Spalio 3 dieną Klaipėdos dramos teatre, aidint audringiems plojimams (nors ir nesu aktorė), man buvo įteiktas 2024 metų Klaipėdos miesto mokytojo apdovanojimas – statulėlė su plačiais sparnais knygą vartančia pelėda. Pelėda visais laikais buvo laikoma išminties simboliu. Nors gamtininkas Marius Čepulis su tuo nesutinka, tačiau aš tos versijos ir toliau laikysiuosi, nes pelėda juk buvo ir deivės Atėnės neatskiriamas simbolis.
Lyg ir turėčiau būti išlepinta apdovanojimų: Karalienės Luizės medalis, Inovatyviausio kalbų mokytojo sparnai, Lietuvos pagrindinio ugdymo mokytojo vardas, įamžintas stikliniame Lietuvos žemėlapyje, Lietuvos metų mokytojo premiją, įteiktą spalio 4 dieną, priminsiantis vardinis parkeris ir paauksuotas ŠMSM ženklas. Visų šitų įvertinimų slapčia tikėjausi, nes žinojau, kad esu nominuota. Savojo miesto dovana buvo pakuojama paslapčiomis ir įteikta labai netikėtai.
Mokytojų dienos rytą noriu dar kartą pasidžiaugti man padovanota švente ir padėkoti visiems, kurie buvo, yra ir bus nelengvos, bet labai įdomios profesinės kelionės pakeleiviai. Tad eikime, važiuokime, plaukime, skriskime ten, kur mūsų visų laukia MOKINIAI!
korsigita 
Esate verta to, ką miestas jums įteikė kaip Tikėjimo ir Pasitikėjimo ženklą. Tyliai įžvelgė gilią prasmę jūsų darbe ir visoje veikloje.
Ačiū, miela Džeralda! Pastarosiomis savaitėmis vis minima mano dalyba su švietimo bendruomene. Dalinausi negalvodama apie jokius apdovanojimus, man tik norėjosi, kad įdomios ir sėkmingos priemonės pasiektų ne tik mano mokinius. Todėl ypatingai džiugu, kad mano darbai buvo taip aukštai įvertinti. Džiugu sulaukti ir tokių įkvepiančių komentarų 🙂