Tinklaraštis specialiesiems pedagogams, tėvams, auginantiems specialiųjų poreikių turinčius vaikus, klausos negalę turinčių žmonių bendruomenei ir visiems tiems, kurie mėgsta ugdymo naujoves
Žyma: Rugsėjo pirmosios šventė socialinio ir emocinio ugdymo tema
Kodėl teatras, kodėl improvizacijų? Ogi todėl, kad kiekviena diena mokykloje gali prasidėti ir baigtis visiškai kitaip, kiekviena užduotis, žaidimas ar pasiūlymas, išbandytas vienoje klasėje, kitoje yra priimamas vis kitaip, į kiekvieną klausimą pateikiamas vis kitoks atsakymas, sulaukiama pačių įvairiausių emocijų, tad šiandien spektaklio žiūrovams vaikai parodė daug netikėtų improvizacijų ir vaizdelių.
Teatre kiekvienas gali išreikšti save ne tik pagal režisieriaus sumanymus, bet ir vedami savo vidinių mokytojų: vertybių, įsitikinimų, supratimo ir noro. Tad šiandieninėje pamokoje, pasitelkus dramos terapiją, SEU metodus ir darbą komandoje, pavyko parodyti tėvams, tapusiems netikėto spektaklio žiūrovais, kaip jų vaikai jaučiasi mokykloje, ką išgyvena įvairiose mokyklinėse situacijose. Nors visa tai vyko žaidimo forma, tačiau ne vienoje situacijoje atsiskleidė ir realūs išgyvenimai.
Na o man, kaip visada, teko suflerio vaidmuo. Prie jo aš esu įpratusi, nes reikia pasufleruoti ne tik renginio metu, mano pagalbos, patarimų ir priminimų reikia ne tik vaikams, bet ir jų tėvams. Vieni klasių vadovai nusibrėžia ribas ir po darbo valandų nebeatsiliepia į skambučius ar žinutes. Aš savo noru pasirinkau galimybę tėvams pasiekti mane beveik 24 valandas per parą, todėl šiandieninei šventinei pamokai pirmą kartą nerašiau scenarijaus – žinojau, kad prie jo kūrimo prisidės ir mokinių tėvai 😊
Perskaitę pavadinimą gal pagalvosite, kad įkvėpimo sėmiausi iš Atlantą įveikusio Aurimo Valujavičiaus. Tačiau mintį sukurti vandenynais skambančią pirmąją pamoką pametėjo tokio pat pavadinimo Lino Adomaičio daina, atlikta šimtmečio Dainų šventėje.
Mano auklėtiniai į vasaros atostogas išėjo audringai – paskutinę mokslo metų savaitę iš vandens išlindo daug povandeninių uolų, srovės nešė ne ten, kur aš sukau šturvalą. Klausydamasi širdį virpinančio didžiulio choro stebėjausi, kaip smulkaus sudėjimo dainininkas ir jam padedantis dirigentas sujungia 12 tūkstančių balsų į vieną. O mano nedidelis auklėtinių būrys, „uždainavęs“ pro šoną, pateko į tikrą audrą. Įveikiant audras ir kliūtis suvienija tik bendras darbas. Todėl pakviečiau vaikus į kelionę vandenynais.
Bet prieš išplaukiant jiems teko pasitikrinti savo galimybes tapti vandenų užkariautojais. Dažną keliautoją laivu užklumpa jūros liga. Ar mano mokiniams gresia pavojus ja susirgti, padėjo išsiaiškinti greitas sukimasis vietoje. Ne vienam po to teko tvirčiau atsistoti, kad žemė nesisuktų.
Jūreiviai turi pasižymėti ypatingai greita reakcija. Reakcijos matuoklė (mokyklinė liniuotė) greitai išaiškino, kas mūsų grupėje greičiausiai sureaguos į kelionėje pasitaikančius pavojus. Pasigirdus žodžiui plaukiame, visi paleido iš rankų liniuotes ir tuoj pat jas sugavo. Greita reakcija džiaugtis galėjo tie, kurių pirštai sustingo ties mažiausia padala.
Irklavimo bazėje mokiniai pasitikrino gebėjimą veikti išvien. Tikrai nelengva buvo laikant rankas ant priešais stovinčio įgulos nario pečių darniai sukti į kairę, dešinę, linkti pirmyn, atgal, pritūpti, padaryti bangą… Irkluojant teko susipažinti ir su devintąja banga – bandymu kuo greičiau atsikratyti sklidinu vandens ąsočiu neišliejant nė lašo. Skubėti reikėjo, nes kaskart pasigirdus žodžiui DEVYNI, iškrisdavo ąsotį rankose laikantis žaidėjas.
Iškritusius jūreivius likęs nugalėtojas susigrąžino į laivą mesdamas jiems gelbėjimosi ratus. Bet ir tai padaryti nebuvo lengva, nes ratams išmesti ir sugauti vaikai turėjo tiek, kiek buvo smėlio laikrodyje gelsvų smiltelių. Sėkmingai grįžusią į laivą įgulą vėl ištiko nesėkmė – perpildytame laive netrukus pradėjo kauptis vanduo. Vaikams reikėjo patiems susigalvoti strategiją ir išsemti iš dubens visą vandenį. Tam jie turėjo kempinę, šluostę ir šaukštą. Tačiau jūreiviai tuo neapsiribojo, vanduo buvo semiamas ir rankomis😊Beje, ši veikla puikiai atskleidė gebėjimo ir noro dirbti komandoje ypatumus!
Išbandymams pasibaigus, mokinių pastangos buvo įvertintos vandenynų dovanomis – spalvingais knygų skirtukais virtusiomis žinutėmis buteliuose ir sėkmės perlais. Vandenynų užkariavimas dar nesibaigė, pirmosios klasės valandėlės tradiciškai virs meno terapijos užsiėmimais stebint saulių piešimą, didžiulio lainerio „apgyvendinimą“. Lietuvių kalbos pamokos prasidės nuo stende esančio sakinio skyrybos aiškinimosi, saulės aprašymo, vandenyno pildymu giminiškais žodžiais, komikso apie kelionę laivu kūrimu ir pan.
Jūreiviai išgyvena minimaliomis sąlygomis, todėl ir ši šventinė pamoka vyko be didelių finansinių išlaidų, tačiau su įspūdingo dydžio emocinėmis investicijomis!
Mano gyvenime buvo toks etapas, kada nežinodavau, ką dėsiu savo vaikams į lėkštes. Laimė, tėvai, sesės ir jų antrosios pusės, draugės ir draugai nepaliko manęs vienos. Jie taip pat stengėsi pradžiuginti mano vaikus mielomis dovanėlėmis ir netikėtais siurprizais. Vienas iš jų buvo vikrūs ir spalvingi akvariumo gaideliai, papuošę mūsų nuobodžių gupijų kompaniją. Deja, bet greitai vaikų džiaugsmas virto ašaromis, nes gaideliai sudrumstė akvariumo gyventojų ramybę. Ir ne tik sudrumstė – pusę jų taip apkandžiojo, kad teko žuvytes atskirti, o su kai kuriomis ir atsisveikinti. Nulėkusi į parduotuvę, iš kurios buvo pirkti peštukai, sužinojau, kad mėlynomis spalvomis žaižaruojančios žuvytės nelabai mėgsta kompaniją.
O ką daryti, kada į akvariumą primenančią klasę ateina skirtingo amžiaus, įvairių pomėgių, individualių poreikių turintys vaikai? Savo sūnaus ir dukters vaikystės išgyvenimus pabandysiu perkelti į pirmąją rugsėjo pamoką. Nors pamokoje slėpsis gili mintis, tačiau ją sušvelnins smagių užduočių kokteilis, pagardintas šventiniais prieskoniais 😀
Jau ne kartą rašiau ir sakiau, kad esu netradicinė klasės vadovė, turinti būrį skirtingo amžiaus vaikų. Sukurti vieningą 5–10 klasių mokinių komandą nėra lengva, nes mažieji bando naudotis ką tik perėjusių į dalykinę sistemą privilegijomis, vyresnieji kviečiasi į pagalbą paauglystės demonus, patys vyriausieji visiems vadovauja ir neina į jokius kompromisus. Smagu, jei pavyksta įtraukti auklėtinius į įvairias veiklas, sudominti klasės ir mokyklos renginiais, džiugu matyti, kaip puoselėjamos mūsų sukurtos tradicijos, gera stebėti vaikų bendravimą neformalioje aplinkoje. Tačiau būna tokių dienų, kada rankos svyra iš bejėgiškumo, nes nežinau, ką atsakyti juokais susigrūmusių vaikų tėvams, kas sulaužė akinius, klausos aparatą, įskėlė mobiliojo telefono ekraną, nuplėšė mokyklinės uniformos emblemą, paslėpė penalą ir pan. Tenka būti ir teisėja, ir taikytoja, ir derybininke, ir nuodėmklause, ir psichologe, ir…
Vaikiškus nesutarimus, pasierzinimus, konkurenciją, pašlijusius santykius reikia gydyti, todėl pirmąją šių mokslo metų dieną pakviečiau visus į Jausmų sanatoriją. Patekti į jausmų ir emocijų gydyklą buvo galima praėjus išsamų medicininį tyrimą. Perėjimas iš vaikystės į paauglystę kartais taip susuka galvas, kad mokslai neberūpi; bendravimas persikelia į virtualią erdvę, kurioje slypi ne vienas pavojus; noras kuo greičiau užaugti dažnai pastūmėja į žalingų įpročių liūną. Todėl Svaigulio laboratorijoje buvo ištirtas mokinių atsparumas neigiamiems visuomenės reiškiniams. Tam reikėjo užsidengti akis, tris kartus apsisukti ir pereiti nubrėžta linija. Kilus konfliktui neretai pakyla ir temperatūra. Tad Karščio klinikoje visi ją pasimatavo. Deja, bet ne visiems pavyko išsitraukti termometrą su norimu rezultatu🥵 Širdis – svarbiausias žmogaus organas. Jis ne tik palaiko gyvybę, bet ir padeda jausti visą jausmų ir emocijų paletę. Bijanti širdis smarkiai plaka, mylinti – maloniai tuksi, pykstanti – apmiršta, džiaugsminga vežiasi iš krūtinės, pavydi spaudžia... Širdies centre visi turėjo galimybę išlieti savo jausmą popieriaus lape, kuris tuoj pat perėjo kardiogramos testą ir kiekvienam pateikė atsakymą apie dabartinę sveikatos būseną ❤️🩹💗
Deja, bet tyrimas atskleidė, jog visiškai sveikų vaikų mūsų grupėje nėra, todėl teko kuo greičiau imtis gydymo. Niekas taip nesuvienija, kaip bendri ritualai, talismanai, veiklos kartu. Gavę receptus vaikai sustojo ratu ir atliko gydytojo nurodytus veiksmus. Kadangi gydymą rekomenduojama atlikti kasdien visus metus, manau, kad gims nauja tradicija dieną pradėti nuo jausmų ritualo 😀 Kad gydymas būtų veiksmingas, visi tyrimo dalyviai gavo po maišelį jausmų tablečių, tad tikiuosi, kad šie mokslo metai sanatorijoje bus emociškai ypatingi ir jausmingai įdomūs!
korsigita 