas kūrybiškumą skatinančias mokymo ir mokymosi strategijas lietuvių kalbos pamokose.

Ir nors prie jūros nubėgti taip ir nesuspėjau, visiškai to nesigailėjau, nes pažintis su lietuvių kalbos mokytojais iš kitų miestų, dalijimasis patirtimi, ilgi pokalbiai ir smagūs pajuokavimai ištrynė iš atminties pirmojo sakinio šventvagišką mintį 🙂